Susitikimą su būsimu vyru ir net pažinties vietą A. Petrikytė pati išpranašavo dar 2008 metais.
Pradėjusi dirbti netoli Šventosios atidarytame šeimos restorane „Birutės uostas“ Andželika savo dienoraštyje įrašė tokius žodžius: „Po 15 metų darbo medicinos slauge tapau barmene. Bet tikiuosi, kad man čia neteks dirbti taip ilgai, nes pro šio restorano duris kada nors įeis mano meilė, mano tikras žmogus, su kuriuo praleisiu visą likusį gyvenimą.“
Dainininkė jau buvo patyrusi nesėkmingą santuoką ir svajojo dar kartą sukurti šeimą. Tačiau prisipažino ne itin tikėjusi, kad išsipildys dienoraštyje įrašyta svajonė.
Likimas lėmė, kad būtent taip ir atsitiko, be to, kartu išsipildė ir kita Andželikos svajonė – gyventi Kylio mieste. Šį Vokietijos miestą ji pamėgo dar 1999-aisiais – nuo tada ji kartu su motina B. Petrikyte aštuonerius metus dainavo iš Klaipėdos į Kylį kursuojančio kelto „Kaunas“ restorane.
Kol laivas stovėdavo prisišvartavęs Vokietijos uosto krantinėje, Andželika išvaikščiodavo visą Kylį.
„Man taip patiko jaukios šio miesto gatvelės, gražus senamiestis, žaliuojantys parkai, kad pastarąjį kartą, kai čia atvykau kaip kelto restorano dainininkė, garsiai ištariau šiam miestui: „Kaip aš norėčiau pas tave sugrįžti“, – pasakojo Andželika.
Sentimentai Kyliui atviliojo moterį į šį miestą prieš porą metų – rugpjūčio mėnesį su sūnumi ir draugais lietuvė atvyko į miesto šventę.
Apsigyvenusi pas pažįstamus bute ji vieną dieną su visa draugija išsiruošė pasivaikščioti.
Gerokai nužingsniavus nuo namų staiga užklupo stipri liūtis.
„Skėčių nebuvome pasiėmę. Nei grįžti atgal, nei eiti toliau. Nuo liūties pasislėpėme pirmoje pasitaikiusioje užeigoje.
Čia netikėtai paaiškėjo, kad ją nuomojasi jau daug metų Vokietijoje gyvenanti Danutė Skučienė iš Elektrėnų“, – lemtingą atsitiktinumą prisimena Andželika.
Pažinusi estrados atlikėją Danutė apsidžiaugė netikėtais svečiais ir jų nepaleido dar gerą valandą.
Moterys beregint susidraugavo, o kitą dieną Andželika lietuvės užeigoje apsilankė dar kartą.
D. Skučienė papasakojo su draugais vokiečiais kasmet važiuojanti poilsiauti į Lietuvą. Emigrantė panoro susipažinti su Andželikos mama garsia atlikėja B. Petrikyte. Andželika pakvietė ją pasisvečiuoti „Birutės uoste“.
Netrukus, rugsėjo 7 dieną, Danutė į Šventąją atvyko kartu su šešiais vokiečiais. Tarp jų buvo ir Michaelis.
Vakaro metu „Birutės uosto“ šeimininkės svečiams parodė neseniai čia vykusio šlagerių festivalio vaizdo įrašą. Žiūrėdamas į scenoje dainuojančią Andželiką Michaelis laužyta kalba lietuviškai ištarė: „Gražus mergaitė.“
„Ši netikėtai ištarta vokiečio frazė man suvirpino širdelę.
Nuo tos akimirkos Michaelis man išsiskyrė iš visos kompanijos“, – pirmąjį pažinties vakarą prisiminė atlikėja.
Nuo Andželikos visą vakarą akių nenuleido ir vokietis. „Tu pažiūrėk, kaip jis į tave žiūri“, – dukters dėmesį atkreipė B. Petrikytė.
„Ir tikrai – kur aš einu, ten ir jis iš paskos. Akys tik blizga, kažką nori pasakyti, bet nedrįsta. Pati jį pakalbinti nesiryžau, nes nemoku vokiškai“, – juokiasi Andželika.
Vėlai vakare svečiai susiruošė miegoti, o Michaelis lūkuriavo, kol jie liko dviese. Tada jis Andželiką užkalbino angliškai.
