„Kaip vertinsi savo darbą, taip ir bus. Kiek š... muzikoje primalta? O kiek pseudomenininkų parduoda savo paveikslus, iš už kurių kyšo vadybininkų ausys? Daugybė nesąžiningų žmonių plaka, kol parduoda. „Dangus“ buvo sąžiningas projektas, kuriame rodėme, kaip nelengvai sukuriama muzika. „Lietuvos talentuose“ sceną suteikiame žmogui iš gatvės. Normalu, kad čia atsiranda juokdarių, prajuokinti žmones – irgi talentas“, - žurnalui „Žmonės“ sakė Samas.
S.Urbonavičius patikino, kad būsimą žvaigždę jis atpažįsta iškart, ir šį jausmą vadina „neverbalika“. „Net negali pasakyti, kad žmogus viską gerai daro, bet jausmas, jog ves paskui save kitus – itin stiprus. Tie, kurie sako norintys išmėginti save, esu tikras, nenori nieko. Susidomiu tik tuo, kuris parašo: „Noriu laimėti!“ Visos tos mergaitės, dainuojančios dušuose ir norinčios išbandyti save scenoje, nieko vertos.
Labai svarbu turėti svajonę, nuo jos viskas prasideda. Kuo ji didesnė, tuo labiau pavyks. Reikia, kad žmonės ne truputį apie tave sužinotų, o išgirstų kitoje planetoje“, - apie talentų paieškas pasakojo Samas.
Tačiau garsus prodiuseris prisipažino ir pats turintis svajonių: „Nuolat save gaudau: jei turiu – dar žmogus, jei ne – viskas, krachas. Aš svajoju daryti televizijos projektus ne tik Lietuvoje. Einu tuo keliu rimtai, tad pirmieji vaisiai jau ima nokti. Neseniai buvo atskridęs Didžiosios Britanijos prodiuserių kompanijos „FremantleMedia“ galva ir pasiūlė tapti partneriu. Mane ištiko lengvas šokas. Dar svajoju nufilmuoti žmogų iš vidaus – juk televizijoje jau viskas išrasta, paskutinis išradimas buvo realybės šou, kai „telikas“ įlindo į žmogaus miegamąjį, vonios kambarį ir „tuliką“. Iš vidaus būtų įdomu, pažiūrėtume, kas darosi, kai į savo kūną kišame visokį šlamštą. Įsivaizduoju, kad ten vyksta nereali drama.“
