Apačių vado Vinetu vaidmenimis išgarsėjęs P.Brice’as jau mėgavosi ramybe savo sodyboje.
Filmų apie grafą Drakulą ir trilogijos „Žiedų valdovas“ žvaigždė Ch.Lee dar rengėsi filmuotis.
P.Brice’o gyvybė užgeso birželio 6-ąją Paryžiuje.
Kitą dieną Londone mirė Ch.Lee.
Abu aktoriai ne kartą yra sakę, kad nuolatinė akistata su mirtimi išmokė vertinti gyvenimą. O ši savybė svarbi kiekvienam menininkui.
Perkopęs devyniasdešimtmetį Ch.Lee juokaudavo, kad pensijos tikriausiai taip ir nesulauks.
Tvirtas 195 centimetrų ūgio aktorius po kelių mėnesių turėjo pradėti filmuotis juostoje su Uma Thurman. Šiems planams kelią užkirto mirtis.
2007 metais Ch.Lee pateko į Guinnesso rekordų knygą kaip daugiausia vaidmenų kino ir televizijos filmuose sukūręs aktorius – buvo nusifilmavęs jau 244 juostose. Jeigu vertintume visą kraitį, priskaičiuotume dar keliolika filmų.
Ch.Lee vardas Guinnesso rekordų knygoje įrašytas ne kartą.
Aktorius net septyniolikoje juostų kovėsi kardais. Sulaukęs 87 metų jis tapo vyriausiu aktoriumi, įgarsinusiu kompiuterinį žaidimą.
Kai Ch.Lee buvo vos dveji, tėvai jį supažindino su rusų didiku Feliksu Jusupovu, kuris 1916 metais nužudė Rusijos caro Nikolajaus II pilkuoju kardinolu vadintą Grigorijų Rasputiną.
Žinoma, Christopheris šio susitikimo neatsiminė. Tačiau vėliau aktoriaus gyvenime įvyko keistas sutapimas – 1966 metais jis įkūnijo G.Rasputiną.
Kalbama, kad Ch.Lee pamačiusi G.Rasputino dukra nustėro – aktoriaus akys buvo tokios panašios į jos tėvo.
Būsimasis aktorius gimė Londone karališkųjų šaulių papulkininkio Geoffrey Trollope’o Lee ir grafienės Estelle Marie Carandini di Sarzano šeimoje. Tėvai išsiskyrė, kai berniukui buvo ketveri.
Jaunystėje jis sekė savo tėvo pėdomis – Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo savanoriu Karališkosiose karinėse oro pajėgose. Ch.Lee dalyvavo Žiemos kare, 1939–1940 metais vykusiame tarp Suomijos ir Sovietų Sąjungos.
Karas užgrūdino ir fiziškai, ir dvasiškai. „Mano akivaizdoje žuvo daug vyrų. Mačiau, kaip žiauriai gali elgtis žmonės. Mačiau, kaip sprogdama bomba sudrasko žmogaus kūną į gabalus.
Tokie vaizdai priverčia užsidėti šarvus ir kovoti toliau. Kitaip mes nebūtume laimėję“, – yra sakęs Ch.Lee.
Baigiantis karui jis gavo padėkas už drąsą iš Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Čekijos ir Jugoslavijos vyriausybių.
Karjerą aviacijos srityje sužlugdė akių liga, todėl vaikinas tapo žvalgybos pareigūnu. Jis tarnavo Sicilijoje, Pietų Afrikoje.
Per metus Ch.Lee net kelis kartus sirgo maliarija. „Kiekvieną kartą pasveikdavau tik laimingai susiklosčius aplinkybėms“, – yra sakęs aktorius.
Ch.Lee mėgdavo pasakoti apie savo laimingą gyvenimą ir lydinčią sėkmę. Pavyzdžiui, kartą jis užkopė į Vezuvijaus ugnikalnį, o šis vos po trijų dienų išsiveržė.
Vaidinti kine Ch.Lee pradėjo būdamas 25-erių, kai po karo misijų galiausiai grįžo į gimtąjį Londoną.
Karo veteranui buvo siūloma dėstyti universitete, tačiau šis darbas jam pasirodė per nuobodus.
Ch.Lee išgarsėjo vaidindamas studijos „Hammer“ siaubo filmuose. 6–7 dešimtmečiuose jis įkūnijo garsųjį vampyrą grafą Drakulą. Jam taip pat yra tekę vaidinti Frankenšteiną, mumiją, velnią. Aktorius filmavosi ir juostose apie agentą Džeimsą Bondą.
