Iš Čilės kilusiam, JAV gimusiam komikui sausį sukaks 40, tačiau jis vis dar vaikšto paaugliškais drabužiais ir beisbolo kepuraite į nugarą nusuktu snapeliu, rašo "Lietuvos rytas".
Beveik prieš du dešimtmečius išgarsėjęs komikas visą Ameriką pavergė, dalyvaudamas TV laidoje "MADtv" ir kanalo "Comedy Central" vesdamas savo šou.
Jis - garsių JAV TV laidų vedėjų Jay Leno ir Jimmy Fallono laidų svečias, jose sužavėjęs dešimtis milijonų žmonių. Kaip? Juokingais monologais ir grimasomis, tačiau pagrindinis jo koziris yra sugebėjimas persikūnyti į daugybę garsių žmonių ir personažų.
Galima paspringti iš juoko, kai Pablo mėgdžioja Arnoldą Schwarzeneggerį, Jackie Chaną, George'ą Clooney, Aladiną ar grafą Drakulą. Visa tai atskiesdamas humoru, kuris kartais atrodo gašlokas, kartais - ne itin korektiškas, bet visada pataikantis į dešimtuką ir išprovokuojantis kvatotis.
Lietuvą, regis, pamažu atranda garsūs anglakalbio pasaulio komikai. Po rugsėjo pabaigoje įvykusio airio Dylano Morano vizito į Vilnių pirmą kartą atvyksta P.Fransisco - patikrinti, ar Kongresų rūmų sienos yra atsparios drebinančiam juokui.
Į spalio 22-ąją Kongresų rūmuose vyksiantį šou jis kviečia specialiu filmuku, kuriame nemokšiškai repuoja Vilniaus pavadinimą. Prieš viešnagę - išskirtinis P.Francisco interviu.
- Lietuvoje lankysitės pirmą kartą. Ar prieš viešnagę nematytoje šalyje mąstote, kaip geriausia prajuokinti jos žmones?
- Nelabai. Tiesa, panaršau internetą, pasidomiu, kokie filmai, serialai toje šalyje žiūrimi. Kad suprasčiau, kurie juokeliai veiks, o kurie - ne.
Bet šiais laikais pasaulis gana vienodas. Skiriasi reklamos klipai, bet muzika daugelyje šalių skamba ta pati. Man tiesiog reikia daryti tai, ką moku, tik kalbėti kiek lėčiau, ir tiek. Nes jūsų šalyje anglų kalba juk nėra gimtoji.
Kita vertus, tikrai labiau jaudinuosi, laukdamas pirmosios savo viešnagės Lietuvoje, nei dešimtojo koncerto kuriame nors JAV mieste.
- Jūsų pasirodymas - aiškiai sudėliotas ar improvizuotas?
- Daug ką sprendžiu šou metu. Yra kai kurie esminiai elementai, kaip ir kiekviename filme yra "blogiukas". Mano atveju tai yra "muzikinio aparato" numeris - mėgdžioju tuos žmones, kurių paprašo publika. Yra senų mano "bajerių", kuriuos tiesiog privalau parodyti, nes to reikalauja elektroniniais laiškais ir socialiniuose tinkluose mane pasiekiantys žiūrovai.
Svarbiausia - neužsižaisti. Pavyzdžiui, apie vyrų ir moterų santykius juk galima kvailioti visą vakarą, bet reikia paliesti kuo daugiau temų, kurios gali pralinksminti.
- Būna atvejų, kai publika visiškai "nepagauna" pokšto?
- Taip dažniausiai nutinka Londone. Tai - kalbos skirtumai. Amerikietiška anglų kalba kiek skiriasi nuo britiškos, kai kurie žodžiai turi kitą reikšmę. Pliurpi sau, o žiūrovai ir nesupranta, kad kalbi ne apie cigaretes, o apie narkotikus.
Kartais atrodo, kad publika ten - girta, kai kurie pokštai jos smegenis pasiekia po kiek laiko.
- Esate mėgdžiojęs ne vieną garsią šou pasaulio žvaigždę. Nebuvo skundų ar prašymų liautis?
