Naujasis filmas pasakos apie pačią pradžią – jauną Larą,
besileidžiančią į pirmą savo nuotykį, rašo „The Los Angeles
Times“, kuris taip pat pranešė, kad juostą režisuos norvegas
Roaras Uthaugas.
Pirmasis filmas, 2001 išleista „Kapų plėšikė Lara Kroft“
(Lara Croft: Tomb Raider), yra pagrįstas 1996 metų kompiuteriniu
žaidimu. Po dvejų metų A.Jolie šį vaidmenį pakartojo filme
„Kapų plėšikė Lara Kroft: gyvybės lopšys“ (Lara Croft Tomb
Raider: The Cradle of Life).
Nė vienas iš tų filmų kritikų liaupsių nesulaukė, nors
A.Jolie ir buvo giriama. Vis dėlto originalas sulaukė komercinės
sėkmės ir visame pasaulyje uždirbo 275 mln. dolerių (241 mln.
eurų). Tęsinys uždirbo pagarbos vertus 157 mln. dolerių (138 mln.
eurų).
MGM, kuri 2012 metais įsigijo teises į šį filmą, oficialiai
nepaskelbė pasamdžiusi 27 metų švedę A.Vikander, o jos agentas
Londone buvo nepasiekiamas.
Tačiau apie pramogų pasaulį rašantis savaitraštis
„Variety“, nurodydamas anoniminius šaltinius, pranešė, kad MGM
kurs priešistorę su „Warner Bros“ ir „GK Films“.
A.Vikander pelnė geriausios antrojo plano aktorės „Oskarą“
už menininkės Gerdos Wegener vaidmenį 2015 metų
biografinėje dramoje „Danų mergina“ (The Danish Girl).
Tais pačiais metais ji nusifilmavo britų mokslinės fantastikos
psichologiniame trileryje „Ex Machina“, kur suvaidino robotą
humanoidą Avą ir už kurį buvo nominuota „Auksiniam gaubliui“.
1988 metais Geteborge gimusi A.Vikander studijavo Švedijos
karališkojoje baleto mokykloje Stokholme, bet paauglystėje šokėjos
karjerą nutraukė.
Ji vaidindavo trumpuose švedų filmukuose ir televizijoje, kol
2012 įvyko jos proveržis – su vaidmeniu britiškoje „Anos
Kareninos“ adaptacijoje (Anna Karenina).
Neseniai ji baigė filmuotis juostoje „Jason Bourne“, su
kuriuo į didžiuosius ekranus kaip superšnipas sugrįžta Mattas
Damonas.