Ch.Lee karjeros viršūnė – goduliui ir savanaudiškumui pasidavusio Sarumano vaidmuo trilogijoje „Žiedų valdovas“.
Draugai juokaudavo, kad bėgantys metai nepakeitė Ch.Lee. Jis visuomet buvo aistringas metalo muzikos gerbėjas. Sulaukęs 88-erių aktorius išleido savo pirmą albumą, o po dvejų metų įrašė kalėdinį šio žanro kūrinių diską.
Ch.Lee puikiai mokėjo anglų, italų, prancūzų, ispanų ir vokiečių kalbas, taip pat gerai kalbėjo švediškai, rusiškai ir graikiškai.
Be to, aktorius buvo fechtavimosi pasaulio čempionas ir įgudęs golfo žaidėjas.
Daugybę sričių išbandęs aktorius mėgdavo sakyti, kad tik būdamas su šeima jaučiasi ramus ir nesiblaško. 54 metus jis gyveno su žmona tapytoja ir buvusia manekene Birgit Krøncke. Su ja susilaukė dukters Christinos.
Apačių vado Vinetu vaidmeniu išgarsėjusio P.Brice’o gyvybė užgeso Paryžiuje ant mylimos žmonos rankų. Aktorius mirė dėl plaučių uždegimo sukeltų komplikacijų.
Kuklus aktorius vengdavo lankytis Vokietijoje, kur buvo laikomas legenda.
Ja P.Brice’ą pavertė vienuolika filmų, sukurtų pagal vokiečių rašytojo Karlo May knygas, pasakojančias apačių vado istorijas. Šias juostas pamatė 35 mln. žiūrovų.
Prancūzijoje P.Brice’as jautėsi laisviau. Niekas nebandė iš jo daryti stabo – tiesiog laikė žinomu aktoriumi, dainų atlikėju ir Alžyro karo veteranu, su bičiuliais prie vyno taurės prisimenančiu senus laikus.
Aktorius niekuomet nenorėjo išvykti iš tėvynės. Kai apie tai užsimindavo iš Vokietijos kilusi žmona Hella (66 m.), jis atsakydavo: „Mieloji, gal kada nors vėliau.“
Hella buvo šalia iki paskutinio vyro atodūsio.
„Daug dienų praleidau ligoninėje prie jo lovos. Pierre’as labai karščiavo, o vieną rytą jam pasidarė sunku kvėpuoti. Pabučiavau jį, o netrukus jis užmigo man ant rankų“, – pasakojo H.Brice.
Paskutine aktoriaus poilsio vieta tapo Garmišas-Partenkirchenas. Šioje Pietų Vokietijoje, Bavarijoje, esančioje vietovėje P.Brice’as prieš dvejus metus pastatė 40 kambarių namą savo žmonai ir jos seserims Gaby bei Hummy.
Trynukės šiame name svajojo įkurti pagyvenusių žmonių bendriją, bet P.Brice’as pats keltis į jį nenorėjo. Atrodo, tai buvo vienintelis dalykas, dėl kurio jo ir žmonos nuomonė išsiskyrė.
„Esu laimingas, nes suradęs Hellą radau savo gyvenimo meilę“, – mėgo kartoti aktorius.
Jis ne kartą yra prisipažinęs, kad mielai būtų vaidinęs legendinių režisierių Federico Fellini ir Luchino Visconti filmuose – taip būtų labiau patenkinęs profesines ambicijas. Vis dėlto į kino istoriją P.Brice’as įėjo kaip Vinetu.
Ir tikrame gyvenime P.Brice’as buvo drąsus žmogus, karinę tarnybą suvokęs kaip pašaukimą. Būdamas 19-os jis priklausė jūrų laivynui, kovojo Indokinijoje, o vėliau Alžyre.
P.Brice’ui buvo suteiktas Prancūzijos Garbės legiono riterio vardas. Be to, jis didžiavosi už nuopelnus kare gautu ordinu.
Uniforma su ordinais visuomet kabėjo ne spintoje, o ant jos, tad vos įžengus į aktoriaus darbo kabinetą pirmiausia žvilgsnis užkliūdavo už jos.
Odiniai marškiniai, kuriais vilkėdamas aktorius vaidino Vinetu, tvarkingai sulankstyti buvo saugomi palėpėje.
Parengė Vykintė Budrytė ir Ona Kacėnaitė
