Norėdama užpildyti šią spragą žurnalistė griebėsi kurti dokumentinį filmą “Vytautas Kasiulis. Iki Paryžiaus ir atgal”. Jo premjera — šį šeštadienį per LRT televiziją.
Paveikslas iškeliavo į JAV
“Daugeliui atrodo, kad užsienyje geriausiai žinomas lietuvių dailininkas yra Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Nieko panašaus! Pasaulio meno žinovai ir kolekcininkai vertina lietuvio V.Kasiulio darbus, apie kuriuos Lietuvoje turbūt nei kas žino, nei girdėjo.
Jo kūriniai puikuojasi net keliuose garsiausiuose moderniojo meno muziejuose ir galerijose. Vienas paveikslas puošia JAV Baltuosius rūmus”, — kaip visuomet emocingai pasakojo Edita, savo filme atskleidusi įdomių lietuvių menininko gyvenimo faktų.
Filmo autorė prisipažino, kad V. Kasiulio biografija užminė daug mįslių.
“Regis, tapytojo gimimo vieta ir data netikslios, nes pats Vytautas savo ranka meno mokyklos byloje įrašė ne Simną, o Smolensko sritį. Tuomet jis turėjo būti gimęs 1914 ar 1915 metais, o ne 1918-aisiais, kaip rašoma jo biografijoje”, — svarstė E. Mildažytė.
Likimą pakeitė karas
V. Kasiulis baigė Kauno meno mokyklą 1941-aisiais, dvejais metais anksčiau, nei įprasta, o jo diplominis darbas buvo pripažintas geriausiu per visą mokyklos istoriją (šis paveikslas ir dabar kabo Kauno muzikinio teatro fojė). Tais pat metais jis tapo Meno mokyklos dėstytoju. 1943 metais Kauno valstybiniame meno muziejuje surengė pirmąją savo parodą — eksponavo apie 100 darbų, iš kurių vieną (“Malkų pristigus”) įsigijo Vytauto Didžiojo kultūros muziejus.
1944 m. V. Kasiulis išvyko į Vokietiją tobulintis, bet planus sugriovė karo suirutė. Pokariu menininkas kurį laiką gyveno Vokietijoje, ten susitiko su žmona Brone, atvykusia su kitais pabėgėliais iš okupuotos Lietuvos.
Freiburge įsteigus lietuvių Meno institutą, 1946—1948 m. V.Kasiulis jame dėstė tapybą. Daug piešė, rengė parodas įvairiuose Vokietijos miestuose: Kylyje, Bad Zėgeberge, Hamburge ir kituose Europos miestuose. 1948 m. Maurice’as Jardot padėjo V.Kasiuliui išvykti į Prancūziją. Šioje šalyje jis sukūrė daugiausia darbų.
Pateko tarp 50 geriausiųjų
1949 m. pabaigoje kompanija “Hallmark” paskelbė konkursą kalėdine tema. Jame dalyvavo 6000 Prancūzijoje įsikūrusių menininkų. Iš 6000 darbų buvo atrinkta 200, o iš jų — dar 50 geriausių.
Tarp paveikslų, kuriuos nutapė Henri Matisse’as, Markas Šagalas ir kiti garsūs to meto menininkai, puikavosi ir V.Kasiulio darbas. Paroda apkeliavo visą pasaulį, o menininkai gavo nemažas stipendijas.
Tuomet prasidėjo V. Kasiulio pakilimas — jo darbus pirko meno žinovai ir rimti kolekcininkai.
Lietuvis buvo produktyvus dailininkas. Menininko palikimas — 1500 aliejumi tapytų paveikslų, 950 pastelių, 200 guašo darbų, vienas gobelenas ir apie 50 litografijų. Dalis jo palikimo parkeliavo į jo muziejų Lietuvoje.
Rado istorinių kadrų
Dokumentiniame filme pasakojama ne tik V.Kasiulio kolekcijos grįžimo į Lietuvą istorija.
“Unikalius 1988-aisiais dailininko filmuotus kadrus maloniai sutiko paskolinti kino menininkas Henrikas Gulbinas, tuo metu gyvenęs Paryžiuje. Netgi pavyko rasti 1943-iaisiais Kaune vokiečių filmuotą V.Kasiulio autorinės parodos atidarymo medžiagą”, — istoriniu vaizdo įrašu ypač džiaugėsi filmo autorė.
Filme bus parodytas ir Vytauto tėvo Mato Kasiulio-Kasiulevičiaus kūrybinis palikimas Dzūkijos bažnyčiose. M.Kasiulis-Kasiulevičius buvo baigęs Varšuvos taikomosios dailės akademiją, piešė sakralinius paveikslus, iš medžio drožė altorius ir sakyklas, dekoravo Simno, Krokialaukio, Marijampolės ir kitas bažnyčias. Be to, yra sukūręs nemažai portretų.
Jo mirties liudijime nurodoma, kad liko 46-erių našlė ir 11-metis sūnus. Na, o Vytautas autobiografijoje nurodo, kad jam tuomet buvo 7-eri. Dramatiška buvo tapytojo motinos mirtis — ją šakėmis nudūrė sidabrinius indus vogęs bernas 1943-iaisiais. Tuomet, kai vyko Vytauto asmeninė paroda.
Menininko Paryžius
“Dar 2009 metais man pavyko nufilmuoti Vytauto žmoną Bronę Paryžiuje ir butą, kuriame jis gyveno. Šiandien menininko butas jau parduotas, o našlė atgulė šalia Vytauto kapinėse.
Po Kasiulio Paryžių filme vedžioja tapytojo sūnus — taip pat Vytautas, kurį šmaikščiai kalbina rašytojas Valdas Papievis. Man pavyko pašnekinti ne tik tapytojo giminaičius, bet ir buvusią jo mokinę. Apie bičiulystę su Vytautu filme pasakoja JAV gyvenantis dr. Juozas Kazickas”, — dėstė filmo autorė.
E. Mildažytė tikisi, kad filmas grąžins skolą tėvynėje užmirštam menininkui, kuris yra bene geriausiai pasaulyje žinomas lietuvių dailininkas.
Jo darbų yra įsigiję Paryžiaus, Niujorko moderniojo meno muziejai, daugybė galerijų visame pasaulyje.
