- Kaip prisistatote pirmąkart sutiktiems žmonėms? Kokių reakcijų sulaukiate, kai aplinkiniai sužino, jog esate operos atlikėja?
- Prisistatau vardu, visada mėgstu ištiesti ranką pasisveikindama ir susipažindama. Taip geriau galima užmegzti kontaktą, suprasti žmogaus požiūrį į tave ir aplinką. Niekada nepristatinėju savęs kaip dainininkės. Tik tada, kai žmonės paklausia, ką veikiu gyvenime, atsakau, kad dainuoju, o kai paklausia, ką dirbu irgi atsakau, kad dainuoju (šypsosi). Tada labai smagu matyti žmonių reakciją, nes daugelis dainavimą supranta kaip hobį. Daugelis sako, kad aš visai nepanaši į operos solistę: nevaikštau su aukštakulniais, ryškiai dažytomis lūpomis ir įmantriomis šukuosenomis, mėgstu minimalizmą, tačiau nesu pilka pelytė didelėje masėje.
- Kada apsisprendėte rinktis būtent šią specialybę, ar tėvai jūsų neatkalbinėjo – juk menininko duona tikrai nelengva? Ką, jei ne dainavimą, norėtumėte studijuoti?
- Dainininke apsisprendžiau tapti būdama 11 klasėje. Tėvai mane labai palaikė, esu jiems labai dėkinga. Jaučiuosi esanti savose vėžiose, tinkamu laiku, tinkamoj vietoj. Jeigu ne dainavimas, dabar greičiausiai būčiau medikė. Mokykloje itin domėjausi šia specialybe. Jeigu ne chemijos mokslas, kuris ne itin pasisekė dėl mokytojos kaltės, dabar manau tikrai studijuočiau mediciną, o tiksliau – mikrochirurgijos specialybę. Tai man itin įdomu. Baigusi akademiją labai noriu ir žadu bent jau dėl savęs pasidomėti medicina: paskaityti knygų, gal net lankyti tam tikrus kursus... pradėti būtų gerai ir nuo pirmosios pagalbos kursų (kvatoja).
- Televizijos užkulisiai taip pat nėra įprasta vieta operos solistams. Ar jums pačiai filmavimai buvo didelis iššūkis, o gal atvirkščiai – niekuo nesiskyrė nuo teatro?
- Kiekvienas filmavimas yra kitoks, įdomus, savotiškas, pilnas netikėtumų, tačiau nesijaučiu neįprastai. Visi atlikėjai siekia žinomumo, nori, kad juos išgirstų kuo daugiau žmonių, taip pat ir aš. Nėra laiko galvoti apie tai, kad galbūt tai ne vieta operos solistams. Taip galvoti net ir negalima. Aš esu ir lengvosios muzikos mėgėja, todėl ėjimas į scena su kito žanro kūriniais mane itin žavi, mėgaujuosi būdama scenoje. Be abejonės, filmavimai ir buvimas teatro scenoje labai skiriasi, tačiau viską darant nuoširdžiai ir maksimaliai galima pasiekti tokiu pačių rezultatų ir ten, ir ten.
- Ar manote, kad televizija galėtų tapti jūsų gyvenimo dalimi? Ar priimtumėte pasiūlymą vesti laidą? Kokia laida tai turėtų būti?
- Visada žavėjausi televizijos pasauliu. Norisi save kaip galima visur išbandyti. Šis projektas – puiki galimybė.Kai tu jaunas nežinomas atlikėjas, televizija yra pagrindinė priemonė, kur galima save išreikšti ir parodyti kitiems savo talentą. Tikrai priimčiau pasiūlymą vesti laidą. Mėgstu daug ir taisyklingai kalbėti, mėgstu kalbinti žmones ir daug bendrauti. Rytinės, informacinės laidos mane itin žavi, bet mintis apie kėlimąsi labai anksti kelia lengvą šiurpą – su nuostaba žiūriu į „Labo ryto“ vedėjus, kurie darbą jau eteryje pradeda 6 val. ryto. O kai pagalvoji, kada jie keliasi, tai... Pagarba jiems!
