Keli fotoalbumai, gitara, apdovanojimai už indėlį į Lietuvos estradą, drabužiai – tiek nedaug tėvą primenančių daiktų liko praėjusią savaitę anapilin išėjusio garsaus dainininko E. Ivanausko vienturtei dukrai iš pirmosios santuokos Audronei Pierienei (46 m.).
Klaipėdos lopšelio-darželio „Volungėlė” pedagogė savo tėvą globojo juodžiausiu jo gyvenimo periodu – iširus antrai jo santuokai ir likus keliems mėnesiams iki mirties. Moteris mano, kad skyrybos nuvarė jos tėvą į kapus.
Vieno garsiausių praeityje estrados atlikėjų E. Ivanausko, kurio veiklos neįmanoma įsivaizduoti be N. Paltinienės (78 m.), paskutinės dienos nebuvo linksmos.
„Mano tėvas išėjo iš šio pasaulio kankinamas slogių minčių, atstumtas ir nesuprastas”, – tikino A.Pierienė.
Spalio 29-ąją legendinio dainininko širdis sustojo Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Jam buvo 71-eri.
Spalio 31-ąją E. Ivanauskas buvo palaidotas Kretingoje šalia savo pirmosios žmonos Reginos, mirusios nuo širdies smūgio 1986-aisiais, ir uošvių.
Ilsėtis šalia pirmosios žmonos – tokią valią dar iki skyrybų E. Ivanauskas išreiškė artimiesiems. Dainininko nurodymu jo vardas ir pavardė jau anksčiau buvo iškalti ant antkapio.
Šiemet rugpjūtį persikėlęs iš Gargždų į Klaipėdą pas dukterį Audronę dainininkas žinojo, kad nebegrįš pas savo antrąją žmoną Aldoną Šarpnickienę (69 m.), su kuria kartu praleido daugiau nei 15 metų.
Vyras neturėjo didelio noro apsigyventi pas dukterį, nes jautėsi savarankiškas. Jis nebuvo toks ligonis, kuriam reikėtų nuolatinės slaugos.
„Mano tėvas dar negulėjo ant patalo, jis sugebėdavo savimi pasirūpinti”, – sakė A.Pierienė.
Žengti šį žingsnį privertė įvairios aplinkybės. Viena jų – E. Ivanausko noras skirtis ir leisti žmonai Aldonai pailsėti, nes jos sveikata pastaruoju metu smarkiai pašlijo.
Bet skyrybos nesuteikė E. Ivanauskui palengvėjimo. Tai buvo dar vienas smūgis, dėl kurio ėmė blogėti jo sveikata. Dainininkas pasijuto niekam nereikalingas, liko dar mažiau jėgų priešintis ligai.
Eugenijus buvo uždaras. Apie nesantaiką šeimoje jis niekam neprasitarė, neatviravo ir dukteriai. Tik iš tėvo elgesio ir jo dvasinės būsenos Audronė galėjo suprasti, kaip jis blogai jaučiasi.
Vyras atrodė susikrimtęs, jaudindavosi dėl menkiausios smulkmenos.
Anksčiau savo draugams E. Ivanauskas buvo užsiminęs, kad pavargo nuo savo žmonos pedantiškos priežiūros.
„Galbūt prižiūrėdama jūsų tėvą jo žmona Aldona susirgo? Gal ji psichologiškai palūžo?” – pasiteiravau A. Pierienės.
„Nemanau, nes per tą laiką, kol globojau tėvą, ji nė karto nesigydė ligoninėje, tik skundėsi padidėjusiu kraujospūdžiu”, – sakė Audronė.
E. Ivanauskas skyrybų priežastį amžiams nusinešė į kapus, o jo buvusi žmona A. Šarpnickienė kaltę vertė ant dainininko dukters pečių.
Nors po Eugenijaus mirties Aldonai liko daug gražių prisiminimų, ramybės neduoda tai, kad paskutiniai gyvenimo mėnesiai buvo ne tokie, kokių jis nusipelnė.
Iki šiol gargždiškė savo mobiliajame telefone saugo žinutę, kurioje Eugenijaus duktė patarė jai skirtis.
