„Negali būti, Prince'as? Ar galim išjungti šiuos metus ir
vėl juos įjungti, kai jie nebebus didžiulis visų talentingiausių
žmonių pasitraukimas?“ – parašė ji.
Panašūs komentarai šiais, kol kas tamsiais įžymybių
galaktikai metais užplūdo socialinę žiniasklaidą, o graudūs
nekrologai – laikraščius ir žurnalus.
„Visi suaugę žmonės, kurie paveikė mane vaikystėje, išeina
vienas paskui kitą“, – „Instagram“ parašė hiphopo
prodiuseris Questlove'as.
57 metų Prince'as mirė trys mėnesiai po Davido Bowie, kuris mirė nuo vėžio, būdamas 69-erių.
Tarp kitų šiais metais mirusių garsenybių yra „penktasis
bitlas“ George'as Martinas, miręs 90-ies,
„Earth, Wind & Fire“ įkūrėjas Maurice'as White'as, 74-erių, ir jo bendraamžis, vienas „Jefferson Airplane“
įkūrėjų Paulas Kantneris.
Gedulas muzikos pasaulį vėl apėmė šį savaitgalį, mirus
soulo žvaigždei Billy Paului, kuriam buvo 81-i.
Tarp muzikos pasauliui nepriklausiusių ir neseniai užgesusių
žvaigždžių yra britų aktorius Alanas Rickmanas,
kuriam buvo 69-eri. Didžioji Britanija šiemet neteko nemažai
aktorių, atlikėjų ir televizijos „veidų“.
„Garsių mirčių metai“
Tad ar 2016-ieji tikrai yra tokie metai, kai Giltinė nusitaikė
į žvaigždes?
BBC nekrologų redaktoriui Nickui Serpellui
garsių, šiemet mirusių žmonių skaičius atrodo „fenomenalus“.
„Šie pastarieji metai objektyviai yra garsių mirčių muzikos
pasaulyje metai“, – Niujorke sutiko AFP muzikos korespondentas
Shaunas Tandonas, kuris taip pat priminė Glenną
Frey iš „The Eagles“ ir 2015-ųjų pabaigoje
mirusius Natalie Cole bei Lemmy iš
„Motorhead“.
Prince'o ir D.Bowie – gyvų legendų – mirtis būtų sukėlusi
didelį atgarsį nepriklausomai nuo mirties laiko.
Tačiau socialinėje žiniasklaidoje taip pat akcentuojama tai,
kaip mes išgyvename įžymybių mirtį.
„Kai, sakykim, 1967 metais per lėktuvo katastrofą žuvo Otisas
Reddingas, gedėjo daug gerbėjų, bet jie negalėjo
iškart įsijungti savo kompiuterių, reikšti užuojautos ir sukurti
platesnio gedulo judėjimo, – sakė Sh.Tandonas. – Staiga
kiekvienas turi platformą ir net gali jausti pareigą pasidalyti“.
Kūdikių bumo atstovai
Amerikos studijų profesorė Stef Woods iš sostinėje
Vašingtone įsikūrusio Amerikos universiteto sutinka, kad buvo
pastovus garsių žmonių mirčių srautas.
Tačiau yra ir daug daugiau įžymybių, kaip ir galimybių
„dalytis ir dalyvauti mūsų kultūros ikonų gyvenimuose bei
darbuose“, sakė S.Woods, kuri specializuojasi popkultūros ir
socialinės žiniasklaidos srityje.
„Mūsų senelių karta neturėjo tokių pačių ... galimybių
dalytis kažkieno darbu per įvairius mediumus ar sekti ką nors
„Instagram“, ar klausytis jų muzikos per „Tidal“ ar
„Spotify“, ar pasižiūrėti filmą per „YouTube“, – sakė
ji.
Kaip ir N.Serpellas, S.Woods prognozuoja, kad numanomas garsių
žmonių mirčių padaugėjimas taps norma, kai kūdikių bumo metu
– maždaug nuo 1946 iki 1964 metų – gimusios žvaigždės
įpusės savo šeštą dešimtį.
„Davidas Bowie, Alanas Rickmanas – jie
patenka į kūdikių bumo atstovų metus“, – sakė ji.
Tačiau, priduria ji, kad miršta daugiau žmonių, mums atrodo ir
dėl to, kad esame „užlieti“ naujienų kanalų ir skaitmeninės
žiniasklaidos informacijos apie kiekvieną įžymybės ligos
posūkį, kiekvieną jos mirties ir laidotuvių detalę, poveikį jos
šeimai.
„Kai kam tai teikia paguodą. Kitiems to per daug“, – sako
S.Woods.
„Mes prarandame kažką, kas mums atrodo artimas ir
dešimtmečius buvo mūsų gyvenimo dalis“, – pridūrė ji.
