Dabar, praėjus daugiau nei dešimtmečiui po tragedijos, vairuotojas M.Swatzellas ir mirusiosios vyras Erik Fitzgerald – artimi draugai.
„Jis man kaip didysis brolis. Gali skambėti keistai ir beprotiškai, bet taip yra. Tai unikalu. Aš užmigau tris ar keturias sekundės ir kirtęs liniją pamačiau priešais artėjantį kitą automobilį.
Aš vis dar matau tai. Aš vis dar užuodžiu tai – siaubingas triukšmas ir dūžtantis stiklas“, – lemtingąjį vakarą prisiminė M.Swatzell.
Nukentėjusieji buvo pristatyti į ligoninę, kurioje paaiškėjo, kad žuvusi moteris laukėsi antrosios atžalos. „Aš turiu būti gelbėtojas, kuris padeda tokiose situacijose, o dabar aš esu čia“, - jausmą, kurį patyrė po tragedijos, prisiminė kaltininkas.
Mirtiną avariją sukėlęs paramedikas ir žuvusiosios vyras nematė vienas kito iki to laiko, kai praėjo du metai po moters mirties – abu netikėtai susitiko prie daržovių parduotuvės.
Tąkart M.Swatzell puolė į ašaras, o, E.Fitzgerald pasakė, jog jam atleidžia. „Tai buvo didžiausias palengvėjimas, kurį esu pajautęs. Jis iš karto pasakė, kad man atleidžia. Vien šių žodžių girdėjimas padarė įtaką mano gyvenimui“, – atviravo vyras.
Dabar arbu vyrai tapo draugais – reguliariai susitinka ir dažnai leidžia laiką kartu atostogų metu. Visa tai – dėka jų valandomis trukusių pokalbių po dienos, kuomet jie atsitiktinai susitiko prie daržovių parduotuvės.
„Aš pasakiau: nežinau, ką apie tai pagalvosi, bet savo dvasia jaučiu, kad privalau kažkaip išlikti susijungęs su tavimi“, – pasakojo našliu tapęs E.Fitzgerald.
Nors M.Swatzell suteikė vilties, jis vis dar negali nustoti kaltinti savęs. „Aš negaliu sakyti „tai yra graži istorija su laiminga pabaiga“. Taip nėra. Tai bjauru, tai tikra, tai yra kažkas su kuo aš turėsiu kovoti visą savo likusį gyvenimą“, – mintimis pasidalijo atleidimo galią pajutęs vyras.
