Daili tamsiaplaukė nesutrinka, kai viešumoje ją kas nors pristato kaip pirmąją verslininko D. Bunkaus žmoną. To paties, už kurio dabar ištekėjusi atlikėja N. Bunkė.
„Tebūnie tai kabliukas, kodėl aš visuomenei esu įdomi”, – numoja ranka I. Bunkienė, nebijanti likti buvusio vyro dabartinės žmonos šešėlyje.
Ji ir pati nemažai pasiekė – Vilniuje esančiame naujame viešbutyje „Comfort Hotel LT” dirba pardavimų direktore.
„Aš nesu saldi mergaitė. Kai kurios pramogų verslo atstovų nuostatos ir elgesio normos man svetimos, nors ir suprantamos. Buvau auklėjama, kad pilti purvą ant kito žmogaus yra amoralu. Tačiau nemalonios mano gyvenimo pusės paviešinimas privertė suvokti, kad ši situacija taps mano evoliucijos paskata”, – kalbėjo I. Bunkienė.
Nors ji nenoriai prisimena buvusią santuoką ir skyrybas, patikino: šviesiaplaukė Natalija jos vedybinės laimės nesugriovė. Dainininkė Danieliaus gyvenime atsirado praėjus kuriam laikui po skyrybų.
Kiekviena pabaiga reiškia ko nors pradžią. Šiuo posakiu vadovaujasi ir Inga. Būtent tai moteriai niekada neleido palūžti patyrus pralaimėjimų asmeniniame gyvenime.
Priešingai, kiekviena neigiama situacija gali būti ir vertinga. Skyrybos ją padarė stipresnę, tolerantiškesnę ir privertė dar kartą įsitikinti, kad svarbiausia vyro savybė jai – šeimyniškumo jausmas, noras dalytis bendrais džiaugsmais ir vargais.
– Ar antrą kartą tekėtumėte? – paklausiau pašnekovės.
– Žinoma! Bet kita santuoka bus visam gyvenimui, todėl labai atsargiai renkuosi gyvenimo partnerį, – patogiai įsitaisiusi fotelyje ir gerdama arbatą su medumi patikino Inga.
– Atrodote emocionali. Galbūt net valdinga. Ar šis įspūdis tik pirminis?
– Sakote, valdinga? (Šypsosi.) Eidama susitikti su jumis mąsčiau, kokia esu, kas man gyvenime teikia pasitenkinimą. Mano emocijos yra mano nuoširdumo išraiška. Kalbėdamas atvirai apie savo nesėkmes, o kartais ir kančias, priartini žmogų prie savęs.
Esu kūrybiška. Galbūt emocionalumas susijęs su muzikos svarba mano gyvenime? Baigiau Balio Dvariono muzikos mokyklą, dalyvavau keliuose tarptautiniuose jaunųjų pianistų konkursuose, o muzikalūs žmonės yra jautrūs ir atviriau reiškia emocijas. Išties, jų man netrūksta.
– Turėdama muzikos mokyklos baigimo atestatą galėtumėte pasirodyti ir didžiojoje scenoje. Dainuotumėte populiarias melodijas.
– Šokančios su rožiniu sijonėliu manęs tikrai nepamatysite. Nors man patinka įvairi muzika, mėgstu klausytis roko, simfoninio orkestro skambesio.
Mielai lankausi ir operos teatre – dramatinė muzika leidžia išgyventi daugiau įvairių jausmų.
Į gražias moteris, turinčias dailias kūno linijas ir gebančias gerai judėti scenoje, malonu pasižiūrėti, todėl populiariosios muzikos atstovių pasirodymai man nėra atgrasūs.
Bet pirmiausia atlikėją vertinu pagal jo kūrybą. Vertinu ne jo asmenybę, o darbus. Jeigu kūrinys palieka pėdsaką širdyje, tuomet puiku. Ir man visiškai nesvarbu jo asmeninio gyvenimo peripetijos.
Pavyzdžiui, kad ir prancūzų dailininkas postimpresionistas Henri Toulouse-Lautrecas. Jis gyveno amoralų gyvenimą, tačiau jo kūriniai mane žavi.
– Esate muzikali, turite Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto diplomą, vėliau dar studijavote teisę. O kaip atsidūrėte viešbučių versle? Darbas atrodo nelabai kūrybiškas.
– Netiesa! Viešbutis yra labai jaudinanti vieta, energijos kamuolys, reikalaujantis didelio kūrybiškumo. Norint dirbti šioje srityje, reikia turėti daug idėjų, taip pat būti empatiškam – mokėti suprasti kito žmogaus emocinę būseną.
