Šią žinią patvirtino jos sūnūs Chrisas Larkinas ir Toby Stephensas.
Maggie Smith, daugybę apdovanojimų pelniusi aktorė, vaidinusi įvairiuose filmuose: „Mis Džein Brodi“ (The Prime of Miss Jean Brodie), „Haris Poteris“ (Harry Potter), „Dauntono abatija“ (Downton Abbey).
M.Smith talentas kandžiam humorui neabejotinai buvo jos didžiausių pasiekimų šaltinis: pagiežingoji mokytoja Žanė Brodė, už kurią ji laimėjo Oskarą, santūrios Viktorijos laikotarpio juostos, tokios kaip „Kambarys su vaizdu“ ir „Gosfordo parkas“, bei serija bendradarbiavimų scenoje ir ekrane su Alanu Bennettu, įskaitant „Dama furgone“.
„Mano karjera yra nevienoda“, - sakė ji „The Guardian“ 2004 metais.
„Manau, kad buvau įsprausta į humoro rėmus... Jei darai komediją, tarsi nesi vertinamas. Komedija niekada nelaikoma rimtu dalyku“, - kalbėjo ji.
Tačiau Smit taip pat pasižymėjo nekomiškose, dramatiškose rolėse, vaidindama kartu su Lorensu Olivieriu Nacionaliniame teatre bei yra laimėjusi geriausios aktorės BAFTA apdovanojimą už „Juditos Hearn vienišą aistrą“ ir atlikusi pagrindinį vaidmenį Ingmaro Bergmano 1970 metų pastatyme „Heda Gabler“.
Aktorė gimė 1934 metais, užaugo Oksforde ir pradėjo vaidinti miesto „Playhouse“ teatre dar būdama paauglė.
Ji vaidino daugybėje scenos pasirodymų, įskaitant Bamberio Gascoigne'o 1957 metų muzikinę komediją „Dalinkis mano salotomis“ kartu su Kenedu Viljamsu.
Aktorė taip pat pradėjo žengti žingsnius kino srityje, pelniusi pirmą didesnį pripažinimą 1958 metų Seto Holto trileryje „Nėra kur eiti“, už kurį ji buvo nominuota BAFTA geriausios antro plano aktorės kategorijoje.
Suvaidinusi Peterio Shafferio dviguboje teatro pjesėje „Privati ausis“ ir „Viešoji akis“, 1962 metais buvo pakviesta prisijungti prie ką tik įkurto Nacionalinio teatro trupės. Ten ji dalyvavo daugelyje spektaklių, įskaitant Dezdemonos vaidmenį, kurį atliko šalia Olivier'io Otelo vaidmens jo garsiame 1964 metų pastatyme.
1969 metais jai buvo paskirtas pagrindinis vaidmuo filme „Žanės Brodi geriausi metai“, sukurtame pagal Muriel Spark romaną apie Edinburgo mokytoją, žavinčiąsi Musoliniu. Už šį vaidmenį M.Smith laimėjo geriausios aktorės Oskarą 1970 metais.
Dar viena geriausios aktorės Oskaro nominacija jai buvo skirta 1973 metais už Grahame'o Greene'o kūrinio „Kelionės su mano teta“ adaptaciją, o 1979 metais ji pelnė geriausios antro plano aktorės Oskarą už vaidmenį filme „Kalifornijos liuksas“.
Aktorė taip pat puikiai žinoma iš garsaus filmo „Haris Poteris“, kuriame ji sutiko su svarbiu Minervos Makgonagal vaidmeniu „Hario Poterio“ filmų serijoje.
Filme ji pasirodė visose dalyse, išskyrus „Mirties relikvijos. Pirma dalis“.
Tuo pačiu metu ji, ko gero, atliko savo įsimintiniausią televizijos vaidmenį kaip Grantamo grafienė seriale „Dauntono abatija“, kurį sukūrė „Gosfordo parko“ scenaristas Julianas Fellowesas – ji pakartojo šį vaidmenį dviejuose atskiruose kino filmuose, išleistuose 2019 ir 2022 metais.
Atlikusi šį vaidmenį scenoje 1999 metais, M.Smith mėgavosi vėlyvos karjeros triumfu filme „Dama furgone“.
Moteris buvo du kartus ištekėjusi, vieną kartą už aktoriaus Roberto Stephenso nuo 1967 iki 1975 metų ir už Beverley Crossu nuo 1975 metų iki jo mirties 1998-aisiais.
