Pranešta, kad vyras mirė nuo vėžio spalio 4 d., o šalia jo buvo vyras Rėjus Thackeris.
C. Ciccone gimė 1960 m. lapkričio 22 d. Pontiake, Mičigano valstijoje. Jis buvo menininkas, interjero dekoratorius ir dizaineris, karjerą pradėjęs kaip šokėjas. 1980 m. žinomas vyras prisijungė prie grupės „Le Group de La Palace Royale“ Otavoje, o po dvejų metų persikėlė į Niujorką, kad kaip atsarginis šokėjas palaikytų vyresniosios sesers muzikinę karjerą.
Madonnos karjerai augant, C. Ciccone vis labiau įsitraukė į jos veiklą: 1990 m. jis buvo sesers pasaulinių gastrolių „Blond Ambition World Tour“ meno vadovas, o 1993 m. – gastrolių „The Girlie Show“ vadovas. Dešimtajame dešimtmetyje jis taip pat režisavo megažvaigždžių Dolly Parton ir Tony Bennett muzikinius vaizdo klipus.
Vaidmuo išsiplėtė, kai C. Ciccone ėmėsi interjero dizainerio vaidmens jo seseriai priklausiusiuose namuose Niujorke, Majamyje ir Los Andžele.
2012 m. Londono mados savaitėje vyras išleido savo batų liniją „The Ciccone Collection“. Tuo metu jis sakė „CBS News“, kad turi tikslą – padaryti šį prekės ženklą „prieinamą visiems“ ir ne per brangų.
Neslepiantis homoseksualumo vyras yra teigęs, kad jo sesuo jį išdavė. Po išleistos autobiografijos „Gyvenimas su mano seserimi Madonna“, pasirodė pranešimų, kad jiedu susvetimėjo.
„Nesigailiu dėl nieko. Knyga suteikė žmonėms galimybę galvoti apie mane kaip apie kūrybingą asmenį, menininką, o ne tik kaip apie Madonnos brolį, kurio etiketę nešiosiu amžinai“, – tuomet sakė vyras, o po kurio laiko jo ir Madonnos santykiai susitvarkė.
Apie tai, kad mirė brolis socialiniame tinkle „Instagram“ pranešė ir pati pop žvaigždė, kuri jam skyrė jautrius žodžius.
„Mano brolio Kristoferio nebėra. Jis man buvo artimiausias žmogus tiek laiko. Sunku paaiškinti mūsų ryšį, bet jis išaugo iš supratimo, kad mes buvome kitokie ir kad visuomenė mus sunkiai priėmė už tai, kad nesilaikome status quo.
Mes laikėme vienas kitą už rankų ir ėjome per vaikystės beprotybę. Iš tikrųjų šokis buvo tarsi superklijai, kurie mus suartino. Šokio atradimas mūsų mažame Vidurio Vakarų miestelyje išgelbėjo mane, o paskui atsirado mano brolis, ir jis taip pat išsigelbėjo.
Mano baleto mokytojas, taip pat vardu Kristoferis, sukūrė saugią erdvę mano broliui būti gėjumi. Žodis, kuris mūsų gyvenamojoje vietoje nebuvo sakomas ar net šnabždamas. Kai pagaliau išdrįsau išvykti į Niujorką ir tapti šokėja, mano brolis sekė paskui mane.
Ir vėl paėmę vienas kitą už rankų šokome per Niujorko beprotybę! Kaip alkani gyvūnai rijome meną, muziką ir kiną. Buvome visų šių dalykų sprogimo epicentre. Mes šokome per AIDS epidemijos beprotybę. Ėjome į laidotuves, verkėme ir šokome.
Mano karjeros pradžioje kartu šokome scenoje, o galiausiai jis tapo daugelio gastrolių kūrybos vadovu. Kalbant apie gerą skonį, mano brolis buvo popiežius, ir norint gauti jo palaiminimą reikėjo pabučiuoti žiedą. Mes nepaklusome Romos katalikų bažnyčiai, policijai, moralinei daugumai ir visiems autoritetams, kurie trukdė meninei laisvei! Mano brolis buvo šalia manęs.
Jis buvo tapytojas, poetas ir vizionierius. Žavėjausi juo. Jis turėjo nepriekaištingą skonį. Ir aštrų liežuvį, kurį kartais panaudodavo prieš mane, bet aš jam visada atleisdavau.
Mes kartu pakilome į aukštumas ir skendome žemumose. Kažkodėl visada vėl rasdavome vienas kitą, laikydavomės už rankų ir šokdavome toliau.
Pastarieji keleri metai nebuvo lengvi. Kurį laiką nesikalbėjome, bet kai brolis susirgo mes vėl radome kelią vienas pas kitą. Dariau viską, kad jis kuo ilgiau išliktų gyvas.
Gyvenimo pabaigoje jis kentė tokius didelius skausmus. Vėl laikėmės už rankų. Užmerkėme akis ir šokome. Kartu. Džiaugiuosi, kad daugiau nesikankinsi. Tokių kaip jis niekada nebus. Žinau, kad jis kažkur šoka“, – rašė Madonna.
