Velionis bus pašarvotas Vilniuje, Lietuvos kompozitorių namuose (A.Mickevičiaus 29). Atsisveikinimas - liepos 2 d. nuo 17 iki 21 val., liepos 3 d. - nuo 10 val. Karstas bus išnešamas 14 val.
R.Žigaitis atguls greta savo žmonos Antakalnio kapinėse.
Sunku pervertinti R.Žigaičio indėlį į Lietuvos muzikos gyvenimą. 1963-1986 metais jis buvo Lietuvos valstybinės filharmonijos meno vadovas (1975-1978 m. ir direktorius).
Jo iniciatyva nuo 1963-iųjų buvo pradėti rengti sekmadieniniai koncertai muziejuose ir meno galerijose (Vilniaus paveikslų galerijoje, Kauno monumentaliosios skulptūros ir vitražo galerijoje, Šiaulių ir Panevėžio parodų rūmuose ir kitur), nuo 1966-ųjų vykdavo fortepijoninės muzikos vasaros koncertai M.K.Čiurlionio memorialiniame muziejuje Druskininkuose, naujamečiai koncertai Vilniuje, Kaune, Druskininkuose, Marijampolėje, Panevėžyje ir Telšiuose, šiuolaikinės muzikos koncertai sostinėje ir kituose miestuose.
R.Žigaitis daug prisidėjo prie respublikinių jaunųjų atlikėjų festivalių (nuo 1968 m.), „Muzikos pavasarių“ Klaipėdoje (nuo 1976 m.), Senosios muzikos festivalių Šiauliuose ( nuo 1978 m.), Muzikos dienų ir švenčių moksleiviams Lietuvos rajonuose (nuo 1975 m.) rengimo. Jo pastangomis buvo steigiami visuomeniniai filharmonijos filialai gamyklose ir kaimų kultūros namuose.
R.Žigaitis iki paskutinių gyvenimo metų visą savo energiją ir patirtį skyrė muzikos švietimui ir ugdymui šalyje. 1995-aisiais jis buvo išrinktas Lietuvos muzikų draugijos pirmininku, o 1999-aisiais, reorganizavus draugiją, tapo Lietuvos muzikų sąjungos prezidentu. Kompozitoriaus iniciatyva surengta šimtai koncertų Lietuvos muzikos mokyklose, nuo 1997-ųjų Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje kasmet rengiamas „Didysis muzikų paradas“, išleista daug vertingų muzikos leidinių, melomanai ir muzikos profesionalai gali skaityti žurnalą „Muzikos barai“ .
R.Žigaitis gimė Kazlų Rūdoje (Marijampolės aps.), nuo vaikystės mokėsi muzikos, dalyvavo koncertuose, pavaduodavo vargonininką tėvą bažnyčioje. 1951-1952 m. jis studijavo kompoziciją tuometėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, vėliau tęsė studijas Maskvos P.Čaikovskio valstybinėje konservatorijoje. Ten už gerą mokymąsi gaudavo kompozitoriaus N.Rimskio-Korsakovo vardinę stipendiją. 1952-1955 m. jis vadovavo Maskvos lietuvių studentų dainų ir šokių ansambliui, sukūrė pirmuosius brandžius kūrinius.
Po studijų R.Žigaitis dėstė teorines disciplinas tuometėse J.Tallat-Kelpšos muzikos ir M.K.Čiurlionio vidurinėje meno mokyklose (čia nuo 1958-ųjų buvo Muzikos teorijos skyriaus vedėjas), kelerius metus buvo Valstybinio pedagoginio instituto Muzikos katedros vyr. dėstytojas (nuo 1961-ųjų - Muzikos teorijos katedros vedėjas).1969-2001 m. jis dirbo pedagoginį darbą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje: nuo 1986 m. buvo Kompozicijos katedros vedėjas, nuo 1988 m. - Muzikos teorijos katedros profesorius.
51 metus R.Žigaitis buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, daugelį metų priklausė jos valdybai. Kompozitorius dirbo įvairiose kultūros ir meno komisijose, buvo žurnalo „Jaunimo gretos“, savaitraščio „Literatūra ir menas“ redkolegijų, daugelio meno konkursų žiuri pirmininkas arba narys. 1974 m. R.Žigaičiui buvo suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.
R.Žigaitis sukūrė daugiau kaip 200 įvairių žanrų kūrinių. Už dainas kompozitorius ne kartą buvo apdovanotas S.Šimkaus premijomis, už kūrinius liaudies instrumentų orkestrui - J.Švedo premijomis, yra pelnęs ir kitokių premijų. R.Žigaičio kūriniai dažnai atliekami koncertuose, festivaliuose, dainų šventėse, konkursuose Lietuvoje ir užsienyje.
