Nuo mažų dienų dainavau, bet ilgai nemaniau, kad tai gali būti mano gyvenimo kelias.
Ar sunku siekti pripažinimo? Aš esu tik pakeliui į tikslą, tačiau visada noriu būti „kelionėje”, vytis horizontą.
Mėgstu savo gimtadienius, nes kiekvieni metai dovanoja brandos, patirties ir keistą lengvumo jausmą.
Visa gera muzika parašyta iš džiaugsmo, desperacijos, meilės ar aistros.
Bet yra dar vienas svarbus komponentas – mirtis. Aš pažįstu juos visus. Tai ir žymi įsimintiniausius praėjusių metų įvykius, kurie koregavo, tvirtino, šlifavo ir gludino muziką, nuolat skambančią mano viduje.
Jau kuris laikas gyvenu Švedijoje, dirbu su įvairiomis operos trupėmis ir į Lietuvą grįžtu tik kelioms dienoms. Netrukus pasirodysiu Vilniaus Kongresų rūmuose „bohemiečių” koncerte „Arijos iš dušo”.
Aš lengvai prisitaikau prie naujos aplinkos, mane nuolat supa nauji žmonės. Kelionės yra svarbi šios profesijos dalis ir turi būti visapusiškai pasirengęs šiam išbandymui, kurį kartais lydi ilgesys ir laukimas.
Mano darbas yra mano pomėgis, kuriuo užsiimu su malonumu. Laisvalaikį skaidrinu maloniais pašnekesiais, pasivaikščiojimais, filmų peržiūromis.
Pirmoji mano patirtis – Švedijos karališkojoje operoje atliktas Miuzetės vaidmuo operoje „Bohema”. Kontrakto pradžia – 2011 metais, pabaiga – šį sausį.
Dar nesibaigus Švedijos karališkosios operos spektakliams Stokholme, šį sausį pradėjau repetuoti kitoje „Bohemoje”, statomoje Umeo miesto teatre. Ir vėl galiu tik žerti komplimentus draugiškiems žmonėms ir gerai darbo atmosferai.
Kontakto su publika stiprumas priklauso nuo atlikėjo pasiaukojimo profesijai, emocionalumo, pasirodymo kokybės, bendros renginio energijos, taip pat nuo žiūrovo noro būti sudomintam, sukrėstam ar pralinksmintam.
Visada nekantriai laukiu savo pasirodymų, jaudinuosi ir ruošiuosi, tad tam tikra prasme jau prieš koncertą mane ir žiūrovus sieja ryšys.
Tačiau net labiausiai suplanuotame renginyje turi būti palikta vietos netikėtumams, o mes visi, šios specialybės atstovai, – lošėjai. Kaskart viską, ką turiu, statau ant scenos kortos ir atiduodu save žiūrovams į rankas. Publika – mano talismanas, aš ja tikiu ir jai lenkiuosi.
Ar visi kūriniai lengvai pasiduoda? Jei dainuoji tavo asmenybei tinkantį repertuarą, muzika atsiskleis gražiausiais tonais. Vaidmuo turi atitikti atlikėjo amžių, patyrimą ir dainavimo techniką, kurią jis tuo metu yra įvaldęs.
Ir dabar, ir ateityje dainuosiu tik tuos vaidmenis, kurie mane brandins ir mokys, o ne luošins.
Mano namai yra ten, kur gyvena meilė, kur stipriau plaka širdis, kur aš galiu prisiglausti prie savo vyro.
Man namai – ne sienos ir langai, o žmonės, su kuriais dalijuosi gyvenimu. Tai vieta, kur pagrindinis interjero akcentas yra dvasios šiluma, kur žvelgdama į mylimojo akis išskaitau ramybę ir draugystę, kur durys visados atviros pokalbiui ir kviečiančios būti kartu.
Kokia eilinė mano diena? Neturiu eilinių dienų. Gyvenu išskirtinį gyvenimą, kupiną garsų ir emocijų. Jei būtų kitaip, nematyčiau prasmės rytą keltis iš lovos.
Sėkmei reikia talento, darbo, tvirto charakterio, ryžto ir užsispyrimo, reikia tikėjimo. Jei viską darai teisingai, viskas klostosi palankiai.
Didžiausia palaima, kai gali nuskęsti mylimojo glėbyje, kai mama tavimi didžiuojasi, kai visi sveiki, kai girdi juoką, kai juokiesi, kai skamba muzika, kai šoki, kai ošia jūra, kvepia miškas, kai darai tai, kad visi gyventų geriau, sveikiau, laisviau, kai esi naudingas ir kai esi išgirstas.
Visa ko esmė ir pradžia yra meilė. Ji su visais savo pavidalais yra viso mano gyvenimo centras. Tai šaltinis, iš kurio semiuosi įkvėpimo ir stiprybės. Meilė ir muzika yra tai, dėl ko gyvenu.
