Tai klausimai, į kuriuos atsakymus net ir pažadintas viduryje nakties galėtų žerte žerti dabartinis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos valdybos vadovas ir kandidatas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovo kėdę 41 metų Gintaras Bagužis.
Kiek kandidatų iš viso bus, turėtų paaiškėti ketvirtadienį – ši diena yra paskutinė, kada galima pateikti dokumentus.
Pareigūnas kovoja už moteris
Moterų gynėjas – taip juokais kai kurie kolegos praminė G.Bagužį. Mat jis dirba ne tik savo tiesioginį darbą, tačiau laisvu metu važinėja po įvairius Lietuvos miestus ir ten skaito paskaitas apie smurtą šeimose. Pareigūnas yra dalyvavęs ne viename projekte ir apkeliavęs nemažai pasaulio šalių.
G.Bagužiui nesuvokiama ir pikta – kodėl, kol vyras nenužudo žmonos, policija į tai nesikiša.
„Ši tvarka bloga. Jei šeimoje yra problemų, vadovaujantis įstatymais, vyro mušama moteris turi kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Policija jos apsaugoti ir jai padėti dažnai negali. Tačiau tada, kai įvyksta smulki vagystė, ir iš automobilio dingta vos šimto litų vertės automagnetola, į įvykio vietą suvažiuoja net ne vienas policijos pareigūnas. Turime aiškiai įvardyti, ar ratai, batai, sandėliukai mums išties yra svarbiau, nei žmogaus sveikata ir gyvybė“, – kalbėjo pareigūnas.
G.Bagužis prisiminė ir paskutinę tragediją, įvykusią Trakuose, kai to paties rajono gyventojas Algis Aleksa nušovė buvusią sugyventinę bei sužalojo jos dukrą ir motiną. „Gal šiam įvykiui buvo galima užbėgti už akių? Be šio, Lietuvoje skaudžių pavyzdžių yra dar ne vienas“, – kalbėjo G.Bagužis.
Pasak pareigūno, jei žmogus kreipiasi į policiją ir praneša, kad jį sumušė, jis turi gauti skubią pagalbą, o kol kas į tai žiūrima pro pirštus – neva tarpusavyje pasipyks, ir susitaikys.
„Kita vertus, policijos pareigūnų rankos kartais būna surištos. Buvo atvejis, kai policininkai važiavo malšinti šeimyninio konflikto. Siautėjantį vyrą jie išvežė į policijos komisariato areštinę, o šis vėliau kreipėsi į teismą. Jis buvo pripažintas teisus, nes policininkai jo iš namų išvežti neturėjo teisės. Policininkai buvo nubausti. Ar tai ne kuriozas?“, – kalbėjo pašnekovas.
Pareigūno įsitikinimu, šeimoje smurtaujantis žmogus privalo išklausyti psichologo paskaitas, o apie tokį jo elgesį kartais būtina informuoti ir darbovietę.
„Man pačiam, kai anksčiau dirbau viename policijos komisariatų, teko tramdyti vyrą, mušantį savo žmoną nuolat. Tai buvo solidžios įmonės vadovas, tad jį tiesiog įspėjau, kad apie tokį jo elgesį sužinos ne tik jo verslo partneriai, bet ir žiniasklaida. Po to smurtas šeimoje liovėsi“, – pasakojo G.Bagužis.
Vairuotojams rodytų filmą
Pareigūnas pasiryžęs savaip spręsti ir saugaus eismo problemas. Tuomet, kai vairuotojas viršija greitį, jam gatvėje, specialiame autobuse tektų pažiūrėti maždaug 45 minučių trukmės filmą apie viršyto greičio padarinius.
„Tarkime, avarijų vaizdus, kuriose žūva vaikai, yra sužalojami žmonės. Tokie filmai specialiuose autobusuose vairuotojams yra rodomi kai kuriose kitose Europos šalyse, ir tai – labai veiksminga priemonė sutramdyti greitį viršijančius vairuotojus.
Nesvarbu, kad vairuotojas skuba, – jam tektų atidėti savo darbus, pažiūrėti filmą ir dar palaukti, kol pareigūnas jam surašys administracinės teisės pažeidimų protokolą“, – aiškino G.Bagužis.
