Meilė, aistra, skyrybos ir alkoholis – tai yra išgyvenę tie, kurie mums atrodo tiktai nerūpestingi juokdariai.
Kokia juoko kaina ir koks gyvenimas laukia humoristų nulipus nuo scenos, kai užgęsta prožektoriai, nuvalomas grimas ir nurimsta žiūrovų aplodismentai?
Būti juokdariu – darbas, dažnai nesukraunantis didelių turtų.
J. Zavaliauskas kelis dešimtmečius praleido scenoje, tačiau prabangos nesusikūrė.
Su žmona Irena gyvena viename sostinės daugiabučių, o prie pensijos prisiduria vesdamas asmenines žmonių šventes ir kartais koncertuodamas su kolegomis.
„Pragyventi galiu. Ačiū Dievui, kad sausio mėnesį už butą susimokėti užteko”, – džiaugėsi J. Zavaliauskas.
Prieš kelerius metus jis bandė imtis nekilnojamojo turto verslo, tačiau pasijuto esąs ne savose rogėse. Artistas atviras – jo vieta scenoje.
„Ar galiu nupirkt žmonai kailinius? Žinoma, kad galiu.
Jei tie kailiniai iš dėvėtų drabužių parduotuvės.
Nejaugi sakysi banalią tiesą, kad praėjusį mėnesį vien tik buto šildymas kainavo 766 litus, o dar vanduo, elektra.
Be to, kitą mėnesį bus dar daugiau. Bet žmona dirba, darbo turiu ir aš”, – nesiskundė praeityje buvęs populiarus artistas.
J. Zavaliauskas vis dar šmaikštavo apie merginas: „Aš tik pasenau, bet nesusenau. Matau gražias merginas ir man tokių minčių kyla!”
Kartais širdį humoristui vis dar pakutena prisiminimai iš tų laikų, kai buvo daug kelionių, moterų, netrūko publikos dėmesio ir alkoholio.
„Mergų turėjau. Ir gėriau, ir linksminausi. Gerdavome stipriuosius gėrimus.
Taip elgdavosi apie 70 procentų to meto artistų”, – praeities neslėpė J. Zavaliauskas.
Dėl aistros moterims šeimą Juozas pirmąkart sukūrė būdamas 33-ejų, kai iki soties pasimėgavo laisvu gyvenimu.
„Buvau gudrus. Nenorėjau skaudinti žmonos, todėl ilgai nevedžiau. Bet ir vedus pirma santuoka truko vos septynis mėnesius.
Po to vedžiau antrą kartą. Su antrąja žmona gyvenu iki šiol ir esu jai ištikimas”, – šelmiškai šyptelėjo humoristas.
J. Zavaliauskas tikino dabar beveik nevartojantis alkoholio – savo statinę, kaip pats sakė, jau išgėrė.
Kartu su kitais artistais po Lietuvos koncertų sales važinėjantis kaunietis A. Orlauskas humoristo kelio taip pat nevadina juokingu.
Geras aktorius į sceną eina net tada, kai įvyksta nelaimės ir labiausiai norisi slėptis nuo žmonių.
Žiūrovai negali įlįsti į artisto sielą – nežino, kada joje siaučia audros ir kada humoristas šypsosi per prievartą.
Artūras pamena, kaip kartą važiuodamas į koncertą pateko į avariją, tačiau net susižeidęs turėjo eiti į sceną: „Žiūrovų reakcija buvo keistoka: kai pasakiau, kad patekau į avariją, sudaužiau mašiną, visi pradėjo juoktis. Pamanė, kad tai – pokštas.
Artistas – lyg greitosios medicinos pagalbos medikas ar gaisrininkas. Jis privalo pasirūpinti kitais, tik po to savimi.”
A. Orlausko gyvenimas nebuvo rožėmis klotas. Būta ir skyrybų, ir turto dalybų, po kurių gyvenimą teko pradėti iš naujo.
Iš antro karto šeimos laimę su žmona Edita radęs Artūras viliasi, kad visos gyvenimo dramos jau praeityje – sunkus žmonos nėštumas, akimirka, kai kūdikio besilaukianti Edita vos nepateko į avariją.
