Neseniai Lietuvoje viešėjęs milijardierius „Lietuvos ryto" žurnalui „Stilius" sako, kad mūsų šalį yra aplankęs kokius penkiasdešimt kartų. Lietuva jam atrodo labai lėta ir rami, bet jam čia malonu atvykti ne tik dėl savotiško sustojusio laiko pojūčio. Čia jis turi ir artimų bičiulių – dizainerį Juozą Statkevičių ir stilistę Astą Valentaitę.
Žvaigždžių kalve vadinamame Los Andžele įsikūręs iš Libano kilęs A.Khawaja mėgaujasi išties prabangiu gyvenimu – jį supa ne tik brangūs daiktai, bet ir gražuolės. Tiesa, ne dėl to, kad gražios moterys būtų jo snobiškas įgeidis. Priešingai, turtuolis pasiryžęs padėti jauniems modeliams iš viso pasaulio siekti svajonių ir užsidirbti, be to, siekia merginas pakreipti tinkama gyvenimo linkme. Skamba keistai?
Kad yra kitoks, A.Khawaja nesiginčija – tapti tokiam buvo jo siekis nuo pat vaikystės. Visada tvirtai žinojęs, ko nori iš gyvenimo, šiandien jis džiaugiasi didžiule pasauline savo kompanijos „Allied Wallet“ sėkme. Prieš dešimt metų mažai kas būtų patikėjęs, kad jo idėja sukurti elektroninio mokėjimo sistemą, bus tokia sėkminga – dabar jis su savo sistema tiesiog karaliauja internetinės prekybos rinkoje.
– Jūsų gyvenimo tempas visuomet toks greitas?
– Dirbu kur kas greičiau ir ten, kur gyvenu, visi dalykai vyksta daug greičiau. Kosmopolitiški miestai gyvybingi visą parą, septynias dienas per savaitę. O Vilnius yra miestas, kuriame, mano akimis, žmonės viską daro lėtai. Bet tai yra gerai. Pabūti čia – tarsi atostogos galvai.
– Tiesa, kad miegate ne daugiau nei keturias valandas per parą?
– Tiesa. Esu laimingas, nes štai praėjusią naktį visai nemiegojau – sėkminga diena. Kartą per savaitę visai nemiegu. (Šypsosi.)
– Daugumai tai atrodo kiek nenormalu...
– Dauguma žmonių per daug negalvoja. Jų gyvenime vyksta per mažai dalykų. Kai žmogui nuobodu, jam reikia daug miego, tačiau kai turi daug veiklos, negali ilsėtis – tiesiog neįmanoma miegoti. Mano galva visada yra pramušta kelionėmis, verslu, įvairiais kitokiais dalykais. Mano galva niekada nesiilsi, todėl ir negaliu miegoti, bet esu labai laimingas.
Aš niekada nenuobodžiavau. Nė vienos dienos.
– Kaip atrodo normali jūsų diena?
– Nelygu, kur esu. Galiu atsibusti Los Andžele, o nueiti miegoti Niujorke, ten atsibudęs priešpiečius jau galiu kirsti ir Londone, o kitądien atsibusti Tokijuje.
– Ar jaučiatės išskirtinis?
– Taip. Turiu labai daug energijos. Daug dirbu, daug sportuoju, bėgioju, daug valgau – mėgstu maistą. Taip pat mėgstu madą, keliones, bendrauti su žmonėmis. Noriu suprasti žmones, man svarbu pažinti skirtingas kultūras, suprasti, ką jos daro, ko nori, kaip gyvena. Tiesa, nemėgstu socialinių tinklų, elektroniniai pokalbiai – ne man. Man patinka gyvas bendravimas, kai matau žmogaus veidą. Esu senamadiškas.
– Bet jūsų verslas, galima sakyti, priešingai – labai modernus.