- Esate ištekėjusi už oro balionų piloto. Labai romantiška ir drąsi specialybė. Kur judu susitikote? Danguje, ant žemės?
- Taip. Esu ištekėjusi. Mano vyras fizikas-astronomas ir oro balionų pilotas. O susitikome mes ant žemės, ten kur net pati nebūčiau pagalvojusi, kad galima sutikti žmogų, kurį pamilsi iš pirmo žvilgsnio (šypsosi.).
- Ko išmokote iš savo antrosios pusės? Be to, kad ir pati žadate laikytis pilotės teises...
- Vis dar mokausi iš jo. Mes vienas kitą papildome. Pilotės licenzija mano galvoje sukasi jau kelerius metus. Tereikia baigti akademiją ir leistis į padanges! Svarbiausia tai, kad mano antroji pusė mane palaiko šiuo klausimu ir džiaugiasi, kad pagaliau kažkada pats galės atsidurti keleivio vietoje. Piloto vairą užleis man (šypsosi).
- Jūsų sutuoktinį, jums teikiantį gėles, galima pamatyti „Auksinio balso“ laidose. Jūs – vienintelė konkurso dalyvė, kuriai tokį dėmesį rodo antroji pusė. Aplinkiniai kalba, kad taip jis stengiasi atmušti visus gerbėjus, nes jūs – tikrai įspūdingo grožio moteris...
- Galiu patikinti, kad tai tikrai nėra noras parodyti kitiems, jog bando atmušti visus gerbėjus. Jis tiesiog besąlygiškai mane palaiko. Ir tai man yra labai svarbu. Taip gera dainuoti žinant, kad tau artimas žmogus yra salėje ir, kad ir kaip bepasisektų, jis visada palaikys ir neleis nuleisti rankų, o tik paskatins labiau pasistengti ir eiti tolyn. Kiekvienam linkiu sutikti tokį žmogų. Tai didelė laimė.
- Jūsų moterišką figūrą ir grožį po debiuto „Auksiniame balse“ aptarinėjo ne tik laidos vedėjas, bet ir daugybė kitų žiniasklaidos priemonių. Jums pačiai tai buvo netikėta? Nepatogu, o gal kaip tik džiugu?
- Nesitikėjau, kad taip stipriai bus kalbama apie mano išvaizdą. Visgi tai balso konkursas ir aš atėjau dainuoti. Televizija labai keičia žmogų. Realybėje atrodau tikrai kitaip nei scenoje su ryškiu makiažu ir įmantriomis šukuosenomis. Vienok, labai įdomu pamatyti save kitokią, bet nereikėtų persistengti, ypač žiniasklaidos priemonėms, kurios mane žiūrovams pristatė kaip vyrų širdžių daužytoją. Buvo labai „neskanu“ skaityti pirmąjį straipsnį apie save, kuriame aptarinėjamas ne mano balsas, o neva įspūdingų formų figūra. Labai noriu, kad pažintų mane tokią, kokia esu iš tikrųjų. Leiskite man išeiti į sceną pasidažiusiai tik blakstienas ir apsirengusiai kasdieniais rūbais. Pamatysite, kaip kitaip aš atrodau. (juokiasi.)
- Kaip reaguotumėte, jei sulauktumėte pasiūlymo nusifotografuoti „Playboy“ žurnale? Kiek žinau, tokią galimybę svarstė net pati Nomeda Kazlauskaitė -Kazlaus...
- Laukiu pasiūlymų, o tuomet priimsiu tinkamą sprendimą. (šypsosi).
- Nuo vyriškų džiaugsmų pereikime prie moteriškų paslapčių. Kokie grožio, geros savijautos ritualai jums būtini? Kaip puoselėjate savo odą, plaukus – juk juos pasirodymai televizijoje ir teatre labai nualina?