Pasak pašnekovo, atskira kalba yra apie tuos pareigūnus, kurie keliuose ima kyšius. Tačiau šią bėdą tegalima išspręsti vieninteliu būdu – policininkams mokant priedus: kol nebus motyvacijos, tol iš esmės situacijos nepakeisi. „Gal tada pasikeistų ir pačių žmonių mąstymas?“, – retoriškai klausė G.Bagužis.
Būsimi pareigūnai – kaip tešla
Viena svarbiausių Vilniaus policijos bėdų G.Bagužis įvardijo prastą mikroklimatą policijoje ir motyvacijos darbui trūkumą. „Policija mūsų visuomenėje neturi veido. Kokia ji – ar baudžianti, ar draugiška, ar dar kažkokia kitokia? Esu įsitikinęs, kad galima padaryti normalią europietišką policiją – tokią, kuri būtų arti žmogaus“, – aiškino pašnekovas.
Pasak pareigūno, eiliniai policininkai dar per mažai įsijaučia į kito – nukentėjusiojo – žmogaus bėdas. Jiems trūksta supratimo ir užuojautos, o savo darbą jie atlieka tik formaliai.
„Tačiau tam turi subręsti ir pats žmogus. Kartais pasvarstau, kodėl į policiją ateina žmonės, visai netinkami šiam darbui? Be savo nuomonės, be įsitikimų, beveidžiai. Tarsi tešla, kurią gali imti ir minkyti taip, kaip nori.
Turbūt todėl, kad ši profesija yra neprestižinė. Policijos pareigūnas privalo dirbti žmogui – tai pirmoji ir svarbiausia vadovo užduotis“, – kalbėjo G.Bagužis.
Sostinės policijos pareigūnai, pasak G.Bagužio, turėtų dirbti ir tinkamose darbui patalpose, nes kai ant galvos byra tinkas, tada ir darbui nusiteikiama ne taip, o žmogus jaučiasi užguitas.
Nemažai minčių ir patirties pareigūnas pasisėmė iš kitų šalių miestų policijos vadovų. Helsinkis, Talinas, Maskva, Ryga, Varšuva – miestai, kurių policijos vadovai yra geri G.Bagužio pažįstami.
„Visi šie kontaktai atsirado keliaujant po įvairias šalis, stebint jų darbą, bendraujant su žmonėmis. Kai kurie šių miestų kolegos, sužinoję, kad ketinu kandidatuoti į Vilniaus policijos vadovus, parašė man savo rekomendacijas“, – juokėsi G.Bagužis.
Tarnybinis patikrinimas – dėl rakto
„Atėjęs į Vilniaus policiją norėčiau atgaivinti žmonių norą dirbti. Dabar jo nėra. Pareigūnai yra nusiminę. Tiek mane patį, tiek kitus policijoje dirbančius žmones erzina smulkmeniškumas. Tarkime, kai tarnybiniai patikrinimai yra atliekami dėl juokingų dalykų“, – aiškino G.Bagužis.
Savo darbą atliekantis policininkas dažnai bijo priimti sprendimą, bijo imtis atsakomybės, nes už tai vėliau gali sulaukti bausmės. Tikrintojų akiratin buvo patekęs ir G.Bagužis – tarnybinis patikrinimas truko mėnesį. „Juokinga, tačiau per kraustymąsi kažkur pasimetė vieno seifo raktas. Maždaug 30 seifų buvome gavę visai neseniai, ir, besikraustant iš vienų patalpų į kitas, vienas iš jų dingo. Paskambinome į įmonę, kuri prekiauja seifais, ir jie mums pažadėjo pagaminti kitą raktą.
Tačiau dėl to pradėtas tarnybinis patikrinimas. Maždaug mėnesį buvo aiškinamasi, kas tuos seifus vežė, kaip vežė. Kam tokių dalykų reikia?“ – kalbėjo pašnekovas.
Pareigūnas įsitikinęs, kad problemų namuose ar darbe turintiems pavaldiniams vadovas turėtų padėti, o ne juos smerki ar iš karto vyti iš darbo ir nesigilinti į situaciją: „Kartais pareigūnams reikia psichologo pagalbos, paprasto pokalbio. Vadovai turi apginti savo pavaldinius, o ne susidoroti su jais. Žinoma, jei girtas pareigūnas sukelia skaudžią avariją, tarnybą jis turėtų palikti. Tačiau mažesnes bėdas derėtų spręsti ne rimbo principu“.
