– Ką žinote apie odos patempimo, stangrinimo procedūras?
– Pasakysiu atvirai – nieko.
– Ką žinote apie „Wolford“?
– Absoliučiai nieko. Skamba kaip bandelių parduotuvės pavadinimas arba miestelis Anglijoje.
– Kokios spalvos moteriški apatiniai jūsų akimis yra gražiausi?
– Juodi.
– Ar gali moteris būti per graži?
– Gal ir gali, tik blogiausia tada, kai ji pati tai žino. Labai gaila, kad dažnai išorinis grožis tampa svarbesnis už vidinį.
– Ką manote apie pridėtinius plaukus, ar teko tokius liesti?
– Manau, kad jeigu yra noras ir poreikis – prašom. Esu tokius lietęs, nepasakyčiau, kad tai gali kažkam trukdyti.
– Ar esate girdėjęs apie apimtį lūpoms suteikiantį blizgesį?
– Neteko.
– Kuo skysta pudra skiriasi nuo birios?
– Kiek žinau, per filmavimus deda skystą, o po to birią, bet būna, kad moterys naudoja tik vieną iš jų. Galbūt, priklausomai, kuri tinka veido odai?
– Ideali moteris?
– Ideali moteris yra ta, kuri moka mylėti nieko iš to nereikalaudama. Kalbu ne apie materialius dalykus. Ideali moteris yra mano mama.
– Kaip manote, kiek turi sverti moteris, kad būtų sau ideali?
– Žiūrint kokio ūgio. Aš nesugalvoju, kiek turėtų sverti vyras, kad būtų sau idealus, o apie moteris... Kosmosas kažkoks.
– Ką ideali moteris turėtų valgyti vakarienei?
– Ką tik nori. Juk jos idealumas nė kiek nepriklauso nuo to, ką ji valgo vakarienei. Priklauso nebent nuo to, ką ji gali pagamint vakarienei.
– Ką įprastai dedate į lėkštę vakarienei?
– Stengiuosi vakare daug nevalgyti, bet kažką labai paprasto ir nesudėtingo, greit paruošiamo.
– Mėgstamiausias restoranas, kuriame dažnai jus galima sutikti?
– Jaučiu ypatingą simpatiją Vilniaus senamiestyje įsikūrusiam restoranui „Rene“ - skanus maistas, neįpareigojanti aplinka, sava ir paprasta.
– Jums patinka dėmesys?
– Taip. Kiekvienas scenos žmogus vienaip ar kitaip yra egoistas. Jeigu nejaustume malonumo iš to, kad mums yra skiriamas dėmesys, kurtume ir dainuotume rūsyje.
– Ką norėtumėte veikti, jei nebūtumėte, tuo, kuo esate dabar?
– Labai norėčiau būti dailininku, tik visiškai neturiu tam talento. Baltu pavydu žiūriu į žmones, kurie moka piešti. Piešti moku tik namelį, visada tokį patį. Dar norėčiau būti gydytojas, kaip tėtis. Manau, kad tai yra viena kilniausių ir labiausiai neįvertintų profesijų.
– Ar jums pažįstamas savimi nepasitikėjimo jausmas?
– Dabartiniame lyderių ir sėkmingų žmonių pasaulyje tai nėra populiaru, bet man nėra gėda tai pripažinti, kad savimi nepasitikėjimo jausmas yra pažįstamas, net labai. Abejonė - variklis, kuris stumia į priekį. Jeigu žinotum, kad viską darai geriausiai, tobulai, nebūtų motyvacijos toliau kažko siekti. Man nepasitikėjimo savimi jausmas siejasi su motyvu stengtis.
– Ryškiausias pasiekimas?
– Negaliu pamiršti, kai pirmą kartą gyvenime „įdėjau“ į krepšį iš viršaus. Tai buvo vienuoliktoje klasėje. Puikiai prisimenu netgi dainą, kuri grojo tuo metu Lazdijų sporto centro salėje. Tai buvo man labai svarbus įvykis, ir jeigu kalbant apie pasiekimus, pirma mintis yra susijusi su ta sekunde. Nors manau, ryškiausias pasiekimas manęs dar laukia ateityje.
– Ką jums reiškia įvaizdis?
– Kažkada, prieš 4-5 metus atrodė labai svarbu. Dabar į viską žiūriu paprasčiau, labiau skiriu dėmesį į tai, kas svarbu man, o ne kitiems.
– Stiliaus komponentai?
– Nesureikšminu ir nesistengiu pataikyti ir bėgti su mada, nes man tai paprasčiausiai yra neįdomu. Turiu savo stilių, kuris gali keistis bet kada. Svarbiausia – tvarka ir švara.
– Mėgstamiausi kosmetikos prekės ženklai?
– „KristiAnoje“.
– Mėgstamas žurnalistas?
– Lietuvoje žurnalistai labai dažnai bando įpiršti savo nuomonę ir straipsniuose pakankamai dažnai jaučiamas subjektyvumas. Tas pats ir televizijoje. Vienas profesionaliausių, mano manymu, yra Edmundas Jakilaitis.
– Imponuojantys žmonės?
