- Ar priskiriate save elitui?
- Elitas yra visuomenei nusipelnę asmenys. Nors aktyviai užsiimu labdaringa veikla, dirbu su vegetarizmo švietimu mūsų šalyje, tačiau nesijaučiu tiek nusipelnius, kad galėčiau sau uždėti tokį titulą.
- Ar pasinėrimas į vegetarų kultūrą, sveiką gyvenseną nevargina? Juk taip skanu trakštelti vištienos sparnelio...
- Mėsos nevalgau nuo 12 metų. Žmonės klaidingai galvoja, kad atsisakius mėsos vegetarai save kankina. Aš mėsoje niekada nemačiau maisto produkto. Jei negaliu į rankas paimti mirusio gyvūnėlio, tai kaip jį galima valgyti, man išvis yra nesuvokiama.
- Ar tiesa, kad jūsų su Linu Karaliumi vegetariškame restorane „Shiva Chill Bar“ patiekalų receptus sugalvojote pati?
- Taip.
- Iš kur toks pasitikėjimas savo jėgomis stoti prie viryklės?
- Vieni žmonės turi prigimtinę savybę (galbūt tai galima vadinti talentu) įsivaizduoti atskirus garsus ir galvoje juos sujungti į bendrą visumą – taip jie kuria muziką. Aš turiu panašią savybę su skoniais.
Man nereikia ragauti, kad žinočiau, koks rezultatas išeis sujungus vieną produktą su kitu. Aš jį įsivaizduoju ir pagamintas patiekalas išeina būtent toks, kokio norėjau. Ši savybė suteikia galimybę eksperimentuoti ir kurti netradicinius patiekalus.
- Kaip įgijote tokių kulinarinių žinių?
- Nuolatos domiuosi įvairiais prieskoniais, patiekalų gamybos technologijomis. Man patinka suktis virtuvėje, ir žmonės mano rezultatus dažniausiai įvertina teigiamai.
- Esate lieknutė. Tik ragaujate, o nevalgote, kai gaminate?
- Dažniausiai patiekalą paragauju tik gaminimo pabaigoje, dėl priežasčių, kurias jau išvardinau anksčiau. Mėgstu valgyti skaniai, tačiau valgau ne tam, kad pasisotinčiau, o tam, kad patenkinčiau skonio receptorius. Jei negaliu gauti to, ko noriu, geriau išvis atsisakysiu pietų. Tačiau tikrai soti pasijuntu tik persivalgius ir gana dažnai tuo piktnaudžiauju. Tai ypač kenkia figūrai, todėl pasiekus tam tikrą ribą, kuri manęs nebetenkina, aš susiimu ir pasilaikau vienokios ar kitokios dietos. Taip pat reguliariai badauju. Tai darau kas 10 dienų. Esu labai aktyvi, mažai miegu ir daug judu. Tai turbūt pagreitina mano medžiagų apykaitą. Dar turiu gerus genus – tiek mano tėvelis, tiek mamytė yra liekni.
- Ar save laikote stilinga moterimi?
- Stengiuosi tokia būti. Pasitikiu savo skoniu, todėl ir projekte pati rūpinuosi mūsų poros įvaizdžiu per pasirodymus.
- Kokie mėgstamiausi jūsų kvepalai?
- „Lancome Tresor“, „La Perla Jaime le Nuit“, „Gucci Envy Me“.
- Blondinė – gyvenimo būdas ar tik plaukų spalva?
- Aš esu prieš stereotipus, todėl atsakysiu, kad blondinė - tik plaukų spalva.
- Ar save laikote charizmatiška asmenybe?
- Dažnai iš aplinkinių žmonių tenka išgirsti šį komplimentą, tikiuosi, jie nemeluoja.
- Kodėl įsitraukėte į šokių projektą?
- Pradžioje tai buvo iššūkis, noras įrodyti sau, kad aš esu sveika. Vėliau šokiai tapo gyvenimo būdu ir dabar negaliu net pagalvoti, kad greitai visa tai pasibaigs. Šokiai tapo mano gyvenimo dalimi, didžiausia aistra.
Prieš projektą buvau tiek pasinėrusi į naujo verslo kūrimą ir problemas, susijusias su juo, kad pamiršau, ką reiškia būti moterimi. Dalyvaudama šokių projekte ir vėl pasijutau graži bei atgavau gyvenimo džiaugsmą.
- Sako, meilėje ir kare visos priemonės geros – laimėti šokių projektą taip pat?
- Realiai įvertinu savo galimybes ir galiu nuoširdžiai pasakyti, kad į projektą atėjau ne laimėti, o tiesiog gerai praleisti laiko.
- Kas, jūsų akimis, yra savireklama?
- Savireklama nelaikau spontaniškai atliktų gėdingų žingsnių, suteikiančių trumpalaikį dėmesį. Savireklama – tai gerai apgalvota strategija, turinti išliekamąją vertę. Apsiverkti prieš kameras ar parodyti krūtis man – ne variantas. Aš mieliau rinksiuosi atskleisti savo teigiamas asmenybės puses ir vilsiuosi, kad atsiras žmonių, kuriuos sužavėsiu.