Nors esu savikritiška ir kukli, viešbučių versle esu senbuvė ir laikau save gera specialiste.
Esu perfekcionistė – siekiu tobulumo, stengiuosi daryti tai, kas net viršija mano jėgas.
Iš pat pradžių pradėjusi dirbti šioje srityje buvau užsidegusi. Kuo daugiau tavimi pasitiki kiti, tuo labiau tau auga sparnai, nori tobulėti, dar sėkmingiau veikti. Tam atidaviau visą save.
– Nebandėte siekti karjeros kitoje srityje?
– Norėdamas suprasti, ar tam tikra veikla skirta tau, turi tai kuriam laikui palikti. Rinkodara ir pardavimu užsiėmiau ir kitose srityse, ėjau vadovaujamas pareigas keliose įmonėse, dirbau su Europos Sąjungos struktūriniais fondais, rašiau verslo planus.
Anksčiau svajojau tapti advokate – norėjau padėti žmonėms. Tačiau likimui nepasipriešinsi.
Mintimis visada sugrįždavau į kokį nors viešbutį, kuriame dirbau. Mane traukė grįžti į tą verslą. Galvojau: jeigu sostinėje bus atidarytas naujas viešbutis, labai norėčiau jame dirbti. Su didžiausiu užsidegimu. Taip atsidūriau ten, kur esu dabar.
Čia praleistos minutės bene pačios laimingiausios, nors kartais būna ir sunkios. Dirbti galiu aš net iki vidurnakčio.
O kiek įvairiausių istorijų nutinka viešbučiuose! Knygą būtų galima parašyti. Bet negalima pasakoti klientų paslapčių. (Juokiasi.)
– Atrodo, kad didžiausią gyvenimo dalį praleidžiate darbe. Kai kuriems vyrams nepatiktų, kad jų mylima moteris namuose jų nelaukia su gardžia vakariene.
– Jei žmogų pamilsti, tai su visomis jo savybėmis. Toks vyras, kuris savo žmoną nori matyti tik namie verdančią sriubą, prie manęs net neprieitų.
Šalia manęs bus žmogus, kuris norės siekiančios tikslų moters, energingos ir meile darbui spindinčiomis akimis. Juk pamilstama visuma.
Žinoma, kartais net patys nesuvokiame, kodėl pasirenkame vieną ar kitą žmogų – atrodo, jis labai toli nuo susikurto idealo. Tačiau aš į viską žiūriu filosofiškai. Patinka mąstyti, kodėl taip atsitiko.
Reikia būti godžiam gyvenimui, negalima įsisprausti į rėmus. Būtina žengti pirmyn ir ieškoti galimybių. Man labai patinka bestselerių autoriaus, lyderiavimo ir saviugdos trenerio Robino Sharmos pasakymas: laivas, nuleidęs inkarą uoste, niekada nepaskęs, tačiau laivai sukurti ne tam, kad stovėtų uoste, o kad plauktų į nežinomus vandenis.
Gyvenime noriu patirti kuo daugiau iššūkių, nesivaikau standartų. Einu tolyn ir kovoju, ieškau galimybių, noriu skristi, o ne tupėti vietoje. Nebijau rizikuoti. Nereikia bijoti suklysti.
– Mėgstate skaityti mąstytojų mintis. O kaip jūs pati suprantate vyro ir moters meilę?
– Meilė man yra ne daiktavardis, o veiksmažodis. Meilė yra amžina investicija. Tai dėmesys, laikas, amžinas judėjimas.
Susirasti porą ir vaidinti šeiminę laimę? Kam visa tai? Galima kartu pietauti, auginti vaikus, turėti didelę sodybą, važiuoti atostogauti, tačiau nejusti pilnatvės.
Meilė ir šeima man yra daug prasmingesnės sąvokos. Šeimoje augi ieškodamas kompromisų, atleisdamas kito klaidas, padėdamas kitam iš visos širdies.
– Su buvusiu vyru Danieliumi praleidote septynerius metus, iš jų beveik ketverius buvote susituokę. Ar anuomet moteriška nuojauta nekuždėjo, kad šis vyras galbūt nėra jums skirtas?
– Sudėtinga tai vertinti, kai praėjo tiek laiko. Sunku tai padaryti objektyviai. Laikas ištrynė tuometes emocijas. Tačiau aš gyvenime visada šiek tiek abejoju, nes tu mąstai, kas bus, kas tavęs laukia.
Plačiau apie tai žurnale „Stilius“.
