Sankt Peterburge gyvenanti menininkė daug laiko praleidžia Vilniuje. Šį miestą Svetlana atrado prieš dvejus metus ir vadina jį savo antraisiais namais – čia tapo, rengia parodas, dalyvauja meno pleneruose.
Kai pirmą kartą S. Ovinova apsilankė Vilniuje, ją apėmė jausmas, kad grįžo į vaikystę. Būdama maža piešdavo namus čerpių stogais, nors tokių nebuvo regėjusi. Būtent Vilniaus senamiestyje ji išvydo vaikystės vizijas.
„Vilniuje, nors ir skubu, minutę stengiuosi sustoti, kad akimis prisiliesčiau prie senovinių pastatų paslapties”, – kalbėjo dailininkė, nutapiusi seriją darbų su miesto vaizdais.
Šiuo metu Vilniuje, Deimantų muziejuje, atidaryta jos paroda „Prabanga – ne yda”, kurioje eksponuojami moterų portretai. Tai – septintoji S. Ovinovos paroda, surengta Lietuvos sostinėje.
Paveiksluose – vaizduotės herojės ir tikros šių dienų moterys. Kai kuriuose kūriniuose atpažįstami ir mūsų šalyje žinomų moterų veidai. Paveikslai sukurti akvarelės technika ant senovinio popieriaus.
„Kartais pamatau įspūdingas akis, kartais mane sužavi judesiai ar laikysena, kartais pa-stebiu rankas ar kokį aksesuarą”, – S. Ovinova pasakojo, kaip renkasi pozuotojas.
Visas moteris – tikras ir įsivaizduojamas, Svetlana apgaubia paslapties šydu, išpuošia karoliais, skrybėlėmis, spalvingomis plunksnomis, gėlėmis. Herojės atrodo lyg atkeliavusios iš praėjusio amžiaus.
„Mano moterys – nei iš praeities, nei iš ateities. Kiekviena gyvena pati sau. Portretuose atsispindi svajonė – moters troškimas būti tiesiog moterimi. Nėra negražių moterų, yra tik moterys, kurios nežino esančios gražios arba pamiršta savo grožį, nes kitų akyse nemato susižavėjimo jomis”, – mano S. Ovinova.
Svarbiausias kriterijus menininkei atsirenkant modelius – vidinis grožis, kuris yra kaip brangakmenis.
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro balerina Ana Baranova atėjo į vieną Svetlanos parodą ir susižavėjusi paveikslais pakvietė į savo spektaklį.
Dailininkę pakerėjo balerinos plastika, gracingi, lengvi judesiai. Po spektaklio Svetlana paprašė, kad Ana papozuotų. Ši sutiko, atsinešė teatro kostiumų. Svetlana sukūrė kelis balerinos portretus: viename – Ana maunasi ilgas pirštines, o ant jos rankų sutūpę drugeliai, kitame – ji vilki nėriniuotą suknelę ir žaidžia su perlų vėriniu.
Pavasarį buvo sukurtas dailininkės Rasos Romanovos portretas su gėlėmis.
„Brandaus amžiaus Rasos veidas – dvasingas, mergaitiškas. Gražios sielos žmonės nesensta. Sendina pyktis, pagieža, nuoskaudos, todėl bet kokį negatyvą reikia su šaknimis rauti iš širdies”, – kalbėjo menininkė.
Visos portretuose įamžintos moterys – labai skirtingos. Jos pozuoja ir nusirengusios, ir apsirengusios. Kaip pačios nori.
„Šalia manęs moterims sunku gėdytis, nes aš nuoširdžiai bendrauju. Kai kada moterys sako: „Čia – randas, čia – celiulitas ar dar kas nors. Bet aš nematau išorinių defektų – tik visumą”, – aiškino viešnia.
Kurdama Svetlana stengiasi būti geros nuotaikos.
„Kaip ir kiekvienas žmogus kartais liūdžiu ar nerimauju, bet į savo kūrinius neigiamų emocijų neįdedu. Jei esu blogos nuotaikos, neimu teptuko į rankas – darbas nepavyktų arba būtų depresyvus”, – aiškino pašnekovė.
Subtiliam darbui reikia daug šviesos. Menininkė piešia tik dieną, nepakenčia dirbtinės šviesos. Kartais kurdama paveikslą klausosi ramios muzikos, bet niekada nežiūri televizoriaus, nenori, kad ją blaškytų.
„Kūryboje svarbiausia – diena, saulė ir vienatvė. Dirbti kolektyve nemėgstu”, – sakė S. Ovinova.
Ragavo ir modelio duonos
S. Ovinova, turinti vokiško ir rusiško kraujo, gimė Kazachstane. Nuo mažens mėgo piešti ir jau tada žinojo, kad užaugusi bus dailininkė. Paauglystėje su tėvais ir broliu persikėlė į Samaros miestą Rusijoje. Ten įstojo į menų mokyklą ir baigė ją su pagyrimu.
Samaroje S. Ovinova paragavo ir modelio duonos. Buvo geidžiamiausia miesto manekenė. Tuo pat metu ji dirbo modelių namuose, mados teatre.
Įstojusi į Sankt Peterburgo dailės akademiją Svetlana nusprendė, kad madų demonstravimą reikia užmiršti. Jautėsi per sena vaikščioti podiumu.
Bet kartą pažįstamas paprašė jį palydėti į modelių atranką. Sėkmė nusišypsojo Svetlanai, o ne jos kompanionui. Menininkei tuo metu buvo 26 metai. Modelio karjerą Svetlana baigė trisdešimties, gimus sūnui. Nuo tada ji tapo, iliustruoja knygas ir kuria interjerus.
