„Šalia manęs bus tik sėkmės lydimas žmogus”, – patikina buvusi manekenė, stilistė Asta Valentaitė (31 m.) ir išsklaido spėliones, kas yra jos naujas išrinktasis. Žavi, išsilavinusi ir turtinga moteris dar nesutiko tokio vyro, kuris būtų jos vertas, su kuriuo norėtų vėl kurti šeimą.
Dažna vakarėlių viešnia A. Valentaitė jau ne vienus metus poruojama su vis kitu garsiu ir turtingu vyru, o jos galimų jaunikių sąrašas nusitęsė iki Holivudo. Tačiau jaunos moters piršto dar nepuošia sužadėtuvių žiedas.
Nutraukusi santykius su sutuoktiniu verslininku Laimučiu Pinkevičiumi (52 m.) naujiems jausmams moteris lengvai nepasiduoda. Ir visai ne todėl, kad jai trūktų vyrų dėmesio. Priešingai, jie apipila Astą komplimentais, o kvietimai į pasimatymus tokie pat dažni kaip ir smalsūs žvilgsniai gatvėje.
A. Valentaitė širdies reikalus ir slapčiausias gyvenimo detales patiki tik artimiausiems žmonėms, tad jos interviu po skyrybų teko ilgokai laukti.
„Nesu išpuikusi ir užrietusi nosį, tačiau turiu savo paslapčių ir savo gyvenimą. Dėmesio man ir taip pakanka, neketinu visiems būti atversta knyga. Taip juk įdomiau...” – paslaptingai šypsosi Asta.
Tačiau kalbėdamasi su „Stiliumi” A. Valentaitė pravėrė paslapties skraistę ir papasakojo, koks vyras jos širdį priverčia plakti smarkiau.
– Viešumoje visada atrodote santūri ir elegantiška. Iš jūsų lūpų turbūt niekas nėra išgirdęs ne laiku ir ne vietoje ištarto žodžio. Esate ramaus būdo?
– Taip, išsišokimai – ne man. Nemėgstu reikštis taip, kad paskui visi laikraščiai skambėtų. Man tai netinka. Aš geriau patylėsiu nei išsidirbinėsiu.
Esu maloni ir draugiška, laisvai ir daug bendrauju. Draugai sako, kad mano išvaizda kiek apgaulinga. Nuotraukose atrodau kiek uždara ir kukli, tačiau su manimi susipažinę žmonės sako, kad esu visai kitokia, nei galėtum pamanyti iš pirmo žvilgsnio.
– Jaučiate praeivių žvilgsnius gatvėje ar užsukusi vakarienės į restoraną?
– Tikrai taip. Bet lietuviai santūrūs. Nužiūri nuo galvos iki kojų, ir tiek. Drąsesni pakalbina, paklausia, ar aš tikrai Asta Valentaitė. (Juokiasi.) Tačiau žmonės malonūs.
– Gyvenate Vilniuje. Ar niekada netroškote palikti Lietuvos, čia buvusio ankstesnio gyvenimo ir bandyti kurti asmeninės laimės svetur? Juk dėmesys būtų kur kas mažesnis.
– Vilnius – mažas, jaukus miestas. Man čia gera, malonu ir patogu gyventi. Viskas vienoje vietoje, kiekvieną sostinės gatvelę puikiai pažįstu.
Tačiau prisipažinsiu: minčių palikti gimtąją šalį išties buvo. Jos aplanko ir dabar. Esu įsitikinusi, kad adaptuočiausi bet kokioje šalyje, tačiau tokį žingsnį reikia gerai apgalvoti. Vertinu tai, ką turiu čia, todėl prieš palikdama namus pasverčiau visus „už” ir „prieš”.
Šiuo metu gyvenu Lietuvoje, o kaip bus vėliau, nežinau.
Turiu daug draugų užsienyje, todėl nemažai keliauju. Nebenorėdama matyti tų pačių veidų sėdu į lėktuvą ir kelioms dienoms pakeičiu aplinką.
– Vilniaus dailės akademijoje esate baigusi kostiumo dizaino studijas. Dirbote mados versle, buvote bendrovės „Fashion Gates” valdybos pirmininkė. Kuo šiuo metu užsiimate? Gal ketinate vėl nerti į mados verslo vandenis?
– Dirbu stiliste, ruošiu žurnalų viršelius. Sukuriu pačią idėją ir ją įgyvendinu. Parenku įvaizdį, spalvinę gamą, drabužius ir sukuriu žurnalo viršelio nuotaiką. Man patinka subtilūs, neperkrauti ir stilingi akcentai. Darbas įdomus, sulaukiu teigiamų įvertinimų.
Mąstau ir apie grįžimą į verslą, tačiau tam reikia tinkamo momento.
Tokio didelio projekto, koks buvo „Vilniaus vartų” kompleksas, nesiimčiau, tačiau apie nedidelį mados verslą vis dažniau susimąstau.
Nenoriu per daug atvirauti apie planus, kol jie nėra konkretūs, nes daug kas dar gali keistis. Ateis laikas ir bus matyti, kaip pasisuks šios mano idėjos. Žinau, kad jeigu labai norėsiu, man pavyks tai įgyvendinti.
Per pastaruosius kelerius metus mano pačios gyvenimas gerokai pasikeitė. Mėgstu gražius dalykus ir patogią aplinką. Tačiau nemanykite, kad sėdžiu turtais apsikrovusi, todėl prieš priimdama svarbius sprendimus ir išleisdama pinigus gerai viską apgalvoju.
Vertinu kokybę, todėl mano drabužinė nelūžta nuo gausybės drabužių. Man patinka klasika, daiktai, kurie turi vertę. Geriau turėti mažiau apdarų, bet geresnių. Kam be reikalo apsikrauti?
Man patinka posakis „mažiau yra daugiau”. Man jis tinka. O ir šiaip, jeigu esi gražus, daug visko ir nereikia. (Juokiasi.)
– Esate ne tik išvaizdi, bet ir išsilavinusi moteris, galėtumėte nesukti galvos dėl savo ateities, o tiesiog susirasti materialinę gerovę susikūrusi vyrą. Daugelis jau buvo įpratę jus matyti šalia turtingo verslininko, todėl kitokios padėties žmogus, atrodo, jums netiktų.
– Žmogus be vertybių man yra niekas. Vyras ir moteris turi vienas kitą suprasti ir gerbti. Man svarbu ne tik pinigai, nors norima mane taip pavaizduoti.
Kita vertus, šalia manęs bus tik protingas ir ryžtingas vyras, o tokie dažniausiai ir būna susikūrę gerą materialinį pagrindą po kojomis. Kvaili vyrai retai kada turi turto.
Kodėl manoma, kad moterys su pasiturinčiais vyrais būna tik dėl pinigų? Juk turtai susikraunami protu. Žmogus, siekdamas materialinės gerovės, turi nueiti ilgą kelią: baigti mokslus, siekti karjeros, viskuo domėtis, jį turi lydėti sėkmė.
Kai kurie klausia manęs, ar įsimylėčiau santechniką? Aš atsakau: kiekvienam savo. Esu išsilavinusi, protinga moteris, šalia savęs įsivaizduoju tokį pat vyrą – savęs vertą. Su bet kuo tikrai nebūsiu. Šalia manęs bus tik sėkmės lydimas žmogus.
– Gal jau toks mylimasis šalia jūsų atsirado?
Plačiau apie tai žurnale „Stilius“.
