Tokia Tarptautinės moters dienos proga gauta dovana turbūt apsidžiaugtų kiekviena dama, tačiau V. Baublienė į šį įvertinimą žiūri paprasčiau. „Nesu iš tų mergaičių, kurioms deimantai – geriausi draugai. Nesu ir profesionali menininkė, tiesiog mėgstu fotografuoti. Labai džiaugiuosi tokiu įvertinimu, tačiau jo tikrai nesureikšminu“, – teigė ji.
Skalbiniai – būdas pažinti šalies kultūrą
Pasak jos, skalbinių nuotraukos – lyg antropologinis tyrimas: iš jų galima spręsti apie gyventojų šeimą, jos narių amžių, turtinę padėtį, pomėgius. Konkursą laimėjusi nuotrauka buvo daryta Portugalijoje, Sintros mieste. „Vaikštinėjau miesto gatvėmis ir pamačiau dvejus pastelinių spalvų marškinius. Ilgai stebėjau juos, pridariau daug nuotraukų, tačiau vienu metu jie nuo vėjo taip įspūdingai išsipūtė... Tai buvo labai gražu“, – prisiminė ji.
Sulaukusi pasiūlymo dalyvauti konkurse V. Baublienė pasakojo ilgai nedvejojusi, kokį kadrą pasirinkti. „Žinojau viena, kad tikrai nesiųsiu nuotraukos, kurioje matytųsi kalnai ar aš pati pozuočiau šalia kokio nors lankomo objekto – neįdomu“, – teigė ji. Moteris tikino jau kuris laikas besižavinti urbanistiniais peizažais, o ypač – skirtingų pasaulio miestų gatvelėse kabinamais skalbiniais.
„Kai nusiunčiau savo pasirinktą nuotrauką, sulaukiau klausimo, ar mėgstu fotografuoti apatinius. Tačiau skalbiniai nėra vien apatiniai – tai daug plačiau“, – juokėsi V. Baublienė prisimindama daugeliui žinomą frazę, kad ne veltui sakoma, jog skalbinių nereikia plauti viešai. Paklausta, ar nesijaučia tarsi žiūrėdama pro rakto skylutę, televizijos laidų vedėja patikino – tai nėra tas pats. Juk skalbiniai kabo gatvėse, jie – viešai matomi.
Nuotrauką įkvėpė meilė poetui
Nuostabu, kad keliauti mėgstančios V. Baublienės archyvuose per ilgą laiką nugulė nemažai įvairiausių nuotraukų. Skirtingos šalys, skirtingos kultūros, skirtingi žmonės. Skirtingi ir skalbiniai.
„Fotografuoti sudžiautus drabužius nėra mano gyvenimo tikslas, tačiau tai fragmentas, kuris man yra smagus“, – teigė ji. Pasak pašnekovės, šis vaizdas kiekvienoje šalyje vis kitoks: Italijoje ir Prancūzijoje jie atrodo geriau nei, pavyzdžiui, Maltoje ar Portugalijoje – ten viskas labai paprasta, daugelis negyvena labai prašmatniai.
V. Baublienė pasakojo visuomet labai mėgusi anglų poetą Lordą Byroną. Sintra buvo vieta, kur jis mėgdavo atostogauti, todėl moteris užsibrėžė tikslą aplankyti vietas, kurios susijusios su garsiuoju rašytoju. „Beieškant jų atradau šiuos skalbinius. Galbūt todėl dėl nuotraukos pavadinimo ilgai nesvarsčiau ir pavadinau ją „Sintra secret, arba beieškant lordo Byrono“, – pasakojo ji.
Fotografija – tik smagus hobis
Televizijos laidų vedėja savęs didele menininke nelaiko, tačiau kai pamato kokį smagų dalyką – visuomet jį užfiksuoja. „Televizija turi stiprų ryšį su fotografija – vizualizacija labai stipri. Net rašydama tekstus vizualiai matau, ką rašau. Šiais telefonų laikais būtų šventvagiška pamačius ką nors gražaus to nenufotografuoti“, – svarstė V. Baublienė.
Kita vertus, ji tikina, kad kiekvienas, bent kiek fotografija besidominti žmogus, turėtų atskirti profesionalius dalykus nuo mėgėjiškų. „Mobilieji telefonai tam tikra prasme yra ekonominis palengvinimas tiems, kurie neturi galimybės įsigyti fotoaparato. Dabar turiu naują planšetinį kompiuterį, bandau fotografuoti ir juo. Gyvenimas juda į priekį. Juk negali uždrausti to, kas vyksta masiškai“, – mintimis dalijosi ji.
Šį konkursą ji vadina tiesiog gyvenimo atrakcija. „Nesu iš tų azartiškų žmonių, kurie lošia tam, kad išloštų. Dalyvavau, nes tai smagu“, – pasakojo ji.
Papildė deimantų kolekciją
Auksinis kryželis – antras deimantu puoštas aksesuaras V. Baublienės papuošalų dėžutėje – dar ji turi ir širdžiai mielą žiedelį. Tačiau, ji juokauja, abu deimantai yra tokie mažiukai, kad dėl jų nežudoma.
Paklausta, ar ketina pasipuošti laimėta dovana, moteris neskubėjo atsakyti. Pradžioje tikinusi, kad jo tikrai nenešios dėl to, kad apskritai nėra mėgėja panašių papuošalų, pokalbiui įpusėjus vis dėlto pasvarstė, kad jei pasitaikytų ypatinga proga – galbūt kada ir užsisegtų.
„Šis kryželis – ne žaisliukas. Gavusi dovaną gavau ir dokumentą, kad jis pašventintas Jordano upėje. Ten, kur buvo pakrikštytas Jėzus. Nesu labai religinga, tačiau pati esu ten buvusi, o sėkmės simboliais tikiu. Gal jis tikrai neš laimę?“ – retoriškai klausė ji.
