Karšto būdo italo A.Pacino mylėtų moterų sąrašas – įspūdingas: aktorės Beverly D’Angelo (63 m.), Tuesday Weld (72 m.), Jill Clayburgh (71 m.), Diane Keaton (69 m.), Marthe Keller (70 m.), Kathleen Quinlan (61 m.), Lyndall Hobbs (63 m.), Penelope Ann Miller (51 m.).
„Krikštatėvio“ žvaigždė dailiosios lyties atstoves traukė kaip magnetas. Rodos, kartais pakakdavo vos žvilgsnio.
Įdomu tai, kad nė su viena mylimąja aktorius ilgai neužsibūdavo. Septyneri metai – tai ilgiausias laikas, kurį su viena moterimi ištvėrė A.Pacino.
Šį rekordą jis pasiekė su kolege B.D’Angelo, pagimdžiusia jam dvynukus – dukrą Olivią ir sūnų Antoną (14 m.).
Su vaidybos mokytoja Jan Tarrant aktorius turi dukterį Julie Pacino (25 m.).
Tačiau gyvenimas kupinas netikėtumų. Dabartinė A.Pacino draugė, iš Buenos Airių (Argentina) kilusi L.Sola sugebėjo pasiekti neįmanomą dalyką – užkietėjęs vienišius netikėtai prisipažino neatmetantis galimybės vesti.
„Mes jau taip seniai kartu. Turime tiek daug bendra, kad privalome laikytis vienas kito, – sakė aktorius. – Tai nuostabu. Aš toks laimingas, kad viskas klostosi būtent taip.“
Lucila kone 40 metų jaunesnė už Alą. Galima sakyti, kad mergina tinka jam į anūkes. Bet A.Pacino temperamentu nenusileidžia mylimajai.
Prieš metus režisieriaus Barry Levinsono komiškoje dramoje „Septintas veiksmas“ (The Humblind) A.Pacino įkūnijo senstantį aktorių, mėginantį susigrąžinti įkvėpimą jaunos aktorės draugijoje.
Filmo herojus išgyveno krizę. Ar ji gresia pačiam aktoriui? Vargu.
Kitas jo vaidmuo – senas rokeris Denis Kolinsas šiemet pasirodžiusioje to paties pavadinimo režisieriaus Dano Fogelmano dramoje.
Denis suvokia, kad svarbiausia ne seksas, narkotikai ir rokenrolas, o šeimos vertybės.
Kaip ir jo herojus, anksčiau A.Pacino laikėsi visai kitokio požiūrio. Jis yra sakęs, kad meilė – tai dvasinė būsena, o ne sutartis. Aktorius savo blaškymąsi aiškino siekiu rasti idealą.
Kartą paklaustas apie savo meilės nuotykius, A.Pacino išvedžiojo taip: „Viename filme mano herojus sakė: „Meilė – tai šokoladukas.“ O aš laikausi kitokios nuomonės. Man labiau patinka eilutė iš Williamo Shakespeare’o soneto: „Meilė nepripažįsta netekčių ir dūlėsių.“ Man atrodo, kad geriau pasakyti neįmanoma.“
Holivudo aktoriaus nepastovumą moterų atžvilgiu daugelis linkę aiškinti psichologine trauma, kurią jis patyrė vaikystėje.
Alfredo Jameso Pacino (toks tikrasis aktoriaus vardas ir pavardė) tėvas Salvatore Pacino paliko šeimą, kai būsimai „Krikštatėvio“ žvaigždei buvo vos dveji.
Pacino vyresnysis turėjo daugybę palikuonių, o vedęs buvo net penkis kartus.
„Vesti buvo tapę tėvo įpročiu. Jis buvo įpročio vergas“, – yra sakęs A.Pacino.
Būsimą kino garsenybę auklėjo motina. Su senele, seneliu ir būriu kitų giminaičių jie gyveno ankštame bute Niujorko pakraštyje, miegodavo ant grindų, nes lovoms nebuvo vietos.
Jaunojo Alfredo Jameso ateitis atrodė niūri. Į žmones jis galėjo prasimušti tik vienu būdu – vagiliaudamas.
Daugelis jo bičiulių pasirinko būtent tokį gyvenimo kelią. Beveik visi jie nesulaukė 40-mečio. Alfredo Jamesas išvengė tokio likimo. Išmintinga motina kartą nuvedė sūnų į teatrą.
