Dažniausiai plenerus remia privatūs meno mylėtojai. Šiuo metu įdomus
dailininkų pleneras vyksta Molėtuose. Didžiąja dalimi jis yra remiamas
privačių meno mylėtojų.
Plenerą antrus metus iš eilės remia ir netoli Molėtų gyvenanti interjero
dizainerė Rutha van Calcar.
„Manau, kad kiekvienas žmogus, jei gali, turi atiduoti duoklę kultūrai,
menui. Nes tai yra pamatinės vertybės, kurios šiais laikais dažnai
užgožiamos paviršutiniškais ir pragmatiškais dalykais.
Man natūraliai atsirado noras palaikyti menininkus. Jie turi savitą
pasaulėžiūrą, vaizduotę, kitaip analizuoja gyvenimą. Pabuvęs tarp
menininkų ir ne meniškos sielos žmogus išmoksta subtiliau pažvelgti į
mus supančią aplinką“, - kalbėjo R. van Calcar.
Šiemet, kaip ir pernai, menininkai apsigyveno jos namuose. Rutha
plenero dalyviams surengė plenero atidarymo pobūvį, o pernai jos namuose
vyko plenero uždarymas.
Plenere dalyvauja dvylika dailininkų: Joanna Rusinek iš Gdansko
(Lenkija), Jūratė Mitalienė iš Utenos, Lina Dieninė, Rasa Leonavičiūtė,
Vaclovas Vilūnas iš Molėtų bei vilniečiai Arvydas Kašauskas, Rūta
Eidukaitytė, Marius Mindaugas Danys, Aleksandras Vozbinas, Aistė
Gabrielė Černiūtė, Rebeka Bruder, Juozas Pranckevičius.
Skirtingų kartų dailininkai priklauso įvairioms meno mokykloms, skiriasi
jų tapybos braižas, tačiau meno kalba universali. Galimybė bendrauti,
keistis idėjomis, pajusti bendrumo jausmą suteikia menininkams naujų
kūrybinių postūmių.
Molėtuose vykstantį plenerą kuruoja vilnietės menininkės Aistė Gabrielė
Černiūtė ir Rūta Eidukaitytė.
„Dešimt metų dirbu Molėtų dailės galerijoje ir kasmet organizuoju
plenerus. Anksčiau menininkai kurdavo Molėtų rajono apylinkėse,
gražiuose gamtos kampeliuose.
Bet norėjau atgaivinti plenerus Molėtų mieste, vykusius prieš ketvirtį
amžiaus. Tai pavyko padaryti pernai. Susibūrėme su grupele lietuvių ir
baltarusių menininkų. Džiugu, kad R. van Calcar mus apgyvendino savo
namuose, surengė plenero uždarymo pobūvį“, - kalbėjo A. G. Černiūtė.
Kiekvienas meno pleneras turi savo tematiką. Šiųmetinis, dešimt dienų
vykstantis pleneras, skirtas Molėtų miesto šventei ir yra Molėtų krašto
muziejaus vykdomo renginių ciklo „Pažadintos erdvės“ dalis.
„Menu mes žadiname erdves, kurios Molėtuose yra tarsi apsnūdusios ir
užmirštos. Viena tokia erdvė yra buvęs gydytojo A.Jauniškio namas,
kuriame po karo buvo NKVD būstinė, dar vėliau - teismas ir prokuratūra.
Pastaruosius dešimt metų nuostabaus grožio, senasis dviejų aukštų namas
stovi tuščias“, - pasakojo A. G. Černiūtė.
Šiuo metu namas yra atgijęs, kambariuose galima išvysti dvylika
menininkų autorinių parodų, tuščias sienas puošia paveikslai,
pasieniuose stovi baltos drobės, sudėti dažai, teptukai. Ant
balkono užkabintas užrašas „Atviros meno dirbtuvės“.
Plenero metu bet koks prašalaitis gali užsukti į menininkų kūrybinę
buveinę, apžiūrėti pradėtus ir jau baigtus kūrinius, stebėti gyvą meninį
procesą.
Oficialiai kūrybinis darbas vyksta nuo vienuoliktos ryto iki šeštos
valandos vakaro.
Bet kiekvienas menininkas turi teisę asmeniškai pasirinkti kūrybinio
proceso laiką, o taip pat ir darbo vietą.
Pavyzdžiui, dailininkas A. Kašauskas keliasi labai anksti. Išgėręs
rytinės kavos, jis puola tapyti. Po pietų sėda į automobilį ir važiuoja
ieškoti gražių vietų. Ten prisipiešia eskizų arba pasidaro nuotraukų
būsimiems tapybos darbams. Po to grįžta į kūrybinę dirbtuvę arba
įsitaiso R. van Calcar pievoje prie upelio ir vėl tapo.