Pradėjęs pokalbį bendromis temomis vokietis lietuvės pradėjo klausinėti, ar ji ištekėjusi. Atlikėja atvirai papasakojo, kad yra išsituokusi, turi sūnų.
Michaelis pasisakė dar nevedęs. Guodėsi, kad Vokietijoje negalėjęs surasti žmonos, nes ten moterys nėra gražios, be to, dažnai būna neištikimos.
Po beveik dvi valandas trukusio pašnekesio vokietis staiga tarė: „Aš labai norėčiau tau prisipažinti. Kai įėjęs tave pamačiau, įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio. Ar tu galėtum su manimi važiuoti į Kylį?“
Po tokio tiesmuko pasiūlymo lietuvė net loštelėjo.
„Iš kur tokių kvailelių atsiranda“, – Andželika manė, kad vokietis jai užkalba dantį norėdamas su ja praleisti naktį.
Atsakiusi, kad dėl kelionės į Kylį ji dar pagalvos, lietuvė mintyse ėmė regzti planus, kaip nuo svečio pabėgti.
Bet Michaelis dar kartą nustebino Andželiką – palinkėjęs jai labos nakties, pakštelėjo į žandą ir išėjo. Po tokio džentelmeniško poelgio simpatiją Michaeliui pajuto ir lietuvė.
Kitą rytą svečiai iš Vokietijos išvyko porai savaičių į Birštoną. Atsisveikindamas Michaelis Andželikos paprašė nepamiršti jo pasiūlymo ir pabučiavęs į lūpas išvažiavo.
Kitą dieną į Andželikos telefoną atskriejo žinutė: „Mano saule, man atrodo, kad tave įsimylėjau ir norėčiau būti su tavimi kartu.“
Michaelis su atlikėja susirašinėdavo ar kalbėdavosi telefonu po keletą kartų per dieną.
Išvykdami iš Lietuvos vokiečiai porai dienų vėl užsuko į „Birutės uostą“. Visą tą laiką įsimylėjėliai praleido kartu – vyko į Nidą, plaukiojo jachta po marias.
„Tada supratau, kad Michaelis nėra meilės nuotykių ieškotojas, kad jis yra man skirtas žmogus ne vienai nakčiai, o visam gyvenimui“, – pasakojo Andželika.
Lietuvė pradžiugino vokietį sutikdama atvažiuoti pas jį į svečius, tačiau prisipažino dabar negalinti to padaryti, nes reikia dirbti restorane.
„Iš tiesų taip ir buvo, be to, aš sąmoningai nenorėjau skubinti įvykių, nes supratau, kad mūsų jausmų tikrumą turi išbandyti laikas“, – neslėpė atlikėja.
Michaeliui grįžus į Vokietiją jų bendravimas nenutrūko nė vienai dienai. Per ilgus pašnekesius interneto programa vokietis spėjo pabendrauti ir su Andželikos sūnumi Antanu, kuriam vasaros pabaigoje sukaks 17 metų. Jis taip pat pastūmėjo motiną vykti pas Michaelį į svečius.
Lapkričio mėnesį Andželika savaitei išsiruošė į Kylį. Vokiečio rimtus ketinimus įrodė tai, kad pasitikti savo išrinktosios į Kylio uostą jis atvyko su savo tėvais.
Pasisvečiavę pas tėvus jie nuvyko pas Michaelį į dviejų kambarių butą Kylio pakraštyje.
Viena savaitė pralėkė kaip viena diena.
Jai baigiantis Andželika suprato, kad kartu praleisto laiko yra per mažai, ir Kylyje pasiliko antrai savaitei.
Tada lietuvė iš tiesų suvokė, kad tai tikra meilė, kurios ji laukė visą gyvenimą.
„Kai kurie žmonės juokiasi, kad meilės iš viso nėra, o tėra tik prisirišimas prie žmogaus. Kiti myli pinigus, savo darbą. Treti muša savo žmoną ir tvirtina, kad taip išreiškia meilę.
Aš supratau, kad tikra abipusė meilė yra tada, kai vienas kitą žmonės supranta iš pusės žodžio.
Vienam iš mūsų pradėjus kalbėti, kitas nustemba – aš ką tik tą patį norėjau pasakyti.
Su Michaeliu buvome pažįstami tik kelis mėnesius, o atrodė, kad mes kartu esame visą amžinybę“, – užplūdusių jausmų vokiečiui neslėpė Andželika.