– Sukūriau technologiją, nes to reikia ateičiai. Bet pats esu senovinių pažiūrų. Mane žavi Franko Sinatros laikai, graži klasikinė muzika, džiazas, geri savaitgaliai su draugais, kai galiu rūkyti cigarą, mėgautis bendravimu ir aplinka.
Taip, mes sukūrėme daug naujų technologijų, kurios susijusios su socialiniais tinklais. Bet mane liūdina, kad žmonės juos naudoja ne verslo plėtrai, o kad gautų dėmesio. Dauguma socialinius tinklus naudoja bendravimui, užuot išėję su draugais išgerti kavos ir pasikalbėję apie gyvenimą, verslą.
Sėdėjimas namie nepadeda suprasti gyvenimo. Tai smukdo intelektą. Tiesa, negaliu labai burnoti ant žmonių, neišlendančių iš interneto platybių, – jų dėka mes užsidirbame pinigus.
– Daugumos rytas prasideda su išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu dar lovoje. Negi to išvengiate?
– Tiesą sakant, labai dažnai tikrinu savo elektroninį paštą. Internetu derinu susitikimus tose šalyse, į kurias skrendu.
Kita vertus, tik rytą atsikėlęs pradedu planuoti savo dienos darbus. Niekada neplanuoju darbų savaitei į priekį. Kai manęs kas nors paklausia, ką veiksiu, pavyzdžiui, liepos 20-ąją, jų paprašau man paskambinti to mėnesio 19 dieną. Galiu galvoti nebent apie tris artimiausias dienas.
Gyvenimas yra gražus, bet negalima pasitikėti laiku. Ne gyvenimu, bet laiku. Reikia gyventi šiandien.
Versle, aišku, yra kitaip. Ten reikia turėti planą, strategiją dešimčiai metų. Bet asmeniniame gyvenime viskas priešingai, todėl esu atsipalaidavęs ir laimingas. Nenoriu galvoti apie rytojų, kol jis dar neprasidėjo. Rytoj atsibudęs ir pasirūpinsiu rytojaus problemomis.
– Jau dabar pasiekėte labai daug. Bent įsivaizduojate, koks bus jūsų verslas po 20 metų?
– Dabar kontroliuoju 70 procentų pasaulio interneto mokėjimų. 2017-aisiais galbūt kontroliuosiu 99 proc. – viskas bus kontroliuojama mano sistemos. Aišku, tai šiek tiek gąsdina. Duodu daug interviu daugybei skirtingų verslo leidinių, jie dažniausiai mane vadina interneto mesiju. Bet tikriausiai netrukus tapsiu interneto dievu. (Juokiasi.) Mes tiek daug visko kuriame, jungiame... Galime sėdėti ir spėlioti, kas bus ateityje, po dviejų šimtų metų, bet iš tikrųjų suvokti galime tik labai mažą ateities dalelę. Ateityje viskas keisis labai greitai.
Aš sukuriu produktą ir žmonės juo mėgaujasi. Per pastaruosius metus sukūriau tokių dalykų, kuriems dar neegzistuoja darbo vietos, žmonės apie juos net nežino. Bet kai jie bus paleisti į rinką, visi tai perpras ir bus pradėtos kurti naujos darbo vietos. Kuriu ateitį, kuriu žmonėms darbus.
– Esate sakęs, kad nesuprantate tų, kuriems reikia atostogų. Vis dar manote taip pat?
– Visas mano gyvenimas yra atostogos, jos – mano galvoje. Kad ir ką daryčiau, darau tai geriausiai. Ir mėgstu tai, ką darau. Žmonės mėgsta atostogauti, nes jie stengiasi nuo ko nors pabėgti. Jie nori atsikratyti dalies minčių, kurios neduoda ramybės. Jie nori pabėgti nuo gyvenimo realybės, pasiimti pertrauką, galbūt atsikratyti streso ar tam tikro gyvenimo būdo, kurio nesugeba kontroliuoti. Atostogos gali būti geros ir linksmos, jei jas praleidi su gerais žmonėmis, geroje vietoje, bet man jų daug nereikia.
