Negalėjau neparodyti pagarbos ilgamečiams jo vadovams ir treneriams Jūratei bei Česlovui Norvaišoms. Jie man padėjo tapti tuo, kuo esu.
Jie įsteigė svarbią nominaciją „Sūkurio legendos”. Ją, kaip daugiausia pasiekusi šokėjų pora, gavome mudu su buvusia partnere Edita Daniūte.
Kartu šokome šešiolika metų. Pradėjome tada, kai man buvo trylika, o Editai – dvylika metų.
Anksčiau turbūt nežinojome, kaip tinkamai pasielgti tam tikrose situacijose.
Buvo visko: teko pasipykti, vienas kitam esame pasakę ir įžeidžiamų dalykų. Dabar į viską žiūriu kitaip ir suprantu, kad to nereikėjo.
Svarbiausia, kad kartu pasiekėme labai didelių laimėjimų. Už tai vienas kitam esame dėkingi. O kad iširo mūsų šokėjų pora – tai į gera.
Šokdami su kitais partneriais (aš su ruse Katiuša Demidova, o Edita su italu Mirko Gozzoli) abu taip pat iškopėme į pasaulio šokių viršūnę.
Sunku įsivaizduoti, kaip būtų buvę, jeigu nebūtume išsiskyrę.
Su Edita dažnai bendrauti netenka. Kartais susitinkame varžybose.
Draugiškai pakalbame, laikas užgydė senas nuoskaudas.
Turbūt niekur nėra krašto, kur būtų viskas idealu. Tačiau Amerika, kurioje gyvenu ir šiai šaliai atstovauju kaip šokėjas jau šešerius metus, man priimtina.
Esu įsigijęs butą ir namą San Fransiske. Šis miestas man patinka ir klimatas geras, nes nebūna labai karšta ar itin šalta. Todėl galėčiau gyventi nuolat. Be to, San Fransiske įsikūrę nemažai iš Lietuvos išvykusių mano draugų. Todėl ten smagu ir ramiau nei kokiame Niujorke.
Kai dirbame Niujorke, laikinai apsistoju savo partnerės Katiušos name Naujajame Džersyje.
Su šia moterimi pora esame tik šokių aikštelėje, bet ne gyvenime. Ji turi draugą, su kuriuo kartu – jau daug metų.
Dėl mano buvimo jos namuose pavydo scenų nekyla.
Stengiamės išlaikyti darnius santykius, gražiai bendraujame, darbo nepainiojame su asmeniniais santykiais.
Ar pasiilgstu gimtinės? Nespėju, nes atvykstu čia keletą sykių per metus – kartais kelioms dienoms, kartais kiek ilgesniam laikui. Jeigu tokios galimybės neturėčiau, turbūt būtų sunku.
Bet kadangi galiu atvažiuoti kada noriu, problemos nėra.
Mane žavi daug moterų, tačiau kol kas mano širdis laisva. Kodėl? Kai reikia priimti rimtą gyvenimo sprendimą, ilgai dvejoju. Be to, kai taip intensyviai gyvenu, surasti širdies draugę sudėtinga.
Nuolat keliauju, todėl nemaža mano gyvenimo dalis prabėga lėktuvuose ar viešbučiuose.
Kiek draugių turėjau, netrukus paaiškėdavo, jog dėl mano užimtumo sukurti ir išlaikyti santykius sunku. O gal tiesiog tos vienintelės dar nesutikau?
Svajoju sukurti šeimą, tačiau artimiausiu metu to padaryti, matyt, nepavyks. Į vestuves dar nekviečiu.
Kiek dar šoksiu? Nežinau. Jei aš arba Katiuša pasakytume, kad norėtume viską baigti, didelės dramos nebūtų. Juk pasiekėme, ką buvome užsibrėžę.
Tačiau tikriausiai dar nesustosime, nes tai, ką darome ir kaip gyvename, mums patinka. Norime eiti pirmyn.
Kai liausimės dalyvauti varžybose, toliau dirbsime šokių studijose, galėsime teisėjauti, rengti konkursus ir savo pasirodymus.
