Orai - aktualiausia vasaros tema. Ypač tiems, kurie atostogauti nevyksta į užsienio kurortus, o pasirenka poilsį Lietuvoje arba turi ūkius. Nepasitenkinimą dėl prastų orų, dėl per didelės kaitros ar ilgalaikio lietaus mėgstame išlieti ant sinoptikų. Esą jie eilinį kartą nepataikė.
Tokių skambučių sulaukia iš Molėtų kilusi Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje dirbanti I.Nariūnaitė, kai jai yra jos budėjimo diena. Po jų sinoptikė sako pasijaučianti nesmagiai, ypač, kai žmonės skambina tiesiog išsirėkti.
- Turbūt dažnai sulaukiate draugų ir pažįstamų skambučių su klausimais, koks bus savaitgalį oras? – pradėjau pokalbį apie orą su I.Nariūnaite.
- Tądien, kai dirbu, tikrai sulaukiu skambučių į savo mobilųjį ir mielai papasakoju. Iš namų kompiuterio taip pat galiu apytikriai apskaičiuoti oro prognozę, tačiau darbe informacijos yra kur kas daugiau.
Budintiems sinoptikams daug žmonių skambina ir klausia apie orus. Ypač kai prasideda lauko darbai, tokie kaip šienapjūtės. Klausia, kada bus sausesni orai arba kada palis, nes daržai džiūva.
- Galite pasakyti, koks bus ruduo?
- Kokia bus vasara, mūsų tarnyba neprognozuoja. Tai daro Europos centras, iš kurio mes pasiimame mažą dalelę ir pateikiame mūsų šalies gyventojams.
Mėnesio ar sezono prognozės sudaromos remiantis Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) duomenimis. O apie rudenį kalbėti dar kiek ankstoka.
Yra daugybė prietarų, atėjusių iš senovės. Pavyzdžiui, pelės suka lizdus aukštesnėse vietose, lauk lietingo rudens. Baravykai pakelėm dygsta – bus ilgas ir sausas ruduo. Jei laukinės bitės pasidariusios gūžtą žemėje – ruduo bus sausas ir šiltas.
- Ar jūs remiatės tik mokslais, ar pritaikote ir senovinių prietarų?
- Manau, kad senolių išmintis iš tikrųjų nėra iš piršto laužta, nes jie neturėjo, kuo pasikliauti, kompiuterių nebuvo. Tad visai tikėtina, kad kažkokias tendencijas jie galėjo įžvelgti. Tačiau savo darbe aš prietarų netikrinu ir remiuosi mokslais, ir net neatkreipiu dėmesio, ar žinomi prietarai pasitvirtina. Tiesa, būtų įdomu parašyti mokslinį darbą ir panagrinėti senolių pastebėjimus.
- Sakoma, kai saulė vakare leidžiasi į debesį - lis.
- Negaliu patvirtinti (juokiasi). Sakoma, kad jei dangus tuomet būna raudonas – tai kita diena bus vėjuota. Bet aš nestebiu tokių dalykų. Turbūt reikės pradėti (juokiasi).
- O kaip yra su septyniais broliais „mižniais“?
- Sakoma, jei liepos 10 dieną lyja, vadinasi 7 dienas arba 7 savaites lis. Yra pastebėjimų, kad kartais virš Atlanto vandenyno susiformuoja lietingų ciklonų serija ir vienas po kito jie keliauja. Nesiginčiju, galbūt yra buvę, jog lytų septynias dienas iš eilės, bet, vargu, ar septynias savaites.
- Kodėl tapote sinoptike?
- Potraukį gamtai turiu nuo vaikystės, esu užaugusi Molėtuose, ežeringame krašte. Tad norėjosi rinktis kažką iš gamtos mokslų. Baigiau Hidrologijos meteorologijos studijas Vilniaus universitete. Iškart po bakalauro baigimo ėmiau dirbti Hidrometeorologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos. Kreipiausi ten, ir jiems prireikė sinoptiko. Man tiesiog prilipo ši specialybė. Dirbu jau lygiai penkeri metai.