„Jei būtų įmanoma laiką atsukti atgal, ar skirtumėtės su Eugenijumi?” – pasiteiravau Aldonos.
Ši neabejojo: „Jei duktė nebūtų pateikusi ultimatumo tėvui skirtis, o kurį laiką paglobojusi jį, nebūtų tų skyrybų. Audronė reikalavo skyrybų.”
Eugenijus neprieštaravo dukters nuomonei.
Sutuoktinių pokalbis su advokatu buvo trumpas: „Kokiu klausimu?” „Dėl skyrybų.” „Kas skiriasi?” „Mes.” „Koks motyvas?” Tada Aldonai pasipylė ašaros, ji prisipažino nebeturinti jėgų slaugyti savo vyro.
„Čia mano dukters nurodymas, o ne motyvas”, – patikslino E. Ivanauskas.
Jis neprieštaravo skyryboms, tik paaiškino advokatui, kad jo žmonos Aldonos sveikata yra prasta, todėl nepajėgia jo prižiūrėti.
Advokatas paprašė poros pateikti dokumentus apie jų bendrą turtą.
Skyrybų byla nebuvo sudėtinga, nereikėjo net teismo posėdžio, o spalio 11-ąją santuoka buvo nutraukta šalių susitarimu.
Buvę sutuoktiniai nesiginčijo dėl turto dalybų. Kiekvienas banke turėjo po asmeninę sąskaitą. Tik sodo sklypą ir vasarnamį įsigijo perpus.
Skirdamiesi jiedu nutarė sodą parduoti. Už gautas lėšas E. Ivanauskas nupirko dukteriai naudotą automobilį.
Aldonos ir Eugenijaus dukters santykiai pašlijo pernai žiemą. Iki tol visi Gargžduose švęsdavo didžiąsias šventes, taip pat Motinos dieną.
Sutrikus Aldonos sveikatai tarsi juoda katė perbėgo moterims kelią.
Aldona kreipėsi pagalbos į E. Ivanausko dukterį, kad ji laikinai pas save priglaustų tėvą. O šiemet rugpjūtį E. Ivanausko daiktai buvo nugabenti pas dukterį į Klaipėdą. Tai padarė Aldonos giminės.
„Buvo iškelta tokia sąlyga – mudu su Eugenijumi iš pradžių privalome įforminti ištuoką, tada duktė galės padėti jį prižiūrėti”, – pasakojo Aldona.
Po skyrybų buvę sutuoktiniai ir toliau bendravo. Eugenijui persikėlus pas dukterį Aldona dažnai jam skambindavo telefonu.
„Žanai, – taip Aldona vadindavo Eugenijų, – ar tavęs niekas neskriaudžia?” „Ne, viskas gerai”, – atsakydavo jis.
„Žanai, gal tu jau nebenori su manimi bendrauti?” „Ne, man to reikia”, – ramino savo buvusią žmoną E. Ivanauskas.
Atlikėjo ligų sąrašas ilgas. Daug metų sunkiai sergantį vyrą slaugiusi Aldona įsiminė kiekvieną medicininį terminą, kurį jai minėdavo gydytojai.
E. Ivanauskas sirgo kepenų ciroze, jam buvo nustatytas ketvirtojo laipsnio širdies nepakankamumas, tulžies pūslės akmenligė, inkstuose aptikta cistų, buvo atrofavęsis vienas plautis.
Medikai neslėpė – stebuklas, kad dainininkas dar gyvas.
Spalio 21-ąją, sekmadienį, likus tik vos daugiau kaip savaitei iki mirties, Aldona atvyko į Klaipėdos jūrininkų ligoninę aplankyti savo buvusio vyro.
Ligonio kojos buvo smarkiai ištinusios, nes be medikų pagalbos organizmas nebegalėjo pašalinti skysčių pertekliaus.
Po kelių dienų Aldona dar kalbėjo telefonu su Eugenijumi, nes tądien buvo daromi ultragarso tyrimai, ar nėra kraujo krešulių.
Ligonio balsas slopo. Jam visą laiką norėjosi miego, merkėsi akys, nes kepenys hepatito C virusu buvo užkrėstos dar 1987 metais dainininkui atliekant pirmąją širdies operaciją.
