Būdama 61 metų H.Mirren pelnė „Oskarą“ už karalienės Elizabeth II vaidmenį Stepheno Frearso biografinėje dramoje „Karalienė“ (2006 m.). Tuomet apie ją kalbėta ne tik kaip apie puikią aktorę, bet ir kaip apie sekso simbolį.
Abiem šiais titulais aktorė gali girtis iki šiol. Kaip jai tai pavyko? Ji tvirtina, kad reikia nedaug – išmokti septynias pagrindines gyvenimo pamokas. Esą kiekviena jų yra tarsi žingsnis į pripažinimą.
1. Tėvai ne visada linki vaikams geriausio
Būsima aktorė gimė rusų aristokrato Vasilijaus Mironovo šeimoje Londone.
Jos senelis karo inžinierius Piotras Mironovas buvo atsakingas už ginklų pirkimą rusų armijai, įsitraukusiai į Pirmąjį pasaulinį karą.
Jis bodėjosi bolševikais, 1917 metais užgrobusiais valdžią, todėl su šeima išvyko į Didžiąją Britaniją. Čia Mironovams teko pamiršti dvarininkų statusą ir su juo susijusį gyvenimo būdą.
Helen tėvą, puikiai grojantį altu ir svajojantį apie muzikanto karjerą, priėmė į Londono simfoninį orkestrą. Bet tėvai, pamatę, koks mažas uždarbis, įkalbėjo sūnų atsisakyti muzikos.
Vasilijus pakluso gimdytojams ir antrą kartą – vedė mėsininko dukterį, kad namuose visuomet būtų jautienos. Netrukus jis įsidarbino vairuotoju. Šeima susilaukė dviejų dukrų ir sūnaus.
Kai jaunesnioji dukra Helen pareiškė, kad taps aktore, tėvas pasipriešino.
Helen pakluso. Tėvų pageidavimu mergina įstojo į mokytojų koledžą, bet dvejus metus slapčia bėgiojo į atrankas visuose Londono teatruose, kol buvo priimta į garsųjį „Vic Old“.
Naujokė pasirodė tokia talentinga, kad jai iškart davė imperatorienės vaidmenį „Antonijuje ir Kleopatroje“. Tėvai aiktelėjo, tačiau jiems teko pritarti dukters pasirinkimui. Ji ne tik buvo priimta į teatro trupę, bet ir gavo stabilų uždarbį.
Sėkmės paslaptis – sveika nuovoka
Helen klausė tėvo, bet matė – dirbdamas taksistu jis nepraturtėjo.
Vargu ar jų šeima būtų gyvenusi vargingiau, jei tėvas visą gyvenimą būtų grojęs altu. O laimingesni tikrai būtų buvę.
Kita vertus, Helen suprato ir tai, kad tėvo neperauklės. Jeigu tėvas būtų sutikęs, kad duktė taptų aktore, jis būtų pripažinęs, jog pats gyvenimą praleido veltui. Juk jis neišdrįso priešintis savo tėvų valiai ir atsisakė muzikos.
O motina apskritai nesuprato dukters siekių: „Koks teatras, kai galima ramiai dirbti mokytoja?!“
Todėl Helen ir slėpė nuo namiškių savo siekius, kol pelnė jiems nesuprantamą šlovę. Nugalėtojai neteisiami!
2. Seksas, narkotikai, rokenrolas – išmėgink viską, pasilik, kas reikalinga
Antroje septintojo dešimtmečio pusėje atsirado medicininių kontracepcijos priemonių. Tai moterims suteikė galimybę seksu mėgautis nesibaiminant dėl pasekmių.
Tuo laikotarpiu dailiosios lyties atstovės ėmė laužyti nusistovėjusius tabu. Jaunoji Helen taip pat tapo aktyvia šios lytinės revoliucijos dalyve.
Ji užmezgė romaną su profesionaliu fotografu ir jam nuolat pozuodavo. Vis dėlto mergina greitai pastebėjo, kad nuotraukos išgarsino ne ją, o jį.
