Skyrybos po 32 bendro gyvenimo metų. Prieš 5 mėnesius oficialiai nutraukta kauniečių Gedvilų santuoka atėmė žadą visiems poros pažįstamiems.
„Galėčiau ilgai pasakoti, ką apie tai manome mes visi – aš, vaikai, draugai, net mano anyta.
Bet tegul Dievas jam bus teisėjas”, – nusprendė E. Gedvilienė, dirbanti biologijos mokytoja Kauno J.Jablonskio gimnazijoje.
Ar gali būti, kad dekabristo žmona vadintos Elenos ir šeimą garbinusio Vydo meilė neišlaikė 100 kilometrų atstumo tarp Kauno ir Vilniaus, kur nuo 2004-ųjų Seimo viešbutyje apsigyveno Seimo nariu tapęs Darbo partijos veikėjas?
Ieškok moters. Šis prancūzų posakis tinka ieškant ir naujojo Seimo pirmininko V. Gedvilo santuokos griūties priežasčių – į politiką pasukęs buvęs Lietuvos moterų krepšinio rinktinės treneris susirado jaunesnę moterį.
„Vydas ir jo barakuda galėtų paaiškinti, kas įvyko.
Visiems aišku, jog dabar jis atsidūrė varge”, – gražesnių žodžių neieškojo įskaudinta E. Gedvilienė.
Naujasis Seimo pirmininkas V. Gedvilas neseniai „Lietuvos ryto” televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai” taip pat prisipažino užmezgęs artimus ryšius su kita moterimi.
„Dvilypis Vydo gyvenimas truko net šešerius metus”, – stebėjosi buvusi jo žmona.
Kaune, V. Krėvės prospekte, stovinčiame prabangiame šeimos name, kurį statydamas Vydas labai didžiavosi, Elena liko gyventi su Kūno kultūros akademijoje studijuojančiu sūnumi Martynu.
Tačiau E. Gedvilienės nešildo materialinė gerovė, kai šalia nebėra mylimo žmogaus.
„Vydas suklydo. Jis nepaisė moralės normų”, – prislėgtu balsu ištarė Elena, kurios vardą vyras prieš pastaruosius Seimo rinkimus net ištrynė iš savo viešai skelbiamos biografijos.
Seimo vadovą pristatančiame interneto tinklalapyje dabar minimi tik du pilnamečiai Gedvilų vaikai – Akvilė ir Martynas.
Bet parodyti naujos moters V. Gedvilas neskuba. Seimo vadovas pareiškė į oficialius renginius vyksiąs vienas, kaip daro ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Anksčiau šalia V. Gedvilo visada būdavo žmona Elena.
„Atrodė, jog mūsų šeima pastatyta iš monolito. Tai buvo puikus gyvenimo laikotarpis”, – kelias dešimtis drauge su vyru praleistų metų prisiminė E. Gedvilienė.
Vydas ir Elena užaugo Telšių rajone. Jie abu baigė Luokės vidurinę mokyklą ir susituokė po penkerių draugystės metų.
Moteris V. Gedvilą visur lydėdavo, todėl draugai ją praminė dekabristo žmona.
Dirbdamas treneriu V. Gedvilas per svarbias rungtynes jausdavo žiūrovų tribūnose sėdinčios Elenos moralinę paramą.
Elena kartu džiaugėsi, kai 1997 metais jos vyras Lietuvos moterų krepšinio rinktinę atvedė ant Europos čempionių pakylos.
Elena guodė Vydą, kai jo vadovaujama rinktinė nepateko į 2000 metų Sidnėjaus olimpines žaidynes.
Saldaus triumfo ir karčių nusivylimų akimirkas kartu su vyru išgyvenusi E. Gedvilienė jį vadino nuostabiu žmogumi ir tėvu.
Bendradarbės Elenos kartais net klausdavo, ar ji gali būti tokia rami, kai vyrą nuolat supa tiek gražių krepšininkių.
„Žmogumi reikia pasitikėti. Nemanau, kad Vydas mane išduos”, – atsakydavo E. Gedvilienė. Tuomet ji nenujautė, kad gali skaudžiai klysti.
