Iš Kauno kilusi moteris sako, kad Didžioji Britanija buvo viena iš šalių, kur niekada nenorėjo gyventi, bet aplinkybės ją nubloškė būtent ten. Tai, ką dabar turi, Jurgita teigia pasiekusi ne iš gero gyvenimo.
„Teko ir ant grindų miegoti Rytų Londono nešildomam bute spalio viduryje, užsiklojus vien savo paltu, teko ir kasdien maitintis žuvies pyrago pusfabrikačiu iš prekybos centro už 1 svarą, mat toks buvo dienos biudžetas, teko sulaukti ir skolų išieškotojų beldimo į duris“, – savo istoriją portalui lrytas.lt pradeda pasakoti verslininkė.
Prisiminimai slogūs
Nors prieš atvykdama į Didžiąją Britaniją Jurgita jau buvo išmaišiusi kone visą Europą, įsitvirtinti svečioje šalyje tuomet vos 21-erių merginai lengva nebuvo. „Nuvykau į visišką nieką – nei būsto, nei darbo, nei pažįstamų“, – prisimena moteris.
Tolimos mamos giminaitės tuščiame bute pirmą savaitę apsistojusi Jurgita sako iki šiol slogiai prisimenanti Rytų Londoną, mat šaltame bute teko miegoti po galva pasikišus savo pačios drabužius.
Kai giminaitė paprašė palikti butą, Jurgita sėdo į metro ir važiavo iki paskutinės stotelės. Kaip pati pasakoja, iki šiol prisimena lietingą dieną Vaterlo stotyje, kur išlipo.
Nuo to laiko prabėgo 9 metai. Mergina pakeitė kelis darbus, kol galiausiai nusprendė kurti savo verslą: „Supratau, kad galimybių sėkmei gal ir nedaug, bet jei nedarysiu - nepasieksiu nieko.“
Nebenorėjo paklusti kitiems
Paklausta, kas paskatino kurti savo verslą, Jurgita sakė niekad nemėgusi paklusti kitiems, gražbyliauti ir linkčioti galva tada, kai iš tiesų nesutinki.
Dėl ekonominio sunkmečio netekusi darbo, mergina sako priėjusi ribą, kada galėjo imtis drąsių pokyčių. „Man reikėjo spyrio į užpakalį“, – juokiasi mergina.
Jurgita savo verslo planą pirmiausia užrašė ant popieriaus lapo, vėliau pati sukūrė ir interneto svetainę.
Arabų šalių ypatingų klientų apsauga, kelionėmis ir nekilnojamojo turto įsigijimu besirūpinanti moteris sako, kad tokį darbą pasirinko pirmiausia dėl to, kad tai niekada nenusibosta. „Nuolatinės kelionės ir naujos pažintys mano darbą paverčia pramoga“, – atvirauja jauna verslininkė.
Arabų pamėgtas Londonas
Londone verslą pradėjusi moteris pasakojo, kad būtent šis miestas yra savotiška arabų pasaulio apsipirkinėjimo, gydymosi, reabilitacijos ar tiesiog vasaros atostogų sostinė. Jungtinių Arabų Emyratų, Saudo Arabijos, Kataro ir Omano šeichai čia kelis kartus per metus skrenda su šeimomis, tarnaitėmis ir auklėmis.
Kad būtų arčiau klientų, verslininkė padalinį netrukus atidarė ir Dubajuje, ten pati dabar praleidžia daug laiko.
Vakarietiškiausia ir moderniausia šalimi Emyratus vadinanti Jurgita sako, kad čia yra puiki vieta gyventi moteriai. „Dubajus labai multikultūriškas, be to, čia mažas nusikalstamumas – savaitgalio vakarais gatvėse nesutiksi „pažinčių ieškančių“ girtuoklių, – dalijosi mergina. – Su draugėmis išeiti pasivaikščioti prieplauka nebijome kad ir 3 val. nakties.“
Vardindama arabų pasaulio pranašumus, mergina pamini ir laiko juostų skirtumą. „Esu pelėda, tad Dubajuje net ir atsikėlusi vidurdienį nieko nepraleisiu, nes Londone tuo metu tik 8 ryto“, – šypsosi mergina.
Verslo skirtumai – kaip diena ir naktis
Jauna verslininkė neslepia, kad musulmoniško pasaulio verslo kultūra kardinaliai skiriasi nuo vakarietiškosios. Arabai kur kas labiau nei europiečiai linkę į familiarumą, be to, beveik visi mano, kad nėra to, ko negali įsigyti už pinigus. „Sykį teko įrodinėti, kad Didžiosios Britanijos karalienė Bakingamo rūmų tikrai neparduoda“, – juokingą nutikimą prisimena Jurgita.