Helen flirtuodavo su įtakingais vyrais, bet galiausiai suprasdavo, kad sekso jai visai nesinori. Bėda ta, kad kartais ji pakliūdavo į situacijas, kai atsisakyti būdavo vėlu – buto šeimininkas išgėręs ir užrakinęs duris. Jei priešinsiesi, gal dar primuš? Taigi jokio malonumo ir jokios naudos.
Ilgainiui H.Mirren tapo išranki – išsirengdavo tik filmavimo aikštelėje ir scenoje, o savo nuogumą pardavinėjo kaip vertingą meno kūrinį. Savaime suprantama, už didžiulius pinigus.
Aktorė liovėsi gėdytis savo darbo. Taip, „Kaligula“ (1979 m.) – pornografinė juosta, bet jai patiko ir joje filmuotis, ir galutinis rezultatas, kurį išvydo žiūrovai.
Septintajame dešimtmetyje H.Mirren kūryboje įsižiebusi nevaržomo seksualumo kibirkštis jai iki šiol teikia žavesio.
Sėkmės paslaptis – nesigėdyti nuogumo
H.Mirren išmoko naudoti savo kūną tam, kad įsitvirtintų profesiniame pasaulyje ir užsidirbtų pinigų.
Jei žmonėms patinka žiūrėti į jos nuogą kūną, kodėl gi jo neparduoti? Dėl jaunystės klaidų Helen nieko nekaltina. Juk fotografas nevertė nusirengti, o flirtuodama pati nueidavo taip toli, kad kelio atgal nebūdavo.
3. Negyvenk kitų gyvenimo, ieškok poros pagal save
Aktorės gyvenime buvo du meilės romanai, kurie jai turėjo didelę reikšmę. Pirmasis – su garsiu aktoriumi Peteriu O’Toole’u, kuris buvo už ją daug vyresnis.
Helen dievino mylimąjį, bet greitai pavargo nuo jo egoizmo ir didelės savimeilės. Be to, kiekvienas filmas, kuriame vaidino, kėlė H.Mirren populiarumą, o tai siaubingai erzino Peterį.
„Excalibur“ (1981 m.) filmavimo aikštelėje ji sutiko žavų, gerą ir kilnų milžiną Liamą Neesoną. Šis moterų numylėtinis buvo šešeriais metais už ją jaunesnis.
Liamas apgaubė Helen dėmesiu, apipylė gėlėmis, kvepalais ir įvairiais mielais niekučiais. Moteris nusprendė – su jaunu liūtuku bus geriau nei su senu liūtu. Ji metė Peterį.
Kurį laiką aktorė nuoširdžiai mėgavosi šiuo romanu. Ji patarinėjo Liamui, kokias knygas skaityti, kaip kalbėti su režisieriais, lankė su juo parodas ir koncertus.
Suminkštėjęs Liamas ėmė svajoti apie vaikus ir pasipiršo mylimajai. Helen išsigando – ji nenorėjo nei šeimos, nei vaikų.
Kartą grįžęs namo Liamas rado raštelį: „Apie tai man skaudu kalbėti, bet mums reikia išsiskirti. Abu žinome, kad subrendai ir atėjo laikas tau pradėti savarankišką gyvenimą. Užsakiau kambarį viešbutyje „Esquire“, į jį turi šiandien persikelti.“
Liamas krimtosi, prašėsi priimamas atgal, bet Helen buvo neperkalbama.
Sėkmės paslaptis – drąsa ištarti „ne“
Ji stengėsi mylėti vyrus, kurie, objektyviai vertinant, buvo nuostabūs: P.O’Toole’as – tikra žvaigždė, žinių, patirties lobynas ir globėjas. L.Neesonas – šeimos žmogus, mylintis ir paklusnus.
Vienam reikėjo, kad ji būtų tarsi paklusnus vaikas, o kitas norėjo turėti auklę.
Helen nereikėjo į tėvelio ar sūnelio vaidmenį įsijautusio meilužio. Ji nusivylė meile.
4. Išsirink tinkamą vyrą
H.Mirren buvo pakviesta į režisieriaus Tayloro Hackfordo filmo „Baltosios naktys“ (pagal Fiodorą Dostojevskį) aktorių atranką. Atėjusi paskirtu laiku ji išvydo ilgą eilę. Žinoma aktorė tarsi pradedančioji turėjo kelias valandas laukti.