– Kaip kontroliuojate savo stresą? Galbūt užsiimate joga, meditacija?
– Mano gyvenime nėra streso ir neužsiimu jokiomis praktikomis. Tai tinka žmonėms, kurie mano, kad tai vienintelė išeitis, padedanti atsikratyti streso. Viskas yra galvoje. Mintys gali žaloti, sukelti ligas, gali ir padėti žmogui jaustis geriau.
Mintys gali priversti žmones daryti stebuklus. Aš jas sugebu labai gerai kontroliuoti ir sąmoningai panaudoti tam, kam reikia. Išvis nesuprantu streso sąvokos, nes jis apskritai neegzistuoja. Kas jį sukuria? Mes patys, per daug viskuo rūpindamiesi, viską per daug rimtai priimdami. Tiesa, daugiausia streso kyla dėl finansinių problemų, asmeninių santykių.
Visa – iš aplinkos ir požiūrio į gyvenimą. Dar vaikystėje supratau, kaip noriu gyventi ir galvoti. Visada būdavau lyderis, norėjau daryti tai, kas geriausia man, o ne kitiems. Jeigu būčiau gyvenęs dėl kitų, nebūčiau tiek pasiekęs. Ne visi nori tave matyti lydimą sėkmės ir laimingą, o priešingai – tokį, kokie yra dauguma. Aš norėjau būti priekyje, norėjau būti unikalus.
– Pradėjote su 20 dolerių kišenėje. Dabar turite milijardus. Kaip jaučiatės?
– Tiesą sakant, turėjau 26 dolerius. Dabar turiu 17,9 milijardo dolerių ir manau, kad tai tik pradžia. 2017-aisiais planuoju turėti maždaug 100 milijardų. Tai paprasta. Kartą gyvenime sukuri gerą produktą, padarai ką nors, ko visiems labai reikia, ir tai virsta pinigų spausdinimo mašina – nieko daugiau nebereikia daryti.
– Praeityje jums teko dirbti ir prasčiausius darbus. Įsivaizduojate save vėl gyvenantį varge?
– Pirmasis mano darbas – mėsainių kepimas. Bet nemanau, kad apskritai koks nors darbas yra vargingas. Į tai reikia žiūrėti kaip į patirtį. Juk be patirties negali pasiekti nieko. Man tai buvo tikrai graži pradžia. Visa mano praeitis man padėjo tapti tokiam, koks esu dabar. Išmokau būti malonus, geras. Ir nesvarbu, kiek pinigų užsidirbi, – tai tik skaičius banko sąskaitoje. Svarbiausia yra tai, ką su tais pinigais darai.
Labai daug pinigų aukoju labdarai: nuskriaustiems vaikams, į alkoholio ir narkotikų rizikos grupes patekusiems žmonėms, vaikų apsaugai nuo pornografijos, taip pat apsaugai nuo blogos informacijos internete, kovai su jaunų merginų įtraukimu į sekso vergiją. Mano kompanija skiria daug pinigų įvairiems edukacijos projektams, į savo kompaniją priimame dirbti jaunimą, suteikiame įvairių stipendijų vargingai gyvenančiam jaunimui, kad jis galėtų studijuoti Anglijoje. Atsitiktinai pasirenkame finansinių galimybių neturinčius studentus ir apmokame mokslą, apgyvendiname. Darome daug įdomių dalykų tiems, kuriems to labiausiai reikia. Ir tai sugrįžta.
Karjeros pradžioje man niekas nepadėjo. Jeigu nebūčiau užsidirbęs pats, manęs niekas nebūtų maitinęs. Eidavau į darbą per sniegą plonais batais ir be kojinių, kai būdavo 27 laipsniai šalčio. Neturėjau pinigų net autobusui – vaikščiojau aštuonis devynis kilometrus pėsčiomis į prekybos centrą, kuriame skenuodavau maisto produktus. Gaudavau 37 dolerius per savaitę, kuriuos galėdavau skirti kelionės į namus bilietui.
