Labiausiai aplinkinius Rūta nustebino, kai socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrė paskyrą, kurioje publikuojami jos tapyti paveikslai. Anot R. Gajauskaitės, niekas nė neįtarė, kad ji turi dar ir menininkės gyslelę, todėl pasipylė klausimai: „Rūta, tu tapai?!“ Pati R. Gajauskaitė į tokias replikas reaguoja su šypsena.
„Tiesa, aš nesu tipiška menininkė. – pripažino mergina. – Tačiau keli mano paveikslai yra išsiųsti į Ameriką, Didžiąją Britaniją, Izraelį. Dar keletą jų esu pardavusi ir Lietuvoje. Taigi, susidomėjimas mano darbais auga po truputį.“
R. Gajauskaitė nesutinka su mintimi, kad visus darbus padaryti sugebantis žmogus iš tiesų nesugeba nieko. Ji tikina, kad gyvenimas ją išmokė visai kitokių tiesų: kuo skirtingesnių veiklų imiesi, tuo geriau sekasi.
Mūzą tapyti R. Gajauskaitė atranda kasdienėje aplinkoje. Anot jos, net suskilusi kriauklė gali įkvėpti žmogų kurti meną.
Rūta – savamokslė dailininkė. Tapyti mergina pradėjo prieš septynerius metus, tačiau daile domėjosi visą gyvenimą. Ji pasakojo, kad dar mokydamasi mokykloje tapdavo įvairių kūrybinių konkursų nugalėtoja. Jaunoji menininkė spėlioja, kad talentą piešti galėjo paveldėti iš mamos Giedrės. Panašu, kad būtent jos mama ir daro didžiausią įtaką Rūtos gyvenime.
Mergina iš motinos paveldėjo ne tik puikią išvaizdą ir polinkį į meną, bet ir norą padėti aplinkiniams. G. Gajauskienė dirba gydytoja, o Rūta šiuo metu kremta medicinos mokslus.
Galima pajuokauti, kad G. Gajauskienė taip pat seka dukters pavyzdžiu. Rūta grožio konkurse „Mis Lietuva“ dalyvavo 2007-aisiais, o Giedrė 2010-aisiais savo jėgas išbandė konkurse „Misis Lietuva“. Dabar R. Gajauskaitė, kalbėdama apie grožio konkursus, juokiasi. Ji pripažįsta, kad tai buvo unikali patirtis, tačiau to pakartoti jau nebenorėtų.
Paklausta apie modelio darbą R. Gajauskaitė tik nusijuokė. Anot jos, visą gyvenimą jai svarbiausia buvo sportas. Per 15 metų dailusis čiuožimas paliko ženklą merginos figūroje, tad manekene tapti Rūta negalėjo. Vis dėlto ji tapo fotomodeliu. Kartais ji pozuoja reklamoms ar žurnalams.
Visą vaikystę ir paauglystę paaukojusi dailiajam čiuožimui vieną dieną R. Gajauskaitė nusprendė sustoti. Šį užsiėmimą ji iškeitė į buvimą su šeima.
„Jeigu būčiau toliau čiuožusi, man būtų reikėję išvykti į Ameriką ar kokią nors kitą šalį. To nenorėjau, nes esu šeimos žmogus“, – sakė R. Gajauskaitė.
Vėliau mergina patyrė traumą, dėl kurios buvo priversta baigti čiuožėjos karjerą ir Lietuvoje. Vis dėlto ji atrado kitas sritis, kuriose gali realizuoti savo idėjas.