Įėjusi į kabinetą H.Mirren tiesiog virė iš pykčio. Jos putli krūtinė audringai kilnojosi – Tayloras negalėjo atitraukti akių.
Helen gavo vaidmenį, o režisierius pakvietė ją pusryčių. Tai reiškė atsiprašymą. Restorane vyras kartkartėmis sutrikdavo, tad aktorei jis iš pradžių pasirodė nuobodus.
Vis dėlto T.Hackfordui pavyko sužavėti Helen. Filmavimo aikštelėje režisierius apgaubė ją ypatingu dėmesiu, kartu jie praleisdavo daug laiko.
H.Mirren sužinojo, kad bendraamžis T.Hackfordas iš dviejų santuokų turi du sūnus. Jis su pagarba ir susižavėjimu pasakojo apie savo antrąją žmoną režisierę Lynne Littman.
Helen suprato, kad šis vyras palaikys jos troškimus ir siekį toliau kopti karjeros laiptais.
Filmas „Baltosios naktys“ (1985 m.) nebuvo pavykęs, bet į jo premjerą H.Mirren ir T.Hackfordas atėjo jau kaip pora.
Su juo aktorei buvo gera ir lengva. Tayloras, kaip ir Helen, nenorėjo vaikų – jų jam pakako iš pirmų dviejų santuokų.
T.Hackfordas ir H.Mirren buvo panašūs – abu pametę galvas dėl antikvarinių vertybių, abu mėgo pikantiškas apkalbas ir negalėjo pakęsti kvailo sentimentalumo, pavyzdžiui, Valentino dienos atvirukų.
Po dvylikos bendro gyvenimo metų Helen ir Tayloras nusprendė susituokti. Jie kartu – iki šiol.
„Su savo vyru gyvenu nuo 1986-ųjų pirmiausia dėl to, kad jis vertina mano darbą. Jei kas nors pradeda kritikuoti, jis sako: „Brangioji, velniop viską! Tu vaidinai ir atrodei nuostabiai!“ – teigė aktorė.
Sėkmės paslaptis – neužtrenkti durų
Helen suteikė Taylorui ne vieną galimybę. Nors per pirmą susitikimą ji nepajuto nė mažiausios simpatijos, puikiai suprato, kad patinka šiam vyrui, tad nevalia karštligiškai užtrenkti durų. Režisierius pateisino parodytą pasitikėjimą.
5. Neturėk vaikų
Aktorė tvirtino, kad net mintis apie vaikus jai yra šlykšti. „Niekuomet nenorėjau tapti motina, nes esu patyrusi rimtą psichologinę traumą ir iki šiol negaliu atsigauti“, – sakė H.Mirren.
Kai Helen mokėsi uždaroje katalikiškoje mergaičių mokykloje, kartą per gamtos mokslų pamoką jai ir bendraklasėms, 13–14 metų paauglėms, buvo parodytas dokumentinis filmas apie gimdymą.
Ginekologė pasakė, kad dabar mergaitės pamatys tikrą stebuklą – žmogaus gimimą.
Tačiau Helen išvydo tik kančias, skausmą ir kraują.
Iš baimės ir pasišlykštėjimo ji neteko sąmonės, o atsipeikėjusi suprato, kad niekada nenorės gimdyti.
Nenuostabu, kad kai suaugusi sužinojo, jog kontracepcijos priemonės gelbsti nuo galimybės pastoti, ji labai apsidžiaugė. Tai aktorei leido visą savo energiją skirti karjerai.
Kodėl H.Mirren taip pasielgė?
Gali būti, kad H.Mirren priklauso 1–3 proc. moterų, kurios neturi motinos instinkto. Juk net ir atgrasiu filmu jo nenuslopinsi.
„Kadaise mėginau save įtikinti, kad privalau turėti kūdikį, bet taip ir nesugebėjau persilaužti“, – kartą prisipažino „Oskaro“ laureatė.