Tiesa, slaptas romanas užsimezgė gerokai vėliau, V. Gedvilui jau atsisakius moterų rinktinės vairininko pareigų.
Gedvilų draugai mano, jog šeimą sužlugdė palyginti nedidelis 100 kilometrų atstumas. Tam pritarė ir poros sūnus.
„Ši priežastis greičiausiai nulėmė tėvų skyrybas. Tėtis ir šiuo metu gyvena Seimo viešbutyje”, – sakė M. Gedvilas.
Į Seimą išrinktas V. Gedvilas penkias dienas per savaitę praleisdavo sostinėje. Ir taip – dvi kadencijas, aštuonerius metus iš eilės.
Šie išsiskyrimai laikui bėgant atvėsino politiko jausmus ir nuslopino jo dėmesį žmonai. Anksčiau Vydas nešykštėjo Elenai komplimentų, o grįžęs iš kelionių pamalonindavo kvepalais, kitokiomis dovanomis.
Gyvenimą be sutuoktinio jau kurį laiką planuoja ir Pasvalio ligoninės Terapijos ir neurologijos skyriaus vedėja gydytoja kardiologė N. Matulienė, kurią dėl kitos moters paliko Seimo narys A. Matulas.
Tris sūnus užauginusi pora jau prieš dvejus metus pasuko skirtingais keliais, nes beveik dešimtmetį trukęs gyvenimas tarp Pasvalio ir Vilniaus atšaldė jų jausmus.
Jau trečią kadenciją Seime dirbantis A. Matulas kasmet vis labiau tolo nuo namų, žmonos ir vaikų.
Pasvalietė medikė net neabejoja, jog taip įvyko dėl to, kad jos vietą šalia vienišo Vilniuje pasijutusio vyro užėmė kita moteris.
„Skausmas ir nuoskaudos dėl vyro išdavystės jau atlėgsta. Kasdien daug dirbu ligoninėje ir konsultacinėje poliklinikoje. Be to, netrukus atidarysiu privačią kliniką.
Einu iškėlusi galvą ir žvelgiu tik į priekį. Tegul slapstosi tas, kuris kaltas”, – kalbėjo gydytoja.
Moteris tikino dariusi viską, kad šeima išliktų. Tačiau vien jos noro neužteko.
Vykstant rinkimų į Seimą kampanijai N. Matulienė parašė atvirą laišką, kuriame išdėstė savo šeimos skyrybų priežastis.
Nijolė nenorėjo, kad eidamas į Seimą buvęs jos vyras dangstytųsi šeima, kurios jau nebėra.
Dvasinę ramybę ir pusiausvyrą po skyrybų atgaunanti N. Matulienė net nori savo gyvenimo pamokomis pasidalyti su kitomis moterimis.
Pirma – jeigu trokšti neprarasti mylimo žmogaus, niekada neišleisk jo gyventi atskirai.
Negyvenk atskirai nė dienos, nė savaitės. Nes nepastebėsi, kaip šalia jo atsiradusią tuščią vietą užims kita.
Antra – niekada nereikia be saiko aukotis dėl vyro ir laukti, kol jam pabos „vaikščiojimai į kairę”.
Trečia – moteris neturi slėpti savo silpnumo. Ji irgi pavargsta ir negali viena nuolat rūpintis šeima ir vaikais. Tai turi pasakyti savo sutuoktiniui.
Pirmąją – išsiskyrimo pamoką N. Matulienė ėmė mokytis dar jaunystėje. Kai ji, būdama jauna gydytoja, ištekėjo už A. Matulo, šis buvo baigęs tik Panevėžio medicinos mokyklą ir įgijęs medicinos felčerio specialybę.
„Supratome, kad norėdamas lipti karjeros laiptais jis turi tapti gydytoju. Aš sutikau jį išleisti mokytis.
Kol vyras studijavo, aš dirbau ir auginau vienas po kito gimusius du sūnus. Jis namo grįždavo kartą per mėnesį”, – prisiminė moteris.
Kai A. Matulas po studijų grįžo į Pasvalį, jo pirmagimiui buvo septyneri, o jaunesniajam – penkeri. Jauna ir daili žmona ėjo Pasvalio ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojo pareigas.
