Vitražistė
L.Karčiauskaitė-
Potet
yra vertinama
interjero
kūrėjų,
galeristų
ir privačių
meno
kolekcininkų.
Iš Klaipėdos
kilusios
menininkės
darbus
žino tokios
Prancūzijos
interjerų
žvaigždės,
kaip dizaineriai
Jacquesas
Garcia
bei Pierre’as
Yvesas
Rochonas.
Šįkart
L. Karčiauskaitė-
Potet
darbais
grožėjosi
ir Paryžiaus
dizaino
savaitės
lankytojai
bei dalyviai.
Antrus
metus
vykusioje
Paryžiaus
dizaino
savaitėje
meno
kūrinius
pristatė
apie 250
dalyvių.
Darbai
buvo
eksponuojami
apie 150
erdvių
– galerijose,
viešbučiuose,
parodų
salėse,
salonuose.
Didžiulio
susidomėjimo
sulaukęs
renginys
sutraukė
apie 100 tūkstančių
paryžiečių
bei
miesto
svečių.
Paryžiaus
dizaino
savaitėje
Laura
pristatė
šešis
didelius
vitražus.
Jie buvo
sukurti
salonui
„Ecart International”.
1978 metais
jį sukūrė
prancūziško
dizaino
legenda
Andree
Putman.
Nuo to laiko
Saint Germaino
rajoną
puošiantis
salonas
yra tapęs
vieta,
kurioje
diktuojamos
interjero
dizaino
kryptys.
Salonas
„Ecart International”
lietuvės
darbams,
kurių
didžiausias
– 2,2 x 1,6 metro,
suteikė
net 150 kvadratinių
metrų
erdvę,
skendinčią
prieblandoje,
kad geriau
stiklo
kūriniuose
atsi-
skleistų
žaižaruojančių
spalvų
ir šešėlių
žaismas.
Laura
bendradarbiauja
su keliomis
dirbtuvėmis
Lietuvoje
ir Prancūzijoje.
Vitražai
yra
dideli,
tad jiems reikalinga
speciali
įranga
ir įvairūs
specialistai.
„Šie vitražai
buvo
kuriami
lego
principu
– dalis
darbų
buvo
atlikta
Lietuvoje,
dalis
–
Prancūzijoje.
Darbo
tempas
buvo
beprotiškas.
Nuo tos
akimirkos,
kai gavau
kūrybinį
pasiūlymą,
iki to
laiko,
kai baigti
darbai
atsirado
salone,
turėjau
truputį
daugiau
negu
pusantro
mėnesio.
Paprastai
tokių
darbų
kūrimas
trunka
apie
keturis
mėnesius.
Teko
suktis
dvigubai
greičiau.
Tai buvo
labai
įtemptas,
bet smagus
laikas”,
–
sakė
menininkė.
Kūriniai
nebuvo
bendros
konkrečios
temos.
Tai buvo
lyg žaidimas
su stiklu,
atsisakant
konkretaus
piešinio.
„Nors kūriau
abstrakčius
vitražus,
kiekvienas
jų turi
atskirą
istoriją.
Pavyzdžiui,
vieną
kūrinį
įkvėpė
nuo neatmenamų
laikų
Bretanėje
vertikaliai
stovintys
akmenų
menhyrai,
tai – bretaniškos
granitinės
kultūros,
kurioje
aš šiandien
gyvenu,
atspaudas
mano
darbuose.
Taip pat esu ištikima
melsvai
spalvai.
Ši
spalva
į pasąmonę
įsirėžė
dar tuomet,
kai gyvenau
Klaipėdoje
šalia
jūros.
Dievinu
melsvą
jūros
ir dangaus
žydrumo
spalvas”,
– pasakojo
vitražistė.
Laura
džiaugėsi
savo
sėkme
Paryžiaus
dizaino
savaitėje.
Su salonu
„Ecart International”
menininkė
pasirašė
dvejų
metų
bendradarbiavimo
sutartį.
Lauros
kūrinių
idėjos
atsiranda
Bretanės
regione,
Ploermelio
miestelio
dvare.
Jis pasta-
tytas
1411-aisiais.
