54 metų M. Flatley puikiai žino sėkmės ir jos suteikiamų malonumų skonį. 1996-aisiais šou „Lord Of The Dance” pristatęs airiškų šokių čempionas iš JAV vėliau sukūrė dar kelis įspūdingus spektaklius.
Prieš trejus metus jo turtas buvo vertinamas 650 milijonų JAV dolerių (per 1,7 mlrd. litų).
Su žmona, buvusia šokio partnere Niamh šešerių metų sūnų Michaelą auginantis šokėjas ir choreografas turi namus Barbadose, JAV, Prancūzijoje, Airijoje ir Londone.
Airijos folkloro ir Biblijos motyvais pagrįstas šou „Lord Of The Dance” – garsiausias jo kūrinys, kurį per 17 metų pamatė per 100 milijonų žiūrovų 70 valstybių. Pats Michaelas pagrindinį vaidmenį spektaklyje atliko iki 1998-ųjų – nuo to laiko gastrolėse vietą užleidžia savo geriausiems mokiniams.
Ne tik pašėlusiu greičiu trypiančių šokėjų talentu, bet ir muzika, dekoracijomis, apšvietimu žavintis spektaklis Lietuvoje jau buvo rodomas du sykius.
Šįkart trupė surengs net tris pasirodymus – šiandien šoks Klaipėdoje, rytoj – Kauno „Žalgirio”, o šeštadienį – Vilniaus Pramogų arenoje.
Ne vieną šokiams skirtą televizijos šou prodiusavęs, „Eurovizijoje