„Buvo vaidinama Antono Čechovo pjesė „Žuvėdra“, – prisiminė A.Pacino. – Trijų tūkstančių vietų Bronkso (Niujorko rajonas. – Red.) teatro salėje sėdėjo vos 15 žiūrovų.
Man tuo metu buvo 14 metų. Aš niekada nepamiršiu tąkart patirto jausmo. A.Čechovas man atvėrė nepažįstamą pasaulį.“
Aktorių išgarsino užkietėjusių piktadarių (tokių kaip Maiklo Korleonės iš „Krikštatėvio“ ir Diko Treisio iš to paties pavadinimo filmo) vaidmenys.
Vaidmenys kine pelnė Alui šlovę ir pripildė sąskaitą banke. Vis dėlto aktorius ne kartą yra sakęs, kad tikroji jo aistra – teatras.
„Teatras yra mano išsigelbėjimas ir gyvenimo būdas. Čia užsiauginu raumenis. Rytą – repeticija, vakare – spektaklis. Tokiu ritmu ir gyvenu.
Mane užgrūdino tai, kad jaunystėje vaidindavau šešiolika spektaklių per savaitę. Taip stengiausi kuo daugiau užsidirbti.
Tame pačiame spektaklyje vaidindavau ir ryte, ir vakare. Per vakarinį pasirodymą rėždamas monologą bijodavau, kad kas nors iš salės sušuks: „Vaikine, šiandien tai jau sakei!“
A.Pacino dirbo daug, bet pinigų vis tiek trūko.
„Buvau taip įpratęs prie skurdo, kad išgarsėjęs ir nusipirkęs pirmą prabangų automobilį drovėdavausi juo važinėti. Man buvo gėda turėti tokią brangią mašiną, – yra pasakojęs A.Pacino. – Kai tą automobilį pavogė, atsidusau su palengvėjimu.“
Praturtėjęs aktorius prisipažino nemokantis elgtis su pinigais.
Tik ką reiškia viso pasaulio pinigai, palyginti su šeima? O ypač – italui. Net jei tas italas yra užkietėjęs vienišius, niekada nesukūręs savo šeimos.
Tiesa, Alas džiaugėsi ne visų atžalų atėjimu į šį pasaulį.
Kai gimė pirmagimė Julie, jos motina J.Tarrant tuomet jau buvusį mylimąjį jėga nutempė atlikti tėvystės testo.
Žinia apie draugės nėštumą aktoriui sukėlė tokį šoką, kad jis buvo pasiryžęs sterilizacijai.
Kas privertė A.Pacino atsisakyti šio sumanymo, nežinia. Kai po 11 metų gimė dvyniai, aktorius elgėsi jau kitaip.
Alo palikta B.D’Angelo ketino uždrausti jam matytis su vaikais, todėl vyras kreipėsi į teismą, siekdamas išsaugoti šią teisę.
Kaip ir jo tėvas, A.Pacino niekuomet negyveno su savo vaikais, tačiau ne kartą sakė visus juos tiesiog dievinantis.
Į „Oskarų“ teikimo ceremoniją – girtas
A.Pacino pradėjo vaidinti būdamas 3 metų – puikiai atkartodavo per televiziją matytas filmų scenas.
Mokslai nesisekė, todėl sulaukęs 17 metų vaikinas metė mokyklą.
1961-ieji buvo lemtingi A.Pacino gyvenime. Patekęs į tuo metu garsaus vaidybos mokytojo Lee Strasbergo aktorių studiją Alas gavo vaidmenį Francio Fordo Coppolos „Krikštatėvyje“.
Už vaidybą pirmoje jo dalyje A.Pacino buvo sumokėta tik 40 tūkst. JAV dolerių.
1993-iaisiais aktorius pelnė „Oskarą“ už aklo karininko Frenko Sleido vaidmenį režisieriaus Martino Bresto dramoje „Moters kvapas“.
Prieš tai jis buvo nominuotas šiam geidžiamiausiam apdovanojimui septynis kartus.
Kartą į „Oskarų“ teikimo ceremoniją aktorius atvyko stipriai įkaušęs. Vėliau jis prisipažino džiaugęsis, kad tąkart negavo šio apdovanojimo. Pakilti į sceną atsiimti statulėlės, ko gero, būtų nepajėgęs.
Televizija „Channel 4“ A.Pacino buvo išrinkusi visų laikų geriausiu aktoriumi.
Parengė Ona Kacėnaitė