Atlikėjos manymu, tokį dvasinį artumą lėmė abiejų meniška siela. Dailės studijas baigęs Michaelis dirba dekoratoriumi, piešiniais apipavidalina automobilius, baldus, namų fasadus.
Atsisveikindami abu liejo ašaras. Po poros mėnesių Andželika pas Michaelį išvyko iškart dviem savaitėms. Per Velykas į Lietuvą pusei mėnesio atvyko ir vokietis. Jam susiruošus namo pora nusprendė į Kylį grįžti kartu.
„Mes dar negalėjome gyventi kartu, bet žinojome, kad nebeišsiskirsime“, – tikino savo išrinktąjį suradusi lietuvė.
Vasarai Andželika grįžo į Šventąją.
Rugpjūtį į šlagerių festivalį „Birutės uoste“ Michaelis atvyko su savo mama. Pasibaigus festivaliui A. Petrikytė kartu su Michaeliu į Kylį išplaukė jau su lagaminais.
„Nuo to laiko gyvenu Kylyje ir į Lietuvą atvykstu tik į svečius“, – apie pasikeitusį gyvenimą pasakoja lietuvė.
Naujuose namuose pernai spalį ji atšventė savo gimtadienį, į kurį iš Lietuvos buvo atvažiavę visi Andželikos artimieji.
Per gimtadienį Michaelis jai oficialiai pasipiršo ir ant piršto užmovė sužieduotuvių žiedelį.
Anksčiau vien angliškai su jaunikiu ir jo tėvais bendravusi Andželika dabar kremta vokiečių kalbą.
„Turiu parsisiuntusi vokiečių kalbos mokymosi programą ir kasdien mokytis prisėdu porai valandų. Dabar tai yra mano darbas“, – apie naujus rūpesčius pasakoja atlikėja.
Pastaruosius keturis mėnesius A. Petrikytė su Michaeliu ir jo tėvais jau bendrauja tik vokiškai.
„Vyras man sako, kad kalbu gerai, bet aš pati jaučiu, kad dar trūksta žodžių bagažo“, – savo vokiečių kalbos žiniomis kol kas nepatenkinta lietuvė.
Andželika dar nežino, kuo užsiims gyvendama Vokietijoje. Iš Lietuvos parsivežtą žmoną Michaelis siūlosi išlaikyti pats ir dirbti Andželikos neragina. Tačiau susirasti kokį nors darbą norėtų pati lietuvė.
„Vokietijoje įsidarbinti medicinos slauge, ko gero, būtų sudėtinga, nes savo kvalifikaciją tektų ilgai įrodinėti. Gal ilgainiui užsiimsiu kokiu nors verslu“, – savo ateitį užsienio šalyje planuoja A. Petrikytė.
Vyras pageidauja, kad ji dainuotų. Lietuvė savo malonumui ne kartą yra dainavusi Danutės užeigoje. Savo repertuare turi ir populiarią dainą vokiečių kalba.
Tačiau apie profesionalų dainavimą Vokietijoje ji dar negalvoja: „Kol kas dar esu geidžiama Lietuvoje. Dainuoti įvairiuose renginiuose mane kviečia beveik kiekvieną mėnesį, todėl nuo Lietuvos neatitrūkstu.“
Birželio pradžioje į Lietuvą vėl atvykusi Andželika šį kartą savo laiką paskyrė būsimų vestuvių rūpesčiams.
Vilnietė dizainerė Eglė Siurblienė atlikėjai siuva jūros spalvos vestuvinę suknelę – reikėjo ją pasimatuoti.
Vestuvės suplanuotos rugpjūčio viduryje „Birutės uoste“.
„Tai bus didelis pokylis, kuriame dalyvaus per 100 žmonių. Iš pradžių planavome kuklesnę puotą, tačiau su mama pradėjusios rašyti draugų sąrašą supratome, kiek daug jų turime“, – juokiasi moteris.
Vestuvėse žada dalyvauti daug Lietuvos estrados žvaigždžių, tad pokylis gali virsti dideliu koncertu.
Piršlio vaidmens jaunoji dar niekam nėra paskyrusi, tačiau niekam abejonių nekėlė, kas bus svočia – tai Andželiką ir Michaelį supažindinusi D. Skučienė, į kurios užeigą būsimąją nuotaką atginė Kylyje netikėtai užklupusi liūtis.