Galbūt todėl savo dabar jau penkerių metų sūnų pora pavadino Marku – šis vardas reiškia „Išsaugotas”.
Savo laiką dabar A. Orlauskas stengiasi padalyti taip, kad jo užtektų ne tik scenai, politikai, bet ir šeimai.
„Esu ne vien humoru gyvas. Jau dešimt metų užsiimu investicijomis, akcijomis.
Stengiuosi užtikrinti ateitį savo šeimai. Valstybinės pensijos aš nesitikiu”, – humoristas neslėpė jau pagalvojantis ir apie pensiją.
Likimas kiekvienam atseikėja skirtingai. Tada, kai Dievas dalijo meilę, kaunietė H. Šumilaitė greičiausiai stovėjo eilėje prie humoro. Net ir tada, kai būna liūdna, moteris gydosi šiuo vaistu.
Gera nuotaika – priešnuodis ne itin sėkmingam Hanos asmeniniam gyvenimui.
Naują humoro programą kurianti ir gastrolėms po Lietuvos koncertų sales besiruošianti H. Šumilaitė į savo namus Kaune grįžta tik vakarais.
Čia jos laukia senyvo amžiaus mama ir šuo Bosas.
Didžiausia meilė – darbas, didžiausia aistra – kūryba, visas laikas – repeticijų salėje.
H.Šumilaitės likimas nė kiek nepanašus į jos kuriamus humoristinius siužetus. Vedybos, vyro neištikimybė, skyrybos. Dabar – jokios meilės jokiam vyriškiui.
„Vyrai labiau myli dainininkes. Dar geriau – kvailas dainininkes. O humoristės jiems visada kelia pavojų. Jie mūsų tarsi prisibijo”, – įsitikinusi H. Šumilaitė.
Meilę ir rūpestį Hana dalija vaikams.
Ji užaugino savo sūnėną, rūpinosi krikšto sūnumi, o dabar padeda keliems vaikų globos namų auklėtiniams.
Moteris kartais pasvarsto, kodėl likimas jai paskyrė tokį vaidmenį, o ne ramų šeimos gyvenimą.
„Turiu tokią guodžiamąją teoriją – pagal karmos dėsnius galiu daryti prielaidą, kad praėjusiame gyvenime buvau vyriškis, kuris visur paliko daug vaikų, o pats jų neaugino.
Todėl šiame gyvenime svetimus vaikus ir auginu”, – su humoru svarstė Hana.
Bet surimtėjusi moteris prisipažino – ji galėtų būti puiki žmona. Apie tai iki šiol pasvajoja: „Jeigu mane, tarkim, pamiltų koks nors iškilus žmogus, sugebėčiau paskirti savo gyvenimą tam, kad jis nejaustų buities.”
Turėjo praeiti daug laiko, kad H. Šumilaitė be skausmo galėtų kalbėti apie buvusio sutuoktinio neištikimybę.
„Mano vyras išvyko studijuoti į Maskvą ir negrįžo. Gal dešimt metų buvo sunku su tuo susitaikyti.
Kas skyrėsi, žino, apie ką aš kalbu.
Vienos moterys skyrybas išgyvena lengviau, kitos – sunkiau, bet išgyvena visos”, – neabejoja Hana.
Humoristė pritarė kolegai J. Zavaliauskui, kad artisto gyvenimas savotiškai pavojingas.
Jei nulipus nuo scenos laukia šeimos problemos, neskubėsi namo, nes visada atsiras kas pavaišina.
„Jei neribosi alkoholio, gyvenimas gali subyrėti į šipulius. Nė vienas nesame šventas, turime minusų. Bet jei turi valią – sustoji.
Šiuo metu alkoholio visiškai nevartoju”, – prisipažino žinoma artistė.
Geros nuotaikos užtaisu jai jau seniai tapo humoras.
„Juk kaip tik per didžiąją krizę Amerikoje suklestėjo miuziklų, komedijų pramonė. Kuo žmogus blogiau gyvena, tuo labiau jis nori juoktis. Žmogui reikia, kad jį linksmintų”, – įsitikinusi H. Šumilaitė.
„Lietuvos ryto” televizijos laidą „Gyvenimo būdas” žiūrėkite pirmadienį 18 val. 45 min.