- Apie kokią profesiją svajojote vaikystėje?
- Tuomet norėdavau būti tuo, koks žmogus patikdavo. Pavyzdžiui, vienu metu norėjau būti mokytoja arba bibliotekininke. Ar patiktų tas darbas, tuo metu net negalvodavau.
- Kodėl ne - šokėja, dainininkė, televizijos laidų vedėja?
- Mokykloje buvau labai aktyvi, sportuodavau, žaisdavau krepšinį, stalo tenisą, šokau pramoginius šokius, vesdavau renginius mokykloje, dainuodavau, netgi yra tekę dalyvauti konkurse „Dainų dainelė“
- Kaip atsidūrėte televizijoje?
- Pirmąjį žingsnį žengiau prieš pora metų, kai pusmečiui turėjau pavaduoti į stažuotę išvykusią Ingą Stankūnaitę. Televizijai reikėjo profesionalų, tad darbe pasiūlė mane. Šiuo metu dirbame kartu su kolege Viktorija, kuri yra baigusi tas pačias studijas, kaip ir aš, bei Inga.
- Ar jaudinotės prieš pirmąjį filmavimą?
- Iš pradžių labai bijojau, kad galiu prieš kameras pamiršti prognozės tekstą. Juk mums, stovintiems prie iliuzinio žemėlapio, kurį, beje, mato tik televizijos žiūrovai, reikia dar ir pataikyti parodyti vietą, apie kurią kalbame. Po truputį pripratau.
Žiūrėjau, kaip dirba BBC televizijos orų pranešėjai, kaip orus praneša Naglis Šulija, klausiau patarimų iš kartu dirbančių kolegų.
- O koks yra sinoptiko darbas?
- Sinoptikai pasikeisdami dirba 24 val. per parą. Pagrindinis sinoptiko darbas yra sėdėti prie kompiuterio, stebėti orus, tikrinti faktinė situaciją. Kas tris valandas gauname informaciją apie oro temperatūrą, vėją, perkūnijas ir kitus duomenis iš Europos, taip pat iš Lietuvos meteorologijos stočių (iš Lietuvos kas valandą). Taip pat naudojamės žaibų aptikimo sistema, radaro informacija, palydovo informacija.
Formuojantis galingiems audros debesims galime pasižiūrėti audros viršūnę. Pavyzdžiui, kartais prie žemės paviršiaus būna labai karšta, o vyraujant konverguojantiems aukštyneigiams karšto ir drėgno oro srautams, formuojasi labai aukšti lietaus kamuoliniai debesys, ties kurių viršūnėmis temperatūra būna itin žema.
Dėl tokio kontrasto atmosfera tampa labai nestabili, susidaro palankios sąlygos pavojingiems reiškiniams vystytis. Galima stebėti, kaip vystosi debesys, kiek atšąla jų viršūnės ir tada gali spręsti, kiek tai pavojinga. Stebėdama tą debesį galiu numatyti ateinančių kelių valandų situaciją.
- Kodėl sinoptikų prognozės nebūna tikslios?
- Mes žiniasklaidai ir organizacijoms, kurių darbas priklauso nuo oro sąlygų, sudarome artimiausios paros (vadinamas trumpalaikes) bei 4 dienomis į priekį orų prognozes. Tiksliausios būna – trumpalaikės. Tačiau kartais net ir vienos dienos prognozė gali nepasitvirtinti taip, kaip tikėjaisi. Sudarydami prognozes mes naudojamės dviem pagrindiniais skaitmeniniais modeliais ECMWF ir „Hirlam“, tačiau kone kiekviena šalis turi savo modelius ir galima pasižiūrėti, kaip jie skaičiuoja. Kiekvienas sinoptikas turi savo mėgstamiausią modelį.