Kai Eugenijus atsidūrė reanimacijoje, paskambinusi telefonu Aldona iš pradžių galėjo pasikalbėti su gydytojais apie jo būklę. Po paros tokios galimybės neliko.
Vienas medikas jai atvirai pasakė: „Ponia, neįsižeiskite, mums, gydytojams, uždrausta jus įleisti į Reanimacijos skyrių pas Ivanauską.”
Eugenijus buvo patyręs ne vieną širdies operaciją. Antrą kartą širdis dainininkui buvo operuota 1998-aisiais, kai Aldona ir Eugenijus jau buvo susituokę.
2008-aisiais – trečioji operacija, ją atliekant būklė buvo kritiška, prasidėjo baisus kraujavimas, todėl operaciją teko nutraukti.
Buvusi sutuoktinė iki šiol svarsto, kad trečios operacijos būtų nereikėję, jeigu susirgęs bronchitu jos vyras būtų nutraukęs dueto gastroles.
Virusas pažeidė širdies raumenį, dar išsivystė kraujo užkrėtimas.
Tąkart medikams tik per plauką pavyko išgelbėti dainininką. A. Šarpnickienė neslėpė, kad tada pyko ant savo vyro scenos draugų – N. Paltinienės ir jos vyro Arvydo Paltino.
Praleidęs keturias paras Reanimacijos skyriuje dainininkas vėl buvo vežamas į operacinę tęsti chirurginio gydymo.
Kai vasario 4-ąją jį gydytojai pasveikino su gimtadieniu, dainininkas nelabai suvokė, kas jam atsitiko.
„Aldona ir Eugenijus – nuostabi pora, labai vienas kitą myli ir palaiko. Aldona – ne muzikė, tačiau viską puikiai supranta. Jis turi gerą globėją”, – tąkart džiaugėsi N. Paltinienė.
Daugelį metų stengdamasi padėti vyrui Aldona įprato griežtai vykdyti gydytojų nurodymus. Kartais jos smulkmeniškumas Eugenijų erzindavo.
Eugenijaus kepenys nebeišskirdavo pakankamai fermentų, todėl jis turėjo dažnai valgyti mažomis porcijomis, o maistas galėjo būti tik neaštrus.
Iš pradžių Eugenijus pakluso savo žmonai, tačiau paskutiniais metais protestuodavo, pykdavo, kad jį terorizuoja. Jis priešinosi kaip vaikas, nesuprasdamas, kodėl taip elgiasi.
Tačiau dėl to Aldona nepyko, manė, kad liga ima viršų, todėl keičiasi vyro charakteris.
„Aš dėl jo padariau viską, ką galėjau, ir gydytojai viską padarė, jis gyveno viršvalandžius”, – įsitikinusi moteris.
Tik vieno dalyko Aldona negali suprasti – kodėl Eugenijus taip besąlygiškai klausė savo vienturtės dukters.
Dainininko E.Ivanausko mirtis – skaudus smūgis ir jo scenos partnerei N.Paltinienei, kuri Eugenijų taip pat vadino Žanu.
Klausantis senų įrašų Nelly byra ašaros: „Jis buvo mano Žanas. Kai mirė, pasidarė dar artimesnis, jis visą laiką šalia manęs.”
Iki pat mirties dainininkai bendravo, dažnai kalbėdavosi internetu per „Skype” programą.
„Nelly, koks aš dainininkas? Aš – invalidas”, – skųsdavosi Eugenijus.
„Žanai, kai mes susipažinome, tu jau buvau invalidas. Prisimeni, kaip tavo pirmoji žmona Regina manęs prašydavo tave saugoti.”
Atstumas neišskyrė scenos partnerių. Likus keletui savaičių iki E.Ivanausko mirties N. ir A.Paltinai jį aplankė ligoninėje Klaipėdoje.
Palatoje E.Ivanauskas paprašė Nelly padainuoti: „Leiski rožėms dar žydėti, leiski širdžiai dar mylėti.” Ligonis paniūniavo šią dainą tyliai, jo balso stygos buvo nusilpusios.
