Supainioti krepšininkus Ivanovus iš Bulgarijos lengva: „Lietuvos ryto” puolėjas Dejanas ir jo dvynys brolis Kalojanas – panašūs lyg vandens lašai, abu – 205 cm ūgio, vienodo sudėjimo.
„Ir sveriame panašiai – apie 100 kilogramų. Nelygu, ką valgome”, – nusijuokė D. Ivanovas.
Praėjusią savaitę nutraukęs kontraktą su Ukrainos klubu „Doneck”, K. Ivanovas atskrido pas brolį. Jis tikisi netrukus sulaukti naujo pasiūlymo iš užsienio.
Dvyniai tikina, kad pažįstami juos nesunkiai atskiria: „Tik pirmą savaitę atrodome vienodi.”
Todėl ir mokykloje jie retai galėdavo pasismaginti triukais, kai vienas eina atsakinėti ar laikyti egzamino už kitą – mokytojai netrukdavo susivokti, kuris yra Dejanas, o kuris – Kalojanas.
Bet sykį Ivanovų panašumu pasinaudojo jaunimo komandos treneris.
„Nesakysiu, kada tai įvyko, nes tai buvo oficialios rungtynės ir dėl to gali anuliuoti rezultatą. Aš žaidžiau pirmąjį kėlinį, brolis – antrąjį”, – prisipažino D. Ivanovas, su broliu gimtajame Varnos mieste krepšinio treniruotes pradėję lankyti būdami 11-mečiai.
Su dvynių Ivanovų vardu labiausiai siejama viena skambiausių Bulgarijos krepšinio pergalių: 2005-aisiais šios šalies 20-mečių rinktinė tapo Europos čempione.
Pastarąjį kartą Ivanovai aikštėje petys į petį kovėsi per 2011-ųjų Europos čempionatą. Bet Bulgarijos rinktinė į kitą pirmenybių etapą nepateko.
Atstumas brolių bendrystei – ne kliūtis. „Paprašysiu „Omnitel”, kad sumažintų ryšio įkainius, nes gaunu beprotiškas sąskaitas”, – juokavo „Lietuvos ryto” legionierius, su broliu kasdien bendraujantis ne kartą: ir telefonu, ir kompiuteriu.
Dvyniai neturi jokių paslapčių, vienas nuo kito neslepia net meilės laiškų – jie naudojasi tuo pačiu elektroninio pašto adresu, kuriame sujungti abiejų vardai. „Tas mūsų bendras paštas – jau daugiau kaip dešimt metų”, – sakė K. Ivanovas.
Jis praėjusį sekmadienį VTB jungtinės lygos dvikovą „Siemens” arenoje stebėjo užsimetęs brolio dovanotą Vilniaus komandos šaliką, nors „Lietuvos ryto” varžovas buvo „Doneck” – ekipa, kurioje K. Ivanovas praleido kelis pastaruosius mėnesius.
Ar tai neerzino ukrainiečių? „Nemanau. Žaidimas „Doneck” – jau praėjęs etapas. Dabar aš į Vilnių atskridau palaikyti brolio. O jis man – svarbiau nei bet kas kita”, – sakė K. Ivanovas.
