Gydytojai mėgino gaivinti rašytoją, kai jis „be gyvybės ženklų“ buvo atvežtas į ligoninę, tačiau 8.40 val. vietos laiku jis buvo paskelbtas mirusiu, pranešė ligoninė. Redaktorius ir leidėjas Bujaras Hudhri patvirtino jo mirtį.
Epiniuose romanuose, pavyzdžiui, „Sulaužytas balandis“ ir „Mirusiosios armijos generolas“, rašytojas pasitelkė metaforą ir tylų sarkazmą, kad įamžintų groteskišką savo šalies ir jos žmonių likimą valdant paranojiškam komunistiniam diktatoriui Enverui Hoxhai.
Kai 1990 m. I. Kadare persikėlė į Prancūziją, Albanijos komunistų lyderiai vadino jį išdaviku, tačiau kai kurie kaltino rašytoją, kad valdant Balkanų šalį nuo pasaulio atkirtusiam E. Hoxhai jis užėmė privilegijuotą padėtį.
Tokius kaltinimus rašytojas atmetė su kandžia ironija. „Nuo ko mane saugojo Enveras Hoxha? Nuo Envero Hoxhos?“, – 2016 m. naujienų agentūrai AFP sakė I. Kadare.
Per vieną paskutiniųjų spalį duotų interviu jis sakė, kad „komunizmo pragaras smaugė kaip ir kiekvienas kitas pragaras, tačiau literatūra tai pavertė gyvybine jėga, padėjusia išgyventi, pakelti galvą ir nugalėti diktatūrą“.
„Todėl esu labai dėkingas literatūrai, nes ji man suteikė galimybę įveikti neįmanomą“, – sakė rašytojas, atrodęs silpnos sveikatos, bet vis dar dirbęs.
