Šį savaitgalį netoli Vilniaus esančiame Neries regioniniame parke vyko sudėtingumu garsėjantis XC dviračių maratonas. Kadangi kone visi Sauliaus sekmadieniai savanoriškai paaukoti fotografavimui, laidų vedėjas sakosi negalėjęs praleisti progos „pagauti“ gerų kadrų.
„Įprastai prieš fotografuodamas pasidomiu, kuriose varžybų trasos vietose geriausia laukti dviratininkų, kur galima rasti gražių įkalnių, nuokalnių ar miško properšų. Plojau rankom, kai šįkart apie vieną, mano surastą ir ypatingai gražią, mišką iš pasakų primenančią, vietą niekas daugiau nežinojo. Pasirodžiau joje dar dviratininkams nespėjus atminti, lūkuriavau ir žiūrinėjau, iš kurio kampo geriau kadruoti, o netoliese, vos už keliolikos metrų, pastebėjau kažką judantį mano pusėn. Pagalvojau, kad pro medžius jau matosi atminantys pirmieji varžybų dalyviai, bet po akimirkos paaiškėjo, kad šis padaras varžosi nebent dėl išlikimo šiame, iš pažiūros taikiame miške“, – pasakoja S. Baniulis.
„Tai buvo vilkas, kuris, matyt, visai nepastebėjo tyliai tupinčio fotografo ir slampinėjo po savo teritoriją. O toliau viskas vyko taip, kaip jau mano panikos apimta galva rodė – čiupau po ranka gulinčią laibos eglės šaką ir pradėjau mojuodamas rėkauti, kad tik tas padaras nesugalvotų artintis prie manęs. Kitokiai gynybai tikrai nebuvau pasiruošęs, turėjau tik fotoaparatą, todėl labai palengvėjo, kai žvėris metėsi atgal į mišką. Dviratininkai pasirodė tik už gero pusvalandžio, tad geriausias mano draugas buvo ta nulūžusi eglės šaka“, – šypsosi istoriją prisimindamas laidų vedėjas.