- Šiuo požiūriu kol kas viskas gerai. Išskyrus vieną atvejį. Metalo grupės "Megadeth" lyderį Dave'ą Mustaine'ą kartu su bičiuliu vis lyginom su pagrindiniu populiaraus filmuko apie jūreivį "Pop Eye" veikėju. Kartą jis prie manęs priėjo ir rūsčiai pasakė - ne, man tai nepatinka. Na, daugiau to nebedarau.
- Kurie pokštai jums pačiam patinka labiausiai?
- Interneto dėka didžiulio populiarumo sulaukė tie mano fokusai, kai mėgdžioju garsiojo kino filmų anonsų garsintojo Dono LaFontaine'o balsą. Jūs tikrai esate jį girdėję - jis pristatė tūkstančius filmų. Džiugina tai, jog nesitikėjau, kad ši parodija taip gerai veiks. Maniau, patiks tik keliems draugams ir man pačiam.
- Kaip prasidėjo jūsų karjera?
- Gana banaliai. Dirbau picų išvežiotoju. Tai - gana nykus darbas, tai su kitais vairuotojais nuolat kvailiodavome. Beje, tarp jų buvo labai juokingų vyrukų.
Kai atsidūriau Los Andžele, nuėjau į vieną komedijos klubų. Pabandžiau padurniuoti ir netrukus sulaukiau klubo savininkų pasiūlymo tai daryti už užmokestį.
Negalėjau patikėti - už tai galima gauti pinigų? Tai buvo lengvas būdas užsidirbti. Jei ne to klubo savininkai, draugai, kaimynai, kurie įtikinėjo, kad turiu šios sferos talentą, pats tikrai nebūčiau nieko rimto pradėjęs.
- Yra garsenybių, kurias norite pamėgdžioti, bet nesiseka?
-- Aktorius Christopheris Walkenas. Jis turi tą neapčiuopiamą kalbėjimo manierą.
Stengiuosi iš paskutiniųjų, bet niekaip negaliu "pagauti kampo", kaip jį atvaizduoti.
Nors keli draugai tai moka, vis paskambina ir pakalba jo balsu į mano autoatsakiklį. Kad mane paerzintų.
Kitas veikėjas - "Žvaigždžių karų" personažas Dartas Veideris. Tiesiog negaliu nutaisyti tokio žemo balso.
- Komikams kartais tenka susidurti su nemandagia publika, kuri trukdo pasirodymui. Kaip su tokia tvarkotės?
- Kad man tokios beveik nepasitaiko. Būna, kad blogai nusiteikę žmonės rėkauja arba garsiai kalbasi savo vietose, bet moku juos nuraminti.
Sunkiau būna su gerbėjais po koncerto. Prieina su mobiliaisiais telefonais ir sako - pajuokink mus. Taigi ką tik dariau, jūs ką, visi girti buvote? "Na bet mes norim nufilmuoti". Tai šiek tiek užknisa.
- Jums apskritai pasitaiko vakarų, kai pačiam viskas atrodo nejuokinga?
- Beveik ne. Na gerai, kartą mane pakvietė pasirodyti viename JAV universitete ir iš anksto priskiedė, kaip viskas bus gerai, kiek pinigų į visa tai įkišta. Žinoma, atvykus įgarsinimas buvo klaikus, balsas aidėjo, niekas nieko negalėjo suprasti. Bet vis tiek juokėsi. Ką aš žinau...
- Kas prieš šou jums padeda įsijausti į juokdario vaidmenį?
- Mėgstu 40 minučių pasnausti. Alkoholis? Jo užkulisiuose pilna, bet nepasakyčiau, kad daug geriu. Man geriau paprastas sumuštinis iš greito maisto užkandinės "Subway".
- Kuriuos komikus laikote savo įkvėpėjais?
- Richardą Pryorą, kurio jau nebėra tarp mūsų, ir garsių komiką bei kino aktorių Steve'ą Martiną. Žinote, kas mane juose žavi? Pažiūrėkite jų pasirodymų įrašus - būdami keturiasdešimties, penkiasdešimties, jie vis dar kvailiojo kaip paaugliai ir juokėsi iš panašių dalykų. Norėčiau ir aš taip.
P.Francisco kviečia publiką į pasirodymą Vilniuje:
