Gunta ir Giedrius susituokė per praėjusias Kalėdas. Prieš porą metų, taip pat per Kalėdas, juodu įsikūrė nuosavame name Vilniuje. Iki šiol dar neišpakuotos visos natos, jų daugybė paties Giedriaus sumeistrautose lentynose.
Muzikantas norėjo gyventi tik name ir jį pastatė per pusmetį.
„Tarkime, atvyksta draugas vėlyvą vakarą, repetuojame, kiek mums reikia. O gyvenant bute tektų paisyti kaimynų. Be to, mano darbas toks, kad namo grįžtu keturis kartus per dieną”, – apie sprendimą gyventi name aiškino Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre grojantis G. Gelgotas.
Jis su Gunta susipažino prieš septynerius metus vieno muzikinio projekto Vokietijoje metu. Artimiau susidraugavo, kai latvė atvyko magistro studijų į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.
Ji puikiai kalba lietuviškai – išmoko bendraudama su lietuviais draugais. Be to, norėjo perskaityti vieną japonų rašytojo Haruki Murakami knygą, tad įniko į lietuvišką vertimą nesulaukusi, kol kūrinys pasirodys latvių kalba.
Jei ji primiršta ar neteisingai ištaria kokį nors žodį, tai tampa miela priežastimi pajuokauti. O kai kurie, pavyzdžiui, vietoj keptuvės vartojamas žodis „kepyklė”, patiko ir Giedriui.
Gelgotai jau prisikeliavo po pasaulį muzikuodami. Giedrius ne vienus metus praleido Londone, Vienoje, Barselonoje ir Kaire. Tačiau norėjo grįžti namo – užsienyje vis jausdavosi lyg be vietos.
O jeigu teks jam vėl vykti kur nors ilgesniam laikui? Gunta važiuotų kartu.
G. Gelgotę neseniai Lietuvos publika matė Dalios Ibelhauptaitės operoje „Verteris”. Ji atliko pagrindinės herojės Šarlotės sesers Sofijos partiją.
„Meilės istorija niūri, Sofija įsiterpia lyg šviesos spindulėlis. Norėčiau ateityje atlikti dramatiškesnius ir skausmingesnius vaidmenis, bet mano balsas kol kas aukštas ir šviesus, tad įkūniju džiaugsmingas, laimingas jaunas moteris ar mergaites”, – aiškino solistė.
– Ar gyvenime jums teko patirti meilės kančių? – paklausiau Guntos.
– Patyriau, bet, ačiū Dievui, viskas baigėsi. Išgyvenimai padėjo suprasti, kad jei kas nors klostosi nelaimingai, vadinasi, kai kas dar geresnio laukia ateityje.
– Su Giedriumi buvote pažįstami septynerius metus. Kas turi nutikti, kad į tą patį žmogų pradėtum žvelgti kitomis akimis, kad įsižiebtų meilė?
– Turi sukaupti patirties, užaugti viduje, ką nors svarbaus suprasti.
– Nors Lietuva ir Latvija – artimos kaimynės, ar jaučiate skirtumų bendraudama su mūsų šalies žmonėmis?
– Kai įsiliejau į bendruomenę, skirtumus jaučiu. Pavyzdžiui, jei latvis turi problemą, jis išsakys ją, padejuos, prisipažins, kad jam skaudu ar liūdna.
O lietuvis tokiais atvejais klaus patarimo, ką jam daryti, kaip išspręsti tą problemą. Tai komplimentas lietuviams. Esu įsitikinusi, kad mano vyras visuomet manimi tinkamai pasirūpins.
– Ar jau prisijaukinote Vilnių, namuose jaučiatės tikra šeimininkė?
– Turėjau gana daug laiko prisijaukinti šį miestą. Smagu, kad netolimas kelias iki Rygos, kur dažnai turiu koncertų. Vairuoju automobilį pati, o kai kada specialiai vykstu autobusu, kad galėčiau pamiegoti ar paskaityti.
Namuose visuomet yra ką nuveikti, kad būtų gražiau ir jaukiau. Tačiau kad ir noriai
sodinu gėles, privalau laikytis disciplinos,
nes turiu kūrinių, kuriuos reikia mokytis.
– Saldumynų jums jau nebereikia, o ko visuomet turi būti šaldytuve?
– Pomidorų, – juokiasi Gunta. – Dar grietinės, kuri populiari ir Lietuvoje, ir Latvijoje.
– Kaip norėtumėte toliau gyventi, apie ką pasvajojate?
– Norėčiau laimingai gyventi su šeima ir nuolat koncertuoti. Ne tik Lietuvoje. Dainininkai trokšta išreikšti save vis kitose erdvėse.
O buitis manęs nebaugina. Muzikantų uždarbis nėra pastovus, bet man tai nėra labai svarbu. Ar tą mėnesį, kai turėjau mažiau pinigų, buvau nelaimingesnė nei kitą, kai uždirbau daugiau? Tikrai ne.
Ar pora jau turi savo sutarimo receptą?
„Aš tyliu, o Gunta pyksta. Pradedu suprasti, kad vis dėlto reikia kalbėtis, – prisipažino Giedrius. – Diplomatija išgelbės pasaulį ir šeimą.”
Su žmona į vyro gyvenimą atėjo ir kitoks supratimas apie šventes ir ritualus – tam dabar Giedrius skiria daugiau dėmesio ir įžvelgia prasmę. Todėl ne keista, kad Gunta Vilniuje turi savo mėgstamą bažnyčią, kurioje reguliariai lankosi.
Šiuose namuose neatsirado vietos televizoriui. Giedrius apie tai net negalvoja, o Guntai gaila laiko.
Gelgotai kai kada susitinka ir darbe – Gunta dainuoja scenoje, o Giedrius žvelgia į ją iš apačios, orkestro vietos. Tada išgyvena ir dėl savęs, ir dėl žmonos.
„Atsiprašau, aš dėl tavęs tai neišgyvenu!” –
juokdamasi patikino Gunta.
Abu pasiekę karjeros aukštumų
● Rygos operos solistė Gunta Gelgotė (buvusi Davidčuka) baigė Latvijos muzikos akademiją.
● Mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas profesorę Reginą Maciūtę.
● Su daugeliu Latvijos ir kitų šalių orkestrų dainuoja kantatų, oratorijų, mišių solines partijas, dažnai atlieka šiuolaikinę muziką su kamerinės muzikos grupėmis, Šlėzvigo-Holšteino orkestru ir choru.
● Gunta yra tarptautinio konkurso „Kunming TV 2009” (Kinija) ir 2009 m. Latvijos didžiojo muzikos apdovanojimo laureatė (nominacija „Metų debiutas”).
● Vieno žymiausių pasaulyje fleitos specialistų Williamo Bennetto mokinys Giedrius Gelgotas 2009 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje apsigynė menų licenciato laipsnį. Kaip Lietuvos Fleitų kvarteto ir Vilniaus Kristupo medinių pučiamųjų instrumentų kvinteto įkūrėjas bei narys Lietuvos vardą garsino visame pasaulyje.
● Kristupo kvintetas tarptautiniame H.Tomasi konkurse Marselyje (Prancūzija) iškovojo pirmąją vietą ir specialųjį prizą, o Osakos kamerinės muzikos konkurse Japonijoje pelnė ketvirtąją vietą.
● 2007–2008 m. G.Gelgotas dirbo Kairo (Egiptas) operos ir baleto teatre, vėliau grojo Nacionaliniame Katalonijos ir simfoniniame Barselonos orkestruose.
● Šiuo metu dirba Vilniaus operos ir baleto teatre bei Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre ir rengia solinius koncertus.