Nors suprato, kas gresia, Eugenijus juokėsi sakydamas, kad medikai už ausų jį tempia atgal į gyvenimą.
Matydamas savo jaunystės draugus Eugenijus buvo laimingas, daug šypsojosi, atsisveikindamas palydėjo juos iki durų, apkabino, išbučiavo.
Niekas neįtarė, kad tai paskutinis garsaus estrados dueto pasimatymas.
E.Ivanauskas nesiskundė Nelly, kad suiro jo šeima, kalbėjo jai abstrakčiai: „Aš dabar tokioje situacijoje. Aldona serga, ji negali manęs prižiūrėti.”
Aukso amžius, kai vyrai kraustėsi iš proto dėl Nelly, o moterys – dėl Žanu vadinamo E.Ivanausko, truko ne vieną dešimtmetį.
A.Paltinui, pakvietusiam dainuoti Eugenijų, reikėjo šalia savęs išlaikyti gražiausią moterį Lietuvoje, o Nelly – nepasiduoti svetimų vyrų vilionėms.
Buvo metas, kai apie Nelly ir Eugenijaus menamą meilės romaną kalbėta daugiau nei apie dainas. Ar iš tiesų buvo tas romanas?
2000-aisiais Eugenijus taip kalbėjo: „Romanu pasigirti negalėčiau. Bet Nelly myliu 40 metų nepraeinančia platoniška ir darbine meile. Matyt, ji įtikinama, net per gastroles Amerikoje manęs klausinėjo: „Ar tiesa, kad Nelly dėl jūsų žudėsi?”
Bet nei mano žmona, nei Nelly vyras Arvydas dėl mūsų meilės niekada neturėjo rūpesčių.”
Pirmoji E.Ivanausko žmona Regina sakydavo: „Nelly, tavimi labiau pasitikiu nei Eugenijumi.”
Buvo tokių, kurie pavydėjo idealiai porai, bet tokia pora Nelly ir Eugenijus buvo tik scenoje.
Prieš koncertą E.Ivanauskas užkulisiuose būdavo santūrus, o įėjęs į sceną pasikeisdavo neatpažįstamai – akys imdavo spindėti, jis nemeluodavo, kad vyksta pasaka apie meilę.
Eugenijaus žmona Regina ir Nelly vyras Arvydas tai suprasdavo.
Muzikos gerbėjų širdis pavergusi Nelly ir ansamblio „Kopų balsai” vadovas A.Paltinas 1982-aisiais išvyko į Vokietiją – ten gyvenantys Arvydo tėvai pasiligojo, reikėjo juos slaugyti.
Tai buvo sunkūs metai ir E. Ivanauskui. Paltinams išvykus į Vokietiją, buvo išmagnetinti visi radijo ir televizijos įrašai, sunaikinta filmuota medžiaga.
Iš estrados istorijos Paltinų, o kartu ir Ivanausko, pavardės turėjo būti išbrauktos.
Vokietijoje Paltinai tęsė koncertinę veiklą, o po septynerių metų grįžusi į Lietuvą Nelly vėl pradėjo koncertuoti su Eugenijumi.
1998-aisiais, kai buvo atlikta antroji širdies operacija, E.Ivanauskas kurį laiką nedainavo.
Vėliau per koncertą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre tarp klausytojų buvo kardiochirurgas profesorius Vytautas Sirvydis, operavęs E.Ivanauską.
Dėkodamas, kad pasveiko, dainininkas tuomet įteikė V.Sirvydžiui gėlių puokštę ir paklausė, ar gali toliau dainuoti.
„Ar dainuodamas jauti malonumą? – pasiteiravo profesorius buvusio savo paciento.
„Jaučiu”, – atsakė šis.
„Tai ir dainuok, teigiamos emocijos padeda širdžiai”, – palaimino žinomas medikas.
Gastrolėse E. Ivanauskas atgydavo, šypsodavosi iki ausų, o kai koncertai pasibaigdavo ir reikėdavo grįžti namo, jam pasidarydavo liūdna.
Bet 2008-aisiais duetas baigė koncertuoti, kai E. Ivanauskui buvo atlikta trečioji širdies operacija.