Dailininkui M. M. Daniui prieš tapybos ritualą reikia pamatyti daug
gamtos vaizdų. Jis pusryčių nevalgo.
A. Vozbinas mėgsta laisvę, jo nepririši vienoje vietoje. Dailininkas
Molėtų rajone turi sodybą, kur vis pabėga nuo plenero dalyvių.
Tad vieni dailininkai tapo senajame gydytojo name, o kiti su molbertu
išeina į gamtą. Tačiau visi meno kūriniai eksponuojami „Atvirose meno
dirbtuvėse“.
Šiame plenere menininkai privalo nutapyti du paveikslus, kuriuos paliks
plenero rėmėjams. Jei nutapys daugiau paveikslų, parsiveš į namus.
Plenero rengėjai dailininkams nemokamai duoda tiek drobių, kiek šie turi
palikti rėmėjams. Šįkart dailininkai iš organizatorių gavo po dvi
drobes, kitas - atsivežė iš namų.
Interjero dizainerės R. van Calcar namai menininkams patrauklūs dėl
komfortiškų gyvenimo sąlygų bei romantiškos, ramybe dvelkiančios
aplinkos.
Pernai keli menininkai piešė Ruthos namą stūksantį ant kalno bei tarp
medžių pasislėpusį upelį.
Uteniškė Jūratė Mitalienė jau eilę metų važinėja į plenerus Lietuvoje
bei Lenkijoje.
Dailininkė gauna nemažai pasiūlymų, bet stengiasi pasirinkti
patraukliausius. Jūratei labai svarbu plenero kompanija, gyvenimo ir
darbo sąlygos.
„Jei norėčiau, galėčiau visą vasarą įvairiuose pleneruose dalyvauti.
Bet rimčiau darbas vyksta vienatvėje. Susikaupi, susirandi sau artimas
temas.
Plenerai suteikia bendravimą, užsimezga nauji kontaktai. Šiemet nutariau
dalyvauti dviejuose pleneruose - Molėtuose ir Vilkiškiuose. Pernai
irgi dalyvavau Molėtų plenere.
Pleneruose nepailsėsi. Čia vyksta intensyvi kūrybinė veikla, netgi yra
savotiško streso. Ir jei nori su aplinkiniais pabendrauti, turi
sparčiai suktis. Tačiau vis tiek plenerai turi prasmę“, - kalbėjo J.
Mitalienė.
Menininkė nesikelia anksti. Tačiau sėdusi prie molberto, dirba
produktyviai, gali be poilsio tapyti kelias valandas.
Kūrybinio įkvėpimo Jūratė semiasi iš religijos, gamtos, poezijos.
Vilnietis Arvydas Kašauskas Molėtų plenere dalyvauja pirmą kartą. Bet
jam tai yra penktas pleneras šiais metais. Buvo Kaliningrade,
Latvijoje, Kernavėje, Palangoje.
Pernai menininkas spėjo sudalyvauti 10 plenerų.
„Plenerai leidžia pabėgti nuo miesto šurmulio. Vieni menininkai
plenerus mėgsta, kiti - nemėgsta. Viskas priklauso nuo žmogaus
charakterio.
Grupinės kūrybinės stovyklos disciplinuoja, nes per trumpą laiką
reikia pateikti rezultatą. Nėra laiko filosofuoti. Todėl kūrybines
temas aš susigalvojau dar prieš atvykdamas į plenerą“, - sakė A.
Kašauskas.
Vertingiausius kūrinius pleneruose dailininkas sukūrė tapydamas iš
natūros.
R. van Calcar namuose dailininkas jaučiasi komfortiškai.
„Tokioje vietoje ne kasdien būnu. Jaučiuosi pakylėtas. Čia labai ramu.
Taip pat man svarbu, kad menininkų kompanija plenere būtų draugiška.
Šiemet neapsikentęs nemalonių situacijų, iš vieno plenero pabėgau.
Pasiseka, jei plenere sutinki žmones, iš kurių gali pasimokyti, kurie
turi didelę kūrybinę patirtį. Pasikrauni, praeini savotišką stažuotę.
Jei aplinka netinkama, supa nemalonūs žmonės, pasijunti tarsi
išsunktas“, - kalbėjo A.Kašauskas, kurį šio plenero aura nuteikia
kūrybiškai.
Plenerai atsirado XIX amžiaus pradžioje. Jų pradininkais laikomi anglų
tapytojai - romantikai Johnas Constable ir Richardas Parkesas
Boningtonas. Taip pat didelį populiarumą ši tapybos forma įgavo ir tarp
prancūzų impresionistų.