„Ši data
labai
patinka
mano
vyrui
Laurent’ui.
Jis džiaugiasi,
kad jo namas
pastatytas
dar prieš Kolumbui
atrandant
Ameriką”,
– juokėsi
vitražistė.
Seną
dvarą Laura su vyru įsigijo
prieš kelerius
metus.
Dvaras,
kuris
panašus
į tvirtovę,
patinka
ne tik Lauros
vyrui,
Europos
Komisijos
ekspertui,
bet ir poros
vaikams
– dešimtmečiui
Joriui
François
bei septynmetei Amelijai.
Viduramžiškame
pastate
vaikai
žaidžia
princeses
ir riterius.
L.Karčiauskaitė-
Polet
įprato
prie prancūziškos
tvarkos,
prisitaikė
prie vietinių
gyventojų
įpročių,
laiko
tėkmės.
Menininkę
romantiškai
nuteikia
ir saugumo
jausmą
teikia
tvirtos
akmeninės
namų
sienos.
„Mūsų
būstas
nėra
gigantiškas
– maždaug
keturių
šimtų
kvadratinių
metrų
ploto.
Jis laukinis,
granitinis,
su gynybos
bokšteliu,
kuriame
yra anga
šaudyti
arbaletu.
Dvaras
dar nėra
visiškai
įrengtas.
Interjeras
nebus
autentiškai
viduramžiškas,
bet stengiamės
atkurti
senovinę
aurą. Manau,
jei pasirenki
gyventi
dvare,
turi
sukurti
tokią
atmosferą,
kuri
ir priklauso
būti
dvaruose”,
– sakė
L.Karčiauskaitė-
Potet.
Gyvenimas
mažame
miestelyje
verda
ramiau
nei šurmulingame
didmiestyje.
Ryte,
išleidusi
vaikus
į mokyklą
ir darželį,
Laura
pusvalandį
bėgioja
krosą.
Bėgdama
klausosi
prancūziškos
muzikos,
grįžusi
išgeria
kavos
ir
pradeda
galvoti
apie darbus.
Nuo namų
iki
dirbtuvių
– aštuoniasdešimt
kilometrų.
Tačiau
neretai
Laura
kuria
ir namuose.
Kuria interjerą ir arabų princui
Interjero
vitražų
kaina
priklauso
nuo medžiagų,
dydžio.
Didžiausias
Lauros
vitražas
salone
„Ecart International”
įkainotas
22 tūkstančiais
eurų (77 tūkstančiai
litų),
mažiausias
– 1,5 tūkst. eurų (5,2 tūkst. litų).
Pagrindiniai
L.Karčiauskaitės-
Potet
užsakovai
yra Paryžiuje,
iki jo nuo Ploermelio
miestelio,
kuriame
gyvena
su šeima,
– apie keturis
šimtus
kilometrų.
Nuvykusi
į Prancūzijos
sostinę
lietuvė
turi
po kelis
susitikimus
per dieną.
Šiuo metu
su architektu
ji dirba
prie vieno
rimto
projekto.
Kuria
interjerą
dideliame
name,
stūksančiame
šalia
Eliziejaus
laukų.
Pastatas
priklauso
vienam
arabų
princui.
Daugiausia
vitražistė
dirba
su architektais,
kurių
klientai
yra verslininkai.
Jos vitražą
turi
ir vienas
garsus
Prancūzijos
kompozitorius.
„Aš nelinkusi
vardyti
savo
klientų
pavardžių,
nes tai gali
atrodyti
pagyrūniška.
Tačiau
jeigu
klientai
pasako,
jog turi
mano
darbą,
jaučiuosi
pamaloninta.
Vitražas
nėra
populiari
meno
rūšis.
Tačiau
jis ir neturi
būti
populiarus.
Čia kaip
dėl aukštosios
mados,
kuri
negali
būti
visiems
reikalinga
ir prieinama.
Vitražas
reikalingas
tam tikram
interjerui.
Bet kokiu
atveju
mano
darbus
turi išskirtiniai
žmonės.
Juk būtent
jie perka
meno
kūrinius”,
– kalbėjo
lietuvė
menininkė.