Moteris sako, kad arabai ne tik dosnesni, bet ir nevengiantys šiltesnio bendravimo: „Mandagieji britai net ir po kelerių metų bendravimo nesikreips į tave be „Sir“ ar „Madam“, o arabų princesė gali man paskambinti 2 val. nakties vien todėl, kad papasakotų apie batelius.“
Verslo sėkme Jurgita nesipuikuoja, jai kur kas svarbiau – turėti mėgstamą užsiėmimą. „Visada aplink bus skeptikų, bet svarbiausia savo idėja tikėti pačiam, – regis, paprastas tiesas primena lietuvė. – Net jeigu nepavyks, svarbiau yra bandyti, negu kad vėliau visą gyvenimą gailėtis.“
Išskirtinio gyvenimo būdo vadyba užsiimančiai moteriai verslo sėkmė, atrodo, galvos nesusuko – moteris apie prabangų princesės gyvenimą net nesvajoja. „Laimė man yra džiaugimasis tuo, ką turi, o ne nuolatinis siekis turėti kuo daugiau“, – sako verslininkė. Princesių ir šeichų, su kuriais moteris dirba, gyvenimai jai atrodo paprasčiausiai „praradę skonį“.
Kuriozų netrūksta
Nekasdieniame Jurgitos darbe netrūksta ir nesusipratimų. Sykį moteris turėjusi išsiųsti iš Londono princesei į Emyratus prabangių papuošalų paketą, bet per skubėjimą į siuntinį įdėjo ne tik brangenybes, bet ir vakarienei nusipirktas dešreles.
„Tą vakarą labai užsimaniau vakarienei troškintų kopūstų su dešrelėmis, todėl pakeliui į oro uostą stabtelėjau parduotuvėje“, – juokiasi moteris. Kad su papuošalais nusiuntė ir savo vakarienę, Jurgita sakė supratusi tik tada, kai sulaukė šeicho skambučio, nustebusiu balsu klausiančio, ką jam su dešrelėmis daryti.
Kuriozus kartais lemia ir kultūriniai skirtumai. Moteris prisiminė verslo vakarienę su kinų delegacija: „Kai po vakarienės padavėjai atnešė karšto vandens dubenėlius rankoms plauti, kinai ėmė jį gurkšnoti – sutrikau ir nežinojau, ar pradėti gerti ir man, ar merkti į vandenį rankas.“
„Naujųjų kinų“ bumas
Jurgita savo klientus vadina „mėlynojo kraujo“ žmonėmis, kurie, kaip pati pasakoja, vis dėlto nuo mūsų labai skiriasi. Ir ne nosies užrietimu ar arogancija, jie tiesiog yra kitokie: „Išskirtinumas jiems „kalamas“ į galvą“ nuo vaikystės, todėl net ir bendraudama su princese 10 metų jos drauge niekad netapsiu.“
Nors absoliuti dauguma Jurgitos klientų yra iš arabų pasaulio, verslininkė pasakojo ir apie naują – sparčiai praturtėjusių ir daug vartojančių jaunų kinų bumą. Pastarieji įsigyjamais prabangiais butais Londono centre, naujutėlaičiais automobiliais bei vardiniais dizainerių drabužiais nenusileidžia arabų šeichams, bet išskirtinėms paslaugoms pinigų nešvaisto. Nors tai, anot Jurgitos, tik laiko klausimas.
Vis dėlto Kinijoje plėsti verslo moteris kol kas neketina, artimiausi jos planai – atidaryti naujus padalinius Kuveite bei Libane. „Insha'Allah (arab. jei Dievas duos)“, – prideda verslininkė.
Planuoja įsivaikinti
Mėgstamą darbą dirbanti mergina neslepia turinti ir daug laisvalaikio, kurio veltui neleidžia – modeliuoja moteriškas sukneles.
„Sausio mėnesį ketinu net atidaryti mažą butiką“, – planais dalijasi verslininkė.
Lietuvos Jurgita sakė taip pat nepamiršusi – čia grįžtanti bent kas porą mėnesių aplankyti šeimos ir draugų, kurie nuo mokyklos laikų nepasikeitę. „Draugai tie patys, nes ir aš tokia pati – darbas ir gyvenimo būdas manęs tikrai nepakeitė“, – atvirauja moteris.
Lietuvė neslepia ir asmeninių ateities planų. „Labai norėčiau įsivaikinti 2 vaikus iš Lietuvos, – dalijasi svajone. – Tik to dar teks šiek tiek palaukti.“
