Apie tai pirmadienio vakarą pranešė Prancūzijos žiniasklaida.
Dar prieš beveik 8 metus aktorius buvo patyręs insultą, dėl kurio dešinė ranka ir dešinė koja iš dalies buvo paralyžiuotos.
Nepaisydamas problemų dėl sveikatos, aktorius dar ne vienerius metus elgėsi kaip sportininkas, pasiekęs savo karjeros viršūnę.
Kino žvaigždė visuomet buvo linksma, galantiška ir pasirengusi bet kuriuo metu iškrėsti kokį nors pokštą. O jų atsargų J.P.Belmondo turėjo pakankamai.
Aktorius galėjo įkalbėti dešimt žmonių, kad jie vakarėlio metu apsimestų esą nuskriausti naujos pažįstamos ir mulkintų vargšę panelę visą vakarą.
Jeanas Paulis galėdavo su didžiule kompanija kelias valandas važiuoti į tolimą Žydrojo Kranto paplūdimį, po to staigiai apsisukti ir patraukti į namus, nes į paplūdimį neįleido jo šuns.
Jis galėdavo paslėpti bičiulio telefoną ir patylomis kikenti matydamas, kaip šis visą vakarą jo karštligiškai ieško.
Vasaras J.P.Belmondo leisdavo savo viloje Kanuose, kur šalia tyvuliuoja jūra, būna daug saulės ir laukia daugybė draugiškų vakarėlių.
Bet kiekvieną rudenį aktorius su malonumu grįždavo į savo būstą Paryžiuje, kur taip gera būdavo pabūti vienam, kur supdavo širdžiai brangūs, gerus prisiminimus keliantys daiktai.
Jeanas Paulis Belmondo gimė aristokratiškame Paryžiaus priemiestyje žinomo skulptoriaus ir dailininkės šeimoje.
Baigęs mokyklą Jeanas Paulis norėjo tapti profesionaliu boksininku: jis boksavosi nuo trylikos metų. Po poros dvikovų ir nosies traumos atsisakė tokios karjeros, nes nusprendė, kad boksas pernelyg skausmingas.
Baigęs Paryžiaus konservatorijos Dramos fakultetą, J.P.Belmondo pradėjo aktoriaus karjerą. Kine debiutavo 1957-aisiais, bet epizodai su juo buvo iškirpti prieš pat filmui pasirodant.
Pasaulinę šlovę J.P.Belmondo pelnė vaidmuo garsaus prancūzų režisieriaus Jeano Luco Godard’o filme „Iki paskutinio atodūsio“. Aktoriaus herojus – jaunas, ciniškas, iliuzijų neturintis gangsteris.
„Iki paskutinio atodūsio“ buvo kuriamas be konkretaus scenarijaus. Režisierius į filmą įdėjo visas frazes, kurios išsprūsdavo iš J.P.Belmondo lūpų, kaip antai „nuo tavęs mane vemti verčia“, kuri vėliau tapo kone legendinė.
Filmuodamasis nuotykių juostose J.P.Belmondo pats atlikdavo pavojingus triukus. Iki 60 metų aktorius nesutikdavo naudotis kaskadininkų paslaugomis, manydamas, kad tai žemina jo vyriškumą.
2001-aisiais aktorius patyrė insultą, dešinė jo veido pusė buvo paralyžiuota. Po septynerių metų J.P.Belmondo grįžo į filmavimo aikštelę – dalyvavo kuriant filmą „Žmogus ir jo šuo“.
J.P.Belmondo nusifilmavo 95 kino juostuose, sukūrė 40 vaidmenų teatre.
Filmavimo aikštelėse jis dirbo su Brigitte Bardot, Romy Schneider, Jeanne Moreau, Sophia Loren, Gina Lollobrigida, Raquel Welch, Mylene Demongeot.
Su pirmąja žmona Elodie Constantin pragyveno 13 metų – susilaukė dviejų dukterų ir sūnaus Paulio (buvusio „Formulės 1“ lenktynininko).
Vėliau J.P.Belmondo susižavėjo Džeimso Bondo mergina gražuole Ursula Andress, po to ją pakeitė italė Laura Antonelli. Antrąja J.P.Belmondo sutuoktine tapo Nathalie Tardivel. Su ja, būdamas 70-ies, susilaukė dukters Stellos. Antroji aktoriaus santuoka taip pat subyrėjo.
J.P.Belmondo niekuomet nelaikė savęs senu ir dėl amžiaus atsisakyti rimtų vaidmenų neketindavo.