– Galbūt dėl to dabar jums taip sekasi verslas?
– Manau, kad ši patirtis buvo gyvenimo testas. Gyvenimas man jį skyrė ir pasakė, kad tai yra viskas, ką galiu gauti. Ir buvau laimingiausias vyras pasaulyje – nesiskundžiau, tiesiog buvau laimingas ir labai džiaugiausi, kad turiu gyvenimą. Aš kasdien dėkojau. Galbūt gyvenimas pažvelgė į mane ir pasakė: „Kad ir ką mes darytume, jis visą laiką laimingas ir dėkingas. Tai gal reikėtų jam suteikti galimybę žengti aukščiau?“ (Šypsosi.)
Žmonės nuolat nelaimingi. Kad ir ką jiems duotum, niekada nebūna patenkinti. Jie niekur nejuda, nežengia nė žingsnio į savo sėkmę. Žmonės, kurie dirba sunkiai ir iš širdies, myli ir gyvenimą, žmones aplink. Jie visada šypsosi, yra laimingi. Matau daug tokių pavyzdžių, tarp jų esu ir aš.
– Kiek jūsų verslui padėjo sėkmė?
– Netikiu sėkme. Tikriausiai esu vienintelis žmogus, kuris mano, kad sėkmė neegzistuoja. Jeigu manai, kad sėkmė egzistuoja, nedelsdamas eik į kazino ir lošk. Pažiūrėsime, kas tada lydimas sėkmės. Statistika rodo, kad tai neveikia. Žmonės mėgsta prisigalvoti įvairiausių iliuzijų, kad yra lydimi sėkmės arba ne. Jeigu gyvenime ko nors nori, susikurk pats – niekas už tave to padaryti negali. Jeigu manote, kad jus aplankys sėkmė – sėkmės jums. Be jūsų, dar 8 milijardai žmonių laukia laimingo loterijos bilieto.
– Sukūrėte įdomų projektą, modelių realybės šou „Models Turned Superstar“. Kodėl nusprendėte to imtis? Juk tai visiškai nesusiję su pagrindiniu jūsų verslu.
– Norėjau sukurti kai ką unikalaus. Gyvenu Holivude, matau, kokį didžiulį poveikį žmonėms daro televizija. Be to, daug keliaudamas, ypač po tokias šalis kaip Lietuva, sutinku daug jaunų gražių merginų, kurios nori keliauti, tapti modeliais, pamatyti pasaulio, galbūt užsidirbti šiek tiek pinigų. Kai kurios jų pelno blogą reputaciją, nes norėdamos užsidirbti įsivelia į blogus santykius, daug linksminasi, pradeda vartoti narkotikus. Modelio įvaizdis yra labai sumenkęs ir jo jau negalima prilyginti tiems laikams, kai spindėjo tokie modeliai kaip Claudia Shiffer, Cindy Crawford.
Šiandien rinką yra pripildžiusios merginos iš Rytų Europos, Baltijos šalių, Brazilijos – milijonai jų. Modelio darbo kaina nukritusi bent 80 procentų. Tai supratęs nuliūdau dėl tų merginų – dauguma jų ne tik gražios, bet ir labai protingos. Jos turi galvą ir gali nuveikti daug įdomių dalykų, pradėti verslą.
Tad su tokia idėja ir pradėjau savo projektą. Jame merginos iš įvairių pasaulio šalių rungiasi grožiu, intelektu bei tokiuose kasdieniuose dalykuose kaip maisto ruošimas, dainavimas, žvejyba ar sportas, atskleidžia savo talentus. Svarbiausia, kad projekte dalyvaujančios merginos užsidirba pinigų, o laimėtojai atitenka 1 mln. JAV dolerių čekis. Tai labai didelė pinigų suma, kuri iš esmės pakeičia jų karjerą.