– Denzel Washington - nuostabus aktorius, tikiu, ir žmogus. Būtų įdomu su juo išgerti kavos ir pašnekėti apie gyvenimą. Jaučiu simpatiją Michaelo Jacksono idėjoms apie teisingą ir gražų pasaulį, jo perfekcionizmui ir kūrybai.
– Mėgstamiausia citata?
– „Yra du beribiai dalykai - visata ir žmonių kvailumas. Dėl visatos aš dar abejoju“ (A. Einsteinas).
– Kiek per mėnesį gaunate kvietimų į vakarėlius?
– Daug, bet pastaruoju metu tai pasidarė visiškai neįdomiu reiškiniu, netgi atgrasiu. Tai kažkurį laiką žavi, bet dalyvaudamas tokiuose vakarėliuose prieini prie vidinės išvados, kad tai yra visiška tuštybė ir laiko gaišimas. Žinoma, yra vakarėlių, kuriuose smagu būti, sutikti įdomių žmonių, pabendrauti. Dabar esu „užsidėjęs“ savotišką „filtrą“, kuris neleidžia įsilieti į beviltiškus ir nesibaigiančius balius.
– Idealus savaitgalis?
– Kaimo turizmo sodybėlė, išjungtas telefonas, meškerė, krosnyje keptas naminis kugelis su pienu, pirtis, ežeriukas. Gali būti keletas gerų draugų arba šeima.
– Kiek yra žmonių, kuriuos drąsiai pavadintumėte draugais?
– Pirmiausia - mano šeima, ir dar 2-3 žmonės, kuriais visiškai pasitikiu. Yra žmonių, kurie laikui bėgant „išsibraukia“ iš „tikrų draugų“.
– Ar turite mylimą moterį?
– Bijau, kad taip. Sakau „bijau“, dėl to, kad nesu su ja, kol kas. Bet, kaip sako, svarbiau ne turėti, o būti.
– Jūs labiau kompanijų žmogus, ar vienišius?
– Ir toks, ir toks. Labai mėgstu būti vienas. Galbūt dėl to labiau patinka katės nei šunys, charakteriu turbūt esu panašus į katiną. Patinka kartais nieko neveikti, atsigulti ir galvoti. Dažnai keliu labai gilių, filosofinių klausimų, tai galbūt neleidžia įsijungti į rutiną ir nuolatinį bėgimą kažkur. Gera sustoti. Smagu ir bendrauti su žmonėmis, juokauti, bet reikalinga atitinkama kompanija.
– Ar jus galima sutikti naktinėse pasilinksminimo vietose?
– Taip, dabar kur kas rečiau nei anksčiau, bet kartą per pora savaičių su draugais nueinu į klubą ar pasirodau kokiame nors vakarėlyje.
– Ar jus atpažįsta gatvėje?
– Jau ilgą laiką to nepastebiu. Apie tai primena tik pažįstami, su kuriais tenka eiti gatve. Pradžioje, kai tik pradėjau dainuoti, kai viskas atrodė nauja, įdomu, tuo mėgaudavausi, vėliau pradėjau tai vertinti tiesiog kaip mėgstamos veiklos šalutinį poveikį. Ir jis ne visada būna malonus.
– Kokį automobilį vairuojate? Ar leidžiate keleiviui rūkyti?
– Neseniai nusipirkau „Audi A3“. Rūkymas automobilyje nėra gerai, kaip ir namuose, darbe. Juk visada galima sustoti, tai neatima daug laiko.
– Jūsų devizas?
– Labai patinka vienos Robbie Williamso dainos ištrauka: „Jei nori pakeisti pasaulį, leisk meilei būti tavo energija!“
– Kada pastarąjį kartą buvote bažnyčioje?
– Prieš pusmetį. Esu tikintis, tačiau nemanau, kad tik bažnyčioje gali kalbėti su Dievu. Jeigu Dievas yra, kuo aš neabejoju, jis girdi, išklauso ir atleidžia kur bebūtum. Tikėjimas nėra vien maldų automatinis išpliauškinimas.
– Ką darytumėte šiandien, jei žinotumėte, kad liko gyventi vos kelios dienos?
– Parašyčiau visiems man brangiems žmonėms po laišką, kiekvienam individualų ir tikrą. Būčiau su šeima. Visiems prisakyčiau, kaip turėtų atrodyti mano laidotuvės, prigrasinčiau, kad sapnuosiuosi ir vaidensiuosi, jei pamatysiu iš už debesies kažkokias perdėtas raudas ir išgyvenimus. Jei rimtai, manau, čia irgi tik spėlionės. Turbūt, tas tikras jausmas, kai sužinai, kad gyventi liko nedaug, sudėlioja viską dar kitaip.
– Ką norėtumėte rasti dovanų po Kalėdų egle?
– Pastaraisiais metais Kalėdos turi labai didelį komercinį atspalvį, kuris atitraukia žmonių mintis, ypač jaunimo. Po egle rasta bet kokia dovanėlė nudžiugina, nesvarbu, kas tai yra.
– Ar jau žinote, kur sutiksite Naujuosius metus?
– Naujųjų metų naktį koncertuosiu. Pats sutikimas turėtų būti greitkelyje Vilnius–Klaipėda arba Palangoje.
