O pirmąjį žurnalo numerį, kuriame puikavosi apsinuoginusi Marilyn Monroe, H.Hefneris 1953-iaisiais išleido vos už 600 JAV dolerių. Žurnalas tapo ne tik vienu sėkmingiausių leidinių spaudos istorijoje, bet ir tam tikro gyvenimo būdo ženklu.
„Hefas“ žurnalą ir jo ikoniškąjį logotipą – kiškutį – pavertė atpažįstamu simboliu, siejamu su prabangos ir gražių moterų supamu viengungišku gyvenimu, kuriuo mėgavosi ir pats H.Hefneris.
„Šis vyrukas yra vienas pagrindinių veikėjų, XX amžiaus antrojoje pusėje pakeitusių Amerikos kultūrą, ir ne tik todėl, kad turi žurnalą su nuogų moterų nuotraukomis“, - sako Sirakūzų universiteto popkultūros profesorius Robertas Thompsonas.
1972-aisiais visame pasaulyje pardavinėjamo „Playboy“ tiražas pasiekė 7 mln., tačiau nuo to laiko jis nuolat mažėjo. Visuomenės papročių laisvėjimas – prie kurio prisidėjo pats H.Hefneris – bei seksualinės revoliucijos užauginta karta atnešė ir nuožmią konkurenciją.
Populiarėjantis žurnalas pats paskatino konkurentų atsiradimą – tokių kaip „Penthouse“ arba „Hustler“. Devintajame dešimtmetyje suaugusiesiems skirtos vaizdajuostės tapo milžiniška pramonės sritimi, o po dešimtmečio atsiradęs internetas su milijonais gigabaitų nemokamos pornografijos privertė „Playboy“ paprakaituoti dėl skaitytojų dėmesio.
Vis dėlto pačiam H.Hefneriui dėmesio netrūksta. Fotografų blyksčių akinamuose renginiuose jis pasirodo supamas daugybės merginų, neseniai dalyvavo realybės šou „The Girls Next Door“, o jo lytinis gyvenimas ir skyrybos su modeliu Holly Madison išsamiai nušviečiamas paskalų žurnaluose.
H.Hefneris pasakoja, kad augdamas Didžiosios depresijos metais jis ilgesingai žiūrėdavo į pašėlusį trečiąjį dešimtmetį – džiazo ir laisvės amžių, kurio jis nepatyrė.
Sau jis priskiria nuopelnus už Amerikos išvadavimą nuo puritoniškumo – o žinovai sutinka, kad seksualias nuotraukas ir pikantiškas temas jis padarė priimtinesnes amerikiečiams.
Kartu „Playboy“ mokė pasiturinčius vyrus, kaip mėgautis stilingais drabužiais, geru alkoholiu, sportiniais automobiliais ir kitokia prabanga. Žurnalas tapo tam tikro gyvenimo būdo – tikro ar įsivaizduojamo – šaukliu.
„Visa tai kaupėsi numeris po numerio ir skatino idėją, kad šioje šalyje gausus vartojimas yra gero gyvenimo sinonimas. H.Hefneris labai prisidėjo prie šios idėjos įsigalėjimo“, - sako knygos „Ponas Pleibojus: Hugh Hefneris ir amerikietiškoji svajonė“ (Mr. Playboy: Hugh Hefner and the American Dream“) autorius Stevenas Wattsas.
Tačiau mąžtant „Playboy“ turtams, H.Hefneriui tapo vis sunkiau išlaikyti jį supančius turto simbolius. Devintojo dešimtmečio pradžioje jis turėjo parduoti privatų lėktuvą, kuriame buvo įrengtas miegamasis, maža diskoteka ir virtuvė.
Tačiau nepaisydamas sunkėjančių verslo sąlygų H.Hefneris ir toliau gyveno prabangų gyvenimą ir rūpinosi, kad visi tai žinotų.
„H.Hefneris tikrai stengiasi visiškai atskirti linksmybių idėją nuo kaltės ir nuodėmės jausmo – ir, užaugus pastarosioms keletui kartų, jam praktiškai pavyko, - sako profesorius R.Thompsonas. - Kai bendrauju su studentais, nematau, kad jie jaustųsi kalti dėl studentiško gyvenimo linksmybių“.
