Kūrėjui buvo 98-eri, ape netektį pranešė jo šeima.
P.Cardinas 1922 metais gimė Italijoje, bet anksti vaikystėje su šeima emigravo į Prancūziją.
Mados kūrėjas mirė Neji ligoninėje į vakarus nuo Paryžiaus.
Siūlome prisiminti 1999-aisiais dienraštyje „Lietuvos rytas“ publikuotą atvirą P.Cardino interviu.
Laisvas laivo kapitonas
Niekas nėra toks žymus madų pasaulyje ir pagarsėjęs įvairiapuse savo veikla kaip Pierre'as Cardinas, restoranų tinklo („Maxims“), viešbučių savininkas, UNESCO ambasadorius. Be to, jis dar užsiima labdaringa veikla.
– Pone Cardinai, ar jus greitai apima nuobodulys?
– Neturiu laiko nuobodžiauti, nes esu nuolat užsiėmęs naujomis temomis, taip pat neturiu laiko galvoti apie save. Galvoju apie kitus, savo pareigas, darbą.
– Kas jus įkvepia?
– Atsakomybė, kadangi esu vadovas, privalau savo verslu užsiimti aktyviai. Man tenka viskuo rūpintis.
– Ar netaikote spaudimo ir kitiems?
– Žinote, esu išmėginęs tiek daug įvairių būdų. Mada buvo mano gyvenimo tikslas, po to įkūriau teatrą, steigiau viešbučius, restoranus, kūriau baldus. Pagaliau išėjau į tarptautinę areną, atidariau savo modelių parduotuves komunistinėse šalyse, tokiose kaip Kinija, Rusija. Juk esu kapitalistas.
Vėliau mane paskyrė ambasadoriumi. Prieš tai man dar suteikė Prancūzijos instituto nario vardą. Esu organizacijos, kuri rūpinasi svarbiais socialiniais klausimais, pirmininkas. Visada dirbau entuziastingai. Kuriu filmus, įrašinėju plokšteles, kasetes, rašau knygas.
Esu laisvas žmogus. Turėjau laimės ir pinigų daryti tai, ką norėjau. Gyvenime tai būna labai retai.
– Ar tai yra didžioji laisvė?
– Esu vienas, visiškai laisvas, taip pat ir priimdamas sprendimus. Man nereikia niekieno patarimo. Esu laivo kapitonas ir vairuoju laivą taip, kaip noriu ir kaip manau esant reikalinga.
– Visada norite būti pirmas...
– Tai neturi nieko bendra su noru. Paprasčiausiai elgiausi taip, kaip maniau esant teisinga.
Akivaizdu, kad aukštosios mados laikai – praeityje. Princesės, ambasadorės – visos turtingos moterys dirba. Viskas susipynė. Taigi prabangos sąvoka nėra tokia kaip anksčiau.
– Ką manote apie mados vystymąsi?
– Jei nūnai būčiau 20 metų, žinoma, nekurčiau to, ką dabar kuriu. Prieš 30 metų kūriau tai, ką dabar galima pamatyti gatvėse. Savo klientėms ir toliau kuriu elegantiškas sukneles, bet ne rėžiančias akį ar seksualias. Tai – stiliaus kryptis, kuri apskritai man nepatinka.
Manau, kad elegantiškai apsirengusi moteris – labiau trokštama. Tai, ką matome dabar, man viso labo panašu į varjetė ar karnavalą. Taip bet kokiu atveju buvo vadinama anksčiau, o dabar – aukštąja mada.
– Atrodo, kad prancūzų mada stovi vietoje, todėl tiek daug triukšmo sukelia anglai.
– Prancūzų madą visada kūrė užsieniečiai. Balenciaga buvo ispanas, Schiaparelli – italė, Worthas – anglas. Aš – italų kilmės, Ungaro – italas. Dabartiniai dizaineriai Johnas Galliano ar Alexanderis McQueenas – anglai.
Mada visada buvo tarptautinė. Kaip ir menininkai – dailininkai, skulptoriai, muzikantai, rašytojai – mes taip pat be tautybės.
Esame apdovanoti talentu, o tai – kas kita.
– Jūs nebendraujate su kitais aukštosios mados dizaineriais.
– Ne. Apskritai ne. Beje, manęs niekada nepriskyrė aukštosios mados kūrėjams. Niekada.
– Jūsų balse – kartėlis. Jei laikrodžio rodykles galėtumėte pasukti atgal, ar pasirinktumėte madų kūrėjo kelią?
– Bet kokiu atveju. Man patinka kurti madą, taip pat ir dabar. Nepaisant to, ką jau esu sukūręs, mada ir madų kūrimas mane domina. Kiekvieną dieną mažiausiai tris keturias valandas praleidžiu ateljė.
– Jus laiko mados architektu. Kuo toliau, tuo labiau esate modernaus pasaulio architektas.
– Taip, tiesa. Tai paprasčiausiai atitinka mano prigimtį. Norėčiau ką nors kurti, po savęs palikti pėdsaką.
– Ar manote, kad jums bus padėkota už jūsų veiklą?
– Žinote, jei tam tikroje srityje pasieki sėkmę, atsiranda daug žmonių, kurie žavisi. Bet esama daug tokių, kurie pavydi. Jei kvailys nepelno sėkmės, tai todėl, kad jis kvailas. Jei, pavyzdžiui, rengiu pobūvį ir kviečiu į jį ateiti, nepasirodo nė vienas aukštosios mados kūrėjas.
Mano restorane irgi nė vienas nesilaiko. Anksčiau visi aukštosios mados kūrėjai susitikdavo „Maxims“ restorane. Nuo to laiko, kai tapau jo savininku, nė vienas jų nėra užsukęs, tik Paco Rabanne.
– Jūs, skirtingai negu jūsų kolegos, viešai niekada nekalbate apie kitus.
– Ne. Kiekvienas – kitoks. Štai Yves'o Saint Laurent'o mados namai tiek daug kritikavo, kai turėjau teatrą, kūriau vyrams. Jie gali tik kritikuoti. Jiems, išskyrus juos pačius, niekas neegzistuoja, todėl Y.Saint Laurent'as manęs visai nedomina.
– Taigi tarp aukštosios mados kūrėjų nėra tikros draugystės?
– Ne, visiškai ne. Su manimi nebendraujama.
– Atrodote be galo rimtas. Ar dainuojate, kai esate vienas?
– (P.Cardinas pirmą kartą nusijuokia.) Žmonės net sako, kad turėjau gražų balsą. Galėjau tapti dainininku. Šoku, dainuoju ir esu labai energingas. Myliu gyvenimą.