Kiti panašūs televizijos šou joms net neleidžia užsidirbti. Mano kelionės, mano gyvenimo filosofija ir verslo supratimas bei pagarba žmonėms leidžia joms padėti, parodyti jas pasauliui, suteikti joms progą užsidirbti ir pradėti naują gyvenimą. Esu dosnus, ką daugiau galiu pasakyti...
– Kai kurie mano, kad gražios merginos nėra protingos. Jums vis dėlto atrodo kitaip.
– Tiesą sakant, esu nustebęs, kokios protingos kai kurios jų. Kai paklausiu, kodėl jos dirba modeliais, atsako, kad tai – vienintelis būdas keliauti. Giliai viduje visi turi sielą, o kas turi sielą, turi ir tikslą. Kai kurios jų yra sutrikusios, bet mes galime padėti. Viskas, ką aš turiu padaryti, tai uždegti degtuką, nes jos gyvena tamsoje. Man tai padaryti lengva.
Esu ir laidos prodiuseris. Bendrauju su jomis, kalbuosi apie tai, ko joms reikia iš gyvenimo. Kartais joms padedu labiau, negu kas nors padėjo per pastaruosius dvidešimt metų. Merginos man vėliau sako, kad savaitė, praleista su manimi, joms išties buvo naudinga. Man tai neįkainojama.
– Mėgstate mokyti žmones?
– Visiškai teisingai. Tai labai svarbu. Kartais žmonės dėl to supyksta, nuliūsta, nes jie skaudžiai supranta, kad kai ką darė blogai, kad jų gyvenimas buvo klaida po klaidos.
– Vis dėlto jūsų projektas ir labai susijęs su mada. Ji jums artima?
– Visiškai. Mėgstu madą. Be mados nebūtų jokio stiliaus, o stilius yra viskas. Žmonėms reikia gražiai apsirengti einant į prabangius restoranus, vakarėlius, vestuves, tiesiog į miestą. Tiek daug priežasčių, kodėl žmonės rengiasi. Projektas „Model Turned Superstar“ taip pat yra ne tik apie gyvenimą, bet ir apie gražias vietas. Mes jį filmuojame labai prabangiose vietose visame pasaulyje, tokiose kaip Bora Bora, Bahamos, Beverli Hilsas, Dubajus, Honkongas, Tailandas, Meksika. Labai gražu, egzotiška ir labai brangu. Mes galvojame ir apie unikalų stilių, ką merginos turi vilkėti. Tai tikrai labai svarbu.
– Stebėjote dizainerio Juozo Statkevičiaus kolekcijos pristatymą. Jis – jūsų bičiulis. Kaip susipažinote?
– Jį sutikau prieš daug metų, per savo draugus. Pamenu, susipažįstant Juozas pasakė, kad yra dizaineris. Tada pamaniau, kad šis vyrukas labai keistas, ir net suabejojau, koks dizaineris iš jo gali būti. Bet kai tik pamačiau jo darbus, susidariau labai gerą įspūdį. Dar teiravausi, ar jis tikrai lietuvis, nes jo kūryba panėšėjo į prancūzišką... Tai tarsi „Dior“, „Yves Saint Laurent“ ir „Chanel“ viename – labai artistiška. Nuo tada mes tapome tikrai gerais draugais.
Prieš keletą metų Juozas buvo atvykęs pas mane į Los Andželą. Žinojau, kad jo mėgstamiausias aktorius yra Johny Deppas, o jis – ir geras mano draugas. Tad pasikviečiau juos kartu vakarienės. Juozas buvo labai laimingas.
Esu Juozo rėmėjas ir paremiu jį tiek, kiek jis manęs prašo. Ir kai tik paprašo, visada suteikiu jam paramos, nes tikiu jo kūryba, jo šou.
– Turite čia ir daugiau draugų?
– Mano labai gera draugė yra Asta Valentaitė. Ji yra nuostabi asmenybė – labai protinga, labai išmintinga. Tikra dama. Žinote, šiais laikais labai sunku atrasti moterį, tikinčią senosiomis vertybėmis.