6. Jauskis karaliene
Helen lengvai ir natūraliai vaidina karalienes. Stebėtis dėl to neverta – juk ji iki kaulų smegenų aristokratė. Jai į kraują įaugęs gebėjimas vadovauti ir gauti tai, ko trokšta.
Biografinėje dramoje „Karalienė“ Helen puikiai įkūnijo Didžiosios Britanijos valdovę Elizabeth II: kalbėjo jos balsu, taip pat santūriai šypsojosi ir gracingai vaikščiojo.
Prieš kelerius metus H.Mirren buvo nuvykusi į savo giminės dvarą Smolensko srityje (Rusija). Ją pasitikęs dabartinis jo šeimininkas, stambus vietos verslininkas, išdidžiai pasakė: „Sveikinu jus savo valdose!“ H.Mirren nusišypsojo ir atsakė: „Ne, tai aš sveikinu jus savo giminės valdose.“
H.Mirren išvykus verslininkas ilgai baiminosi, kad ji gali įsigeisti atsiimti savo valdas. Jam atrodė, pakaks aktorei panorėti, ir dvaras atiteks jai.
Sėkmės paslaptis – vertinti save
Tikras aristokratas nesimaivo ir leidžia sau daugiau nei kiti, nes mano, kad tam turi teisę.
Helen visuomet atvirai išsakydavo troškimus: „Noriu pagrindinių vaidmenų – atlikdama antraplanius jaučiuosi tarsi grynaveislis ristūnas, tempiantis valstiečio vežimą.“
Režisieriai siūlo H.Mirren pagrindinius vaidmenis, tarsi suprasdami, kad ji turi teisę tai gauti.
7. Nešvaistyk pinigų dirbtiniam grožiui
Jaunystėje Helen buvo itin žavi – veidą paryškino vešlios garbanos ir šypsena, o iškilus biustas, liaunas liemuo ir ilgos kojos traukdavo vyrų žvilgsnius.
Vis dėlto seksualios gražuolės įvaizdis protingai ir talentingai aktorei buvo ankštas.
Jai niekada neatrodė, kad reikia botulino injekcijų ar plastikos chirurgijos pagalbos. Tai H.Mirren išėjo į naudą.
Šalia daugybės buvusių gražuolių, kurių veidai dėl įvairių procedūrų virto kaukėmis, Helen atrodo patraukli ir gyva, nors ir turi raukšlių.
„Man greitai septyniasdešimt, bet aš trokštu vyro, naujos suknelės ir aukštakulnių“, – sakė aktorė. Ji nesigėdija atrodyti seksualiai.
2007 metais per „Oskarų" teikimo ceremoniją H.Mirren avėjo striptizo šokėjų mėgstamus aukštakulnius su permatoma platforma. Į juos ir nukrypo fotografų dėmesys, kai aktorė žengė į sceną atsiimti garbingo apdovanojimo.
Būdama 62-ejų ji fotografavosi paplūdimyje kūną apsitempusi raudonu bikiniu. Po šios fotosesijos tokių bikinių pardavimas išaugo kelis kartus.
Sulaukusi 69-erių H.Mirren tapo kosmetikos bendrovės „L’Oreal“ reklamos veidu.
Į šių metų Auksinių gaublių teikimo ceremoniją ji atėjo pasipuošusi ryškiai raudona suknele.
Žavesio paslaptis – natūralumas
H.Mirren rūpinasi savimi, todėl patrauklumą išsaugojo nešvaistydama didelių pinigų sumų ir neieškodama asmeninių trenerių, dietologų, stilistų, kosmetologų ar plastinės chirurgijos specialistų pagalbos.
Vis dėlto spėliojama, kad jai nežymiai patempta veido oda – pašalinta antra pasmakrė.
Dauguma kino žvaigždžių stengiasi atrodyti jaunesnės, nei yra iš tiesų. Akivaizdus pavyzdys – aktorė Demi Moore, sukrovusi milijonus grožio chirurgams. Būdama 50-ies ji troško vaidinti 20-metes, bet tokiu elgesiu labiau juokino pasaulį.
Parengė Ona Kacėnaitė Daugiau Lietuvos ir užsienio garsenybių gyvenimo naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje!