Tačiau darbas ir naktiniai budėjimai toje pačioje ligoninėje, vaikų auginimas, namų rūpesčiai nesuvienijo Matulų šeimos.
Kartą vyras prisipažino turįs dvylika metų jaunesnę meilužę, dirbančią slaugytoja toje pačioje Pasvalio ligoninėje.
Matulai nusprendė skirtis. Tačiau teismas neišskyrė du mažamečius vaikus auginančios šeimos – leido pusę metų pagalvoti.
Po trijų mėnesių vyras paklydėlis, nešinas gėlių puokšte ir vedinas abiem sūnumis, parėjo į namus ir pasakė norintis gyventi su šeima.
1992 metais Matulams gimė trečiasis sūnus. Po to ketveri šeimos gyvenimo metai buvo tikrai laimingi.
A. Matulas Pasvalyje tapo ligoninės vadovu, pasinėrė į politiką.
Bet N. Matulienė tik iš spaudos sužinojo, kad jos sutuoktinis nusprendė kelti savo kandidatūrą į Seimą.
„Tai buvo jo vieno sprendimas. Tiesa, aš neprieštaravau. Pirmą kadenciją nusprendėme, kad man su vaikais nereikia važiuoti paskui vyrą į Vilnių. Pasvalyje berniukams reikėjo baigti mokyklą.
Antrajai kadencijai į Seimą išrinktas vyras jau kur kas mažiau kvietė mane važiuoti kartu”, – kalbėjo N. Matulienė.
Moteris neslėpė pastaruosius septynerius metus jautusi, kad jos vyras sostinėje neliūdi vienišas – ilgai nebuvęs namie jis tik dūsaudavo ir valandų valandas praleisdavo prie kompiuterio.
Kartą nuvažiavusi į seminarą Vilniuje Nijolė pakvietė vyrą išgerti kavos, tačiau išgirdo atsakymą, kad jos jam išvirs sekretorė.
„Nesižeminau ir neklausinėjau apie kitas moteris.
Esu gydytoja ir suprantu, kad vyrai yra silpni atsispirti pagundai. Vis ramindavausi, kad mano vaikų tėvas sensta, todėl turėtų kada nors atsikvošėti.
Juk laikas pradėti džiaugtis anūkais. Tačiau taip neatsitiko.
Kai jauniausiam sūnui buvo įteiktas mokyklos baigimo atestatas, jo tėvas su 14 metų jaunesne bendradarbe iš Seimo viešėjo Amerikoje”, – skausmingą laiką prisiminė N. Matulienė.
Moteris nusprendė savo nerimstančiam vyrui suteikti laisvę. Buvę sutuoktiniai prieš porą metų oficialiai išsiskyrė, tačiau bažnytinė santuoka vis dar nenutraukta.
Dabar N. Matulienė su jauniausiu sūnumi gyvena trijų kambarių bute Pasvalyje.
Savaitgaliais ir per šventes pas mamą susirenka visi sūnūs su savo artimaisiais. Vyriausiasis jau padovanojo anūką, kuriam 8 mėnesiai.
Kai iš Vilniaus grįžta A. Matulas, jis apsistoja šalia Pasvalio, Kiemelių kaime, pastatytame name.
Į jį prieš kiek laiko buvo pradėję kraustytis ir kiti šeimos nariai, tačiau skyrybos viską sujaukė.
Ar jaunatviškos išvaizdos moteris neturi širdies draugo?
„Jau užtenka. Kartais gera pabūti ir vienai. Turiu daugybę kitokių džiaugsmų. Daug dirbu, todėl uždirbu ne mažiau nei Seimo narys.
Kartais galiu pridėti pinigų savo vaikų pramogoms ar kelionėms. Esu laiminga, kad sūnūs mane palaiko”, – kalbėjo N. Matulienė.
Džiaugsmas su antrąja žmona Jolanta auginant tris dukteris stiprybės suteikė ir Pasvalio ligoninės vadovui R. Rastauskui.
