„The Hollywood Reporter“ citavo J.Fontaine asistentę Susan
Pfeiffer, kuri sakė, kad aktorė mirė dėl
natūralių priežasčių, savo namuose Karmelyje Kalifornijos
šiaurėje.
Japonijoje, britų šeimoje gimusi J.Fontaine 1919 metais
atsikraustė į Kaliforniją, kur drauge su vyresniąja seserimi –
ekrano deive Olivia de Havilland – padarė
sėkmingas karjeras kine.
J.Fontaine ir O.de Havilland vis dar yra vienintelės seserys,
laimėjusios geriausios aktorės „Oskarus“.
Vis dėlto seserų santykiai nebuvo lengvi – J.Fontaine savo
atsiminimuose “Ne rožėmis klotas“ (No Bed of Roses) aprašo
įnirtingą konkurenciją.
J.Fontaine vaidinti pradėjo dar neturėdama 20-ies ir iš
pradžių gaudavo nedidelius vaidmenis teatre, o vėliau vaidino
daugiausia 4-ojo dešimtmečio „B“ sąrašo filmuose.
Tik po dešimtmečio, kai ją pastebėjo legendinis britų
režisierius A.Hitchcockas, jos karjera įsibėgėjo.
Nustebintas jos išraiškingos išvaizdos, šis saspenso meistras
pasirinko J.Fontaine savo pirmajam filmui Amerikoje, 1940 metų Daphne
du Maurier romano „Rebeka“ (Rebecca)
ekranizacijai.
Aktorė gavo „Oskaro“ nominaciją už šiame filme atliktą
problemų turinčios žmonos vaidmenį.
Po metų J.Fontaine pagaliau laimėjo tą auksinę statulėlę –
už pagrindinį moters vaidmenį filme “Įtarimas“ (Suspicion),
kuriame vaidino su Cary Grantu (Keriu Grantu). Ji tapo pirmąja ir
vienintele aktore, pelniusia „Oskarą“ už A.Hitchocko filmą.
Nors jos sesuo O.de Havilland šlovės Holivude sulaukė
anksčiau, J.Fontaine pirmoji gavo geriausios aktorės „Oskarą“,
„numušdama“ Olivijos nominaciją už darbą Mitchello Leiseno
(Mičelo Liseno) filme „Užlaikyk aušrą“ (Hold Back The Dawn).
Olivia savo „Oskarą“ laimėjo tik 1946 metais, už
keliaujančio Pirmojo pasaulinio karo laikų piloto meilužės
vaidmenį M.Leiseno juostoje „Kiekvienam savo“ (To Each His Own).
Seserys, kaip pranešama, varžėsi ir meilės reikaluose.
Ekscentriškasis magnatas Howardas Hughesas kurį
laiką susitikinėjo su vyresniąja O.de Havilland, bet kelis kartus
piršosi J.Fontaine.
„Pirma ištekėjau, laimėjau „Oskarą“ pirmiau už Olivią
ir jei pirma mirsiu, ji neabejotinai pyks, nes aš ją vėl
įveikiau!“, - kartą pajuokavo J.Fontaine.
6-ajame dešimtmetyje jos kino karjerai blėstant, J.Fontaine
ėmėsi televizijos, be to, pasirodė keliuose Brodvėjaus
pastatymuose, tarp jų – spektaklyje „Liūtas žiemą“ (The Lion
in Winter).
Ji buvo ištekėjusi keturis kartus, su paskutiniu vyru Alfredu
Wrightu (Alfredu Raitu) išsiskyrė 1969 metais, o kartą pareiškė,
kad „santuoka, kaip institucija, yra tokia pat mirusi kaip paukštis
drontas“.
Mirus J.Fontaine liko jos duktė Deborah. 1952 metais
aktorė paėmė globoti mergaitę iš Peru Martitą, kuri 1963 metais
pabėgo iš namų.
