Šiame kambaryje viskas – nuo stambiausių iki smulkiausių detalių – pagaminta iš šokolado.
Kūrinio idėja verslininkui kilo prieš dvejus metus, tačiau įgyvendinta tik dabar. Ir neatsitiktinai. A.Jablonskas prasitarė, kad imtis darbo jį įkvėpė meilė mylimai žmonai ir būsimo kūdikio laukimas.
Šiemet gegužės mėnesį, po pusantrų metų draugystės, A.Jablonskas vedė kaunietę verslininkę Eriką, taip pat labai mėgstančią šokoladą.
Maždaug po mėnesio šiai šokoladinei porai turėtų gimti atžala.
Nors kūdikis dar kurį laiką nepajėgs įvertinti tėvo jam skirtos šokoladinės dovanos, A.Jablonskas dėl to nenusimena. Ateityje, jei reikės, dėl savo atžalos jis atnaujins šokolado kambarį, o gal net sukurs šokolado butą.
Dabar saldžiai kvepiančiu šokolado kambariu gali gėrėtis visi „AJ šokolado” parduotuvės lankytojai.
„Ar nesibaiminu, kad kas nors iš svečių neatsispirs pagundai ir sumanys paskanauti kokio nors baldo? Visko gali nutikti. Tada teks remontuoti „sugadintus” baldus”, – nusijuokė verslininkas.
Reta šokoladinė ekspozicija įrengta 15 kvadratinių metrų erdvėje. Interjeras atrodo taip tikroviškai, kad lengvai galima įsivaizduoti, kaip kambaryje rusena židinys, dega žvakės, pavargęs ilsisi šuo. Tiek smulkūs daiktai, tiek kambario sienos, baldai, sietynai, senovinis laikrodis, paveikslai, komoda yra pagaminti iš trijų rūšių – juodojo, baltojo ir pieninio šokolado.
Kambariui buvo sunaudota maždaug pusė tonos šokolado. Idėjos sumanytojo A.Jablonsko norus tikrove pavertė dizainerė Elena Kliment.
Kambarys, pagamintas iš saldžiosios masės, gyvuos tol, kol pagrindinė valgomoji medžiaga pabals. Tuomet jį teks restauruoti.
Kambarys turėtų išsilaikyti iki pavasario.
Paklaustas, kaip spėja kurti skanėstus, rūpintis šeima, ruošti kraitelį būsimam kūdikiui, verslininkas tikino turįs išmintingą žmoną, kuri šeimos rūpesčius yra užsidėjusi ant savo pečių. O ant jo pečių guli verslas.
„Mudu su Erika labai daug kalbame ir apie šokoladinius gaminius. Mes kartu brandinome idėją įkurti šokolado kambarį”, – kalbėjo verslininkas.
Jis džiaugėsi, kad jo aštuoneriais metais jaunesnė žmona turi puikų skonį ir vertina kokybišką šokoladą.
Dar draugystės pradžioje Erika Algimantui leido suprasti, kad nealps nuo paprasto saldumyno. Pamaloninti širdies damą A.Jablonskas galėjo tik dovanodamas išskirtinių rankų darbo skanėstų.
Subtiliu Erikos skoniu verslininkas pasikliauja ir kurdamas naujus šokolado gaminius. Jei moteris neištaria, kad gaminys dieviško skonio, vadinasi, jį reikia tobulinti.
Kai kurias receptūras tenka tobulinti ne vieną mėnesį. Bet darbas pasiteisina. Pavyzdžiui, Erikos mėgstamiausias tortas su vyšniomis yra vienas perkamiausių gaminių.
„Šokoladas skirtas pasilepinti, padeda trumpiausiu keliu gauti gerų emocijų”, – aiškino pašnekovas.
Neseniai A.Jablonskas įsigijo naują pakavimo įrangą ir ėmė gaminti šokoladukus „Šarlotė”. Šie skanėstai buvo sukurti Erikos mėgstamiausių saldainių pagrindu. Šokoladukus sudaro juodasis gana kartus šokoladas, riešutinis kremas, karameliniai traškučiai ir sluoksnis karamelės.
„Žmona puikiai jaučiasi nėštumo metu. Savo rankinėje ji visada turi kelis saldainius, kad galėtų pati pasilepinti ir kitus pavaišinti”, – kalbėjo šokolado kambario įkūrėjas.
Saldieji kūriniai džiugina smaližius
Pirminis bandymas sukurti kažką panašaus į šokolado kambarį buvo pristatytas prieš dvejus metus Valentino dieną prekybos centre „Akropolis”. Šokoladinis kūrinys išbuvo dvi savaites, po to buvo supjaustytas gabalais ir padalytas svečiams.
Panašų kambarį „AJ šokolado” meistrai sukūrė Kaliningrado prekybos centrui. Ten saldžiuoju reginiu buvo galima grožėtis taip pat dvi savaites.
Gaminant įvairius daiktus iš šokolado labai svarbi jo temperatūra. Idealiausia, kai ji siekia 35–40 laipsnių, nes šiltesnis šokoladas greitai tirpsta, praranda formą. O atvėsusi masė sukietėja, iš jos nebeįmanoma nieko suformuoti.