Politika ir atstumas jį taip pat išskyrė su pirmąja žmona, dabar laikinai einančia krašto apsaugos ministro pareigas Rasa Juknevičiene.
„Kaskart išgirdęs klausimą, ar politika išardė mano pirmąją šeimą, imu juoktis – į šį klausimą man gali tekti atsakinėti iki gyvenimo pabaigos”, – kvatojo gydytojas chirurgas.
Nuo 1996-ųjų R. Rastauskas yra Pasvalio Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų skyriaus pirmininkas, tačiau ateities su didžiąja politika nesieja.
Pasvalio ligoninės vadovas įžvelgė net kelias priežastis, kodėl buvusi žmona R. Juknevičienė aistringai nėrė į politiką.
„Jeigu pradėčiau neigti, kad politika neprisidėjo prie mano skyrybų, būtų nesąžininga. Žinoma, Rasos dalyvavimas politikoje turėjo įtakos”, – neabejojo R. Rastauskas.
Be to, koją galėjo pakišti ir vieno kurio nors sutuoktinio ambicingumas, noras siekti karjeros.
R. Juknevičienė į Vilnių atvyko 1990aisiais turėdama Rastauskienės pavardę. Su Rolandu, Kauno medicinos instituto kurso draugu, būsimoji politikė tuokėsi penktame kurse ir drauge pragyveno 10 metų. Abu dirbo Pasvalyje.
Kai ji buvo išrinkta į Aukščiausiąją Tarybą, Rolandas liko dirbti chirurgu Pasvalyje.
„Pasakysiu trumpai – gyvenimas atskirai vyro ir žmonos emociniams saitams neprideda stiprybės”, – patirtimi dalijosi R. Rastauskas.
Kita vertus, Rasos sprendimui mesti vaikų gydytojos darbą ir rinktis politiką tuometis sutuoktinis pritarė.
Tačiau 1993-iųjų rudenį juodu išsiskyrė.
Valdžios rūmuose jauna vaikų neturinti politikė susipažino su Aukščiausiosios Tarybos nariu Zenonu Juknevičiumi.
1996-ųjų vasarą tuomet 38-erių R. Rastauskienė ir 47-erių Z. Juknevičius atšventė kuklias vestuves.
„Man skyrybos nepakenkė, nieko nepraradau, manęs nepalaužė neviltis, nesiskundžiu likimu”, – sakė R. Rastauskas, 1994-aisiais vedęs antrą kartą ir su žmona Jolanta auginantis tris dukteris.
Griūtį patyrė ir daugiau šeimų
Konservatorius Laimą Andrikienę ir Vidmantą Žiemelį suvedė politika, tačiau sujungė ne amžiams.
Nors poros draugystė užsimezgė dar Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo laikais, juodu susituokė 1998 metų pabaigoje būdami Seimo nariai. Tuomet 40 metų L. Andrikienė buvo našlė, viena augino sūnų, o 47 metų V. Žiemelis buvo išsituokęs.
Nors politikų draugystė niekam nebuvo paslaptis, slaptos vestuvės daugelį nustebino.
Tačiau ši santuoka tvėrė tik aštuonerius metus. 2006 metų rudenį europarlamentarės L.Andrikienės ir tuomečio Seimo nario V. Žiemelio keliai išsiskyrė.
Politika ir karjeros ambicijos sužlugdė Seimo nario, laikinai einančio švietimo ir mokslo ministro pareigas Gintaro Steponavičiaus pirmąją šeimą. Su žmona Guoda, tuomet Laisvosios rinkos instituto viceprezidente, jis išsiskyrė 2005-aisiais.
„Dviem veržliems žmonėms nelengva šeimoje. Juk abu dirbame ne po aštuonias valandas”, – tuomet kalbėjo G. Steponavičius, su žmona susilaukęs sūnaus.
Abu sutuoktiniai neilgai buvo vieniši. G. Steponavičienė ištekėjo už graikų kilmės verslininko Ario Azguridžio, o G.Steponavičius 2007 metų birželį vedė teisininkę Ugnę Jasinskaitę, su kuria susipažino per politinę veiklą.
Kalbama, kad ir ši pora nebegyvena drauge.