Būna tokių situacijų, kad iš dviejų skirtingų modelių gauni visiškai skirtingą informaciją. Pavyzdžiui, vienas rodo, kad rytoj bus 20-25 laipsniai šilumos, o kitas – 25-30.
- Ir ką tada daryti?
- Šiuo atveju sinoptikas pats turi nuspręsti, kuris, jo manymu, modelis apskaičiavo oro prognozę tiksliausiai. Ir galiausiai - numatydamas, kaip ciklonai, anticiklonai gali judėti, kaip frontai gali slinkti ir kitą informaciją, sinoptikas savo galvoje turi įvertinti ir pats padėti tašką, kad bus „taip“.
- Sinoptikus dažnai kaltina, kad jie „nepataiko“. Ar yra jums buvę, kad jūsų numatyti orai kardinaliai pasikeitė?
- Man pačiai to nepasitaikė. Tačiau reikia visiems suprasti, kad tai juk prognozė, o ne faktas. Sinoptikui budint visą parą ne vieną kartą yra tikslinama prognozė - pakeičiama keliais laipsniais temperatūra, vėjo kryptis.
Beje, ir aš atsiminiau vieną sinoptikus pašiepiantį anekdotą. Žmogus giriasi: - Žinai, mano sūnūs moka taip gerai nuspėti orą. Vienas sako, kad lis, kitas – kad bus giedra. Visada kažkuris nuspėja (juokiasi).
- Juokas juokais, o ar jums pasitaiko, kad išėjusi iš darbo jaudinatės, jog netiksliai apskaičiavote oro prognozę?
- Tikrai būna. Ir tai turbūt jau tapo liga. Grįžusi po pamainos dažnai dairausi į dangų, vis pasitikrinu faktinę informaciją internete. Pavyzdžiui, jei pasakiau, kad bus vėjuota diena pajūryje, seku, kaip iš tikrųjų buvo. Visuomet viduje neramu ir grįžusi iš darbo neatsijungiu.
- Koks oras tau pačiai labiausiai patinka?
- Ilgo saulėto periodo negaliu apkęsti. Pasiilgtu lietaus. Man patinka lietuviški orai - už debesies pasislėpusi saulė, kartais truputis dulksnos. Nepeikiu jokio oro. Nėra blogo oro, yra netinkamas apsirengimas.
Ir keliaudama į užsienį renkuosi tiek šiaurės, tiek pietų valstybes. Tačiau per savaitę jau spėju pasiilgti lietaus. Manau, aš negalėčiau gyventi pietuose.
- Savo atostogas turbūt planuojate pasinaudodama tarnybine padėtimi?
- Kadangi jas susiplanuoti reikia iš anksto, tai rizikinga būtų spėti. Pavyzdžiui, buvau nuvykusi kelioms dienoms prie jūros, tai saulės beveik nemačiau. Tačiau tai išėjo į naudą - aš aplankiau muziejus, parkus, kuriose anksčiau nebuvau buvusi.
- Koks jūsų aistringiausias laisvalaikio pomėgis?
- Ypatingiems užsiėmimams tiesiog trūksta laiko. Derinu darbą tarnyboje, kur kartais tenka budėti paromis, televizijoje ir dar laikraštyje. Kartais taip norisi laisvadienio, kad galėčiau tiesiog pamiegoti iki pietų. Dažnai dirbu ir savaitgaliais, tad tenka praleisti ir draugų gimtadienius.
- Turbūt pradėjusi dirbti televizijoje ėmėte sulaukti daugiau dėmesio iš vaikinų.
- Iš pradžių - tikrai taip. Užkalbina socialiniuose tinkluose ir paklausia, koks bus oras, pavadina „orų mergaite“. Tačiau gatvėje mane sunku atpažinti. Studijoje aš vilkiu elegantiškus drabužius, o gyvenime mėgstu sportinį stilių – džinsus, sportinius batelius, kuprinę. Į darbą su kostiumėliu irgi neinu. Nemėgstu dažnai dažytis.
- Ar turite širdies draugą?
- Taip, esu ne vieniša.