Matome merginas, kurios eina į miestą apnuogintais klubais ir apsmukusiais džinsais – jos atrodo labai agresyviai. Jos bendrauja su dauguma vyrų, kuriuos sutinka, su jais miega, nuolat padaugina. Tikrai sunku rasti elegantišką moterį, kuri save gerbia ir žvelgia į save kaip į damą, o ne kaip į „go-go“ merginą.
Todėl Asta man yra herojė, lietuvių deivė. Ji visada žino, kada ir ką pasakyti. Matau daug merginų, kurios teigia, kad nuobodžiauja ir dėl to bendrauja su pagyvenusiais vyrais... Manau, kad moteris turi bendrauti su vienu vyru, nes kiekviena yra unikali. Juk nematome, kad kokia Angelina Jolie socialiniame tinkle bendrautų su trimis šimtais vyrų. Nematome ir Anglijos princesės bendraujančios su šimtais tūkstančių gerbėjų.
Esmė yra kokybė, o ne skaičius. Asta yra iš tų moterų, kurios tai supranta. Todėl aš ją pasikviečiau ir į savo šou – norėjau modeliams iš viso pasaulio parodyti, kaip turi atrodyti tikra dama. Ir jos visos buvo sužavėtos, sakė, kad norėtų iš Astos išmokti laikysenos, manierų. Jūs esate laimingi, kad turite Astą. (Šypsosi.)
– Kokios didžiausios jūsų gyvenimo aistros, pomėgiai?
– Aš mėgstu žygius per kalnus. Taip pat esu įsimylėjęs laisvąjį nardymą vandenyne, aš tuo labai mėgaujuosi. Kiek įmanoma, mėgstu nerti į kuo gilesnius ir tamsesnius vandenis.
– Mėgstate pavojingus dalykus?
– Tiesą sakant, taip. Kai buvau vaikas, žaisdavau su ugnimi. Bet kai keliskart nudegiau, supratau, kad tai nelabai geras žaidimas. Tada ugnį pakeičiau vandeniu. (Šypsosi.)
– Vis dar turite svajonių?
– Svajoti lioviausi būdamas penkiolikos. Manau, kad jau įgyvendinau visas svajones. Dabar svajonės manęs išsigando – tiesiog visas jas įkūniju. Esu svajonių gaudytojas. Taigi daugiau svajonių nebeturiu, todėl mėgstu pildyti kitų svajones. Štai kodėl kuriu kompanijas ir produktus, kurie pildytų viso pasaulio žmonių svajones. Štai kodėl sukūriau ir projektą „Model Turned Superstar“.
– Galite sau leisti viską. Mėgaujatės savo prabangiu gyvenimu?
– Turiu viską: geriausius automobilius, lėktuvus. Kaip kiti žmonės perka automobilius, taip aš perku lėktuvus. Bet kartais vis dar skraidau komerciniais skrydžiais, nes noriu matyti žmones, su jais bendrauti. Privačiuose lėktuvuose nuobodžiauju. Esu labai socialus žmogus ir jokiu būdu ne iš tų turtingų snobiškų vyrukų, kurie su niekuo nekalba. Esu smalsus! Kodėl man viskas sekasi? Nes bendrauju su daug įvairių žmonių iš skirtingų šalių ir bandau suprasti visų jų poreikius.
– Kurią pasaulio vietą mėgstate labiausiai?
– Mėgstu Japoniją, nes ten visada galiu dirbti – ten viskas gyva 24 valandas per parą. Jokių problemų eiti į susitikimus trečią ar ketvirtą valandą ryto. Man tai tobula. Ten yra nesibaigiantys susitikimai, nesibaigiantis darbas ir mano arbatos puodelis.
Daugiau Lietuvos ir užsienio garsenybių gyvenimo naujienų - mūsų „Facebook“ paskyroje!
