Archyvo darbuotojas Fredericas Quqguineur
penktadienį sakė EFE „nė kiek neabejojantis“, kad dokumentas,
kuriame Coco Chanel įvardijama kaip abvero, nacistinės Vokietijos
žvalgybos tarnybos, agentė, yra autentiškas.
„Radome jį prieš du mėnesius Prancūzijos žvalgybos byloje,
kuri buvo konfiskuota Vokietijoje 1945 metais“, – aiškino
archyvininkas, pasakodamas apie dokumentą, kuris tapo pagrindu
sukurti dokumentinį filmą „Dvejonės šešėlis: okupacijos laikų
menininkai“, planuojamą parodyti visuomeninės televizijos
„France 3“.
Praėjus mėnesiui po to, kai vokiečių tankai įvažiavo į
Paryžių, C.Chanel grįžo iš Prancūzijos Pirėnų kalnų regiono,
kuriame slapstėsi, į išskirtinius apartamentus prabangiame
viešbutyje „Ritz“ Vendomo aikštėje.
Tuo metu viešbutyje taip pat buvo įsikūręs vokiečių oro
pajėgų – liuftvafės – štabas.
Mados kūrėja ten įsimylėjo dešimčia metų už ją jaunesnį
baroną Hansą Guntherį von Dincklage, kuris dirbo atašė pareigose Vokietijos ambasadoje ir
buvo glaudžiai susijęs su gestapu – nacių slaptąja policija.
Šie faktai atitinka amerikiečio Halo Vaughano 2011
metais išleistą C.Chanel biografiją „Miegoti su priešu: Coco
Chanel slaptasis karas“ (Sleeping with the Enemy: Coco Chanel's
Secret War), kurioje ji vaizduojama kaip „arši antisemitė“,
šlovinusi nacių lyderį Adolfą Hitlerį kaip „didį
europietį“.
Todėl nenuostabu, kad C.Chanel 1943 metais, kai Antrasis
pasaulinis karas pradėjo krypti Sąjungininkų naudai, atvyko į
Madridą, mėgindama užmegzti ryšius su Didžiosios Britanijos
ambasadoriumi Ispanijoje, kuris buvo artimas tuomečio britų premjero
Winstono Churchillio patikėtinis, ir
išsiaiškinti, kokios galėtų būti potencialios taikos su Vokietija
sąlygos.
„Ji demonstravo megalomaniją ir neįtikėtiną naivumą“, –
naujajame dokumentiniame filme sakė C.Chanel biografas Henry Giddelis.
Tame filme taip pat pateikiamas naujas kritiškas požiūrius į
prancūzų dainininkės Edith Piaf, aktoriaus Maurice'o
Chevalier ir kino kūrėjo Sachos Guitry veiklą vokiečių okupacijos metais.
