Prieš ketverius metus būsima nuotaka susigraudino, kad neturi savo vestuvių programos.
„Mes juk tavo draugai, padėsime“, – tarė Živilė su Vaidotu, ir tai tapo lemtinga jų naujos veiklos pradžia.
Patys šiek tiek įsitempę jie vedė pirmąją šventę, bet visi buvo patenkinti, o garsas apie linksmą ir išradingą porą pradėjo sklisti iš lūpų į lūpas. Pamažu atsirado prašymų pagražinti savo išmone jubiliejus, išleistuves ar kitas šventes.
Kam teko dalyvauti šventėje, kurioje buvo ir Živilė su Vaidotu, jos ilgai nepamirš. Jų laidomi sąmojai, bendravimas, sodrūs balsai kuria šmaikščią nuotaiką.
Aktorius ir jo žmona – ne verslininkai ir ne renginių organizatoriai.
„Mes aristokratai“, – juokėsi Vaidotas.
Jei žmonės jiems nepatinka, pora nesutinka vesti jų renginio.
Rengiant šventę įtampos pakanka, kad ir kaip kruopščiai būna apgalvotas jos scenarijus.
„Bet negalime jaudintis, nes turime kitus raminti. Būna, atlekia jaunoji dėl ko nors išsigandusi, tenka ją raminti, aiškinti, kad viskas bus puikiai, – ir pats nusiramini, randi išeitį“, – pasakojo Vaidotas.
Kaip svarbu, kad kas nors kitas pasirūpintų tavo švente, jie suvokė ruošdamiesi savo pačių vestuvėms prieš 8 metus. Į jas buvo pakviesta 70 svečių.
Jaunųjų draugai parūpino apšvietimą, papuošė gėlėmis stalus, sumanė programą.
„Buvau pareiškusi: jei kada nors tekėsiu, mano vestuvėse kaimo kapelos nebus. Atvykau į Verkių rūmus, kur vyko pokylis, o mane pasitiko kaimo kapela! Bet tuo momentu tai buvo puikus sprendimas, aš buvau laiminga“, – pasakojo Živilė.
V.Martinaitis su žmona atkreipė dėmesį, kad daug žmonių nemoka ar tiesiog tingi linksmintis. O Vaidoto ir Živilės patarimai, kaip nuskaidrinti šventę, visai paprasti.
Reikia žmones išjudinti. Galbūt prieš šventinę vakarienę nuvažiuoti į kokią nors gražią vietą išgerti šampano. Neįprastu metu, pavyzdžiui, žiemą pamiškėje išsikepti šašlykų.
„Būna, žmonės niurna tuo metu, nes šalta ar dar kas nors nepatinka, bet grįžę supranta, kad tai buvo smagus nuotykis“, – kalbėjo Živilė ir Vaidotas.
Nors vesti šventes abiem patinka, kartais taip pavargsta nuo žmonių, kad laisvą dieną įsikniaubia kiekvienas į savo kompiuterį ir net tarpusavyje nebendrauja.
Tik ilgai taip neišbūna, mat dar turi pasirūpinti trimis savo sūnumis.