- Pagrindinė paslaptis – poilsis, miegas. Jis padeda susigrąžinti prarastas jėgas. Mėgstu pasiplaukiojimus. Mėgstu aktyvų gyvenimo būdą. Repeticijos, šokiai – tai yra puikios savijautos garantas. Buvimas scenoje, bendravimas su kolegomis yra pagrindinis varikliukas nepavargti, pasitempti ir stengtis atrodyti kuo geriau. Plaukai ir oda man labai svarbu, grimas itin alina odą, tačiau turiu seną močiutės receptą, kurio dėka pavyksta išsaugoti gražią ir skaisčią veido odą. Mano plaukus prižiūri mano stilistas. Jo dėka jie atrodo sveiki. Namuose nenaudoju kažkokių ypatingų kosmetinių kaukių, mėgstu tradicines, laiko patikrintas priemones.
- Kadangi užsiminiau apie grožį ir operą, noriu paklausti, ar turite kokį moters idealą, savo mūzą, kuria žavitės?
- Kai buvau jauna, turėjau kelis moters idealus. Viena iš jų buvo dainininkė Whitney Houston, itin žavėjausi jos balso galimybėmis, tačiau su laiku idealai keičiasi. Negalėčiau kažko išskirti. Lygiuojantis į idealus galima pradėti juos kopijuoti scenoje ir prarasti savitumą, todėl to vengiu.
- Jeigu reiktų suvaidinti kokią šių laikų politikos, visuomenės veikėją ar pop pasaulio žvaigždę, kieno vaidmeniui, manote, tiktumėte?
- Niekada apie tai nepagalvojau. Parodijuoti žmones yra labai sunku. Turi juos pažinti, arba ilgai stebėti. Tai, mano nuomone, gali daryti profesionalūs aktoriai, kuriems nėra jokių ribų ir tabu (šypsosi), bet suvaidinti tikriausiai labiausiai norėčiau kokią nors pop scenos dainininkę, kuri jau ne vieną dešimtį yra Lietuvos scenoje. Su mielu noru priimčiau šį iššūkį.
- O Zitą Kelmickaitę suvaidinti būtų sunku?
- Labai gerbiu šią moterį. Ji buvo mano dėstytoja ankstesniuose kursuose. Savotiškai tai būtų labai įdomu. Ji – ypatingai charizmatiška asmenybė. Sukasi visur kaip bitutė. Iš jos būtų galima daug ko pasimokyti.
- Komisija ir lieka komisija - su ja nesivaržote. O kuris iš „Auksinio balso“ atlikėjų yra jūsų asmeninis favoritas? Kuris labiausiai nustebino?
- Asmeninio favorito tikrai neturiu. Man didelė garbė vienoje scenoje dainuoti su jais visais, ypač su tokiu atlikėju kaip Česlovas Gabalis. Jis – tikras scenos grandas. Visi atlikėjai turi sukaupę didelę scenos patirtį. Tai matyti ir žiūrovų balsavimo lentelėje. Labiausiai nustebino Karina Krysko-Skambinė. Ji itin šiltas ir mielas žmogus. Labai talentinga, džiugu, kad ypač jai, ši laida padės atsiskleisti kaip dainininkei, kuri puikiai geba dainuoti viena ir puikiai užpildo sceną savo charizma.
- Operos solistai ne retai pavadinami aukštąja atlikėjų kasta. Vis dėlto, gal yra dalykų, kurių galėtumėte ar norėtumėte pasimokyti iš pop ar roko atlikėjų, tarkime, Česlovo Gabalio ir Violetos Tarasovienės ar Vilijos Matačiūnaitės?
- Iš kiekvieno žmogaus yra ko pasimokyti. Jie visi tokie skirtingi, tačiau turi vieną tikslą ir tai mus visus vienija. Nepavadinčiau operos solistų aukštąja atlikėjų kasta. Tiesiog jie mokosi dainuoti šį žanrą ir mokosi to ne vienerius metus. Atsisako daugybės malonumų, kad tik galėtų sudainuoti kuo sudėtingesnes operines partijas. Visi nori realizuoti save didžiosiose operų scenose, o tai žiūrovams atrodo labai didinga. Juk operos teatrai visame pasaulyje atrodo labai prašmatniai. O mums, operos žanro atlikėjams, tai atrodo labai žemiška ir savaime suprantama. Tai mūsų darbo vieta, į kurią mes einame kiekvieną dieną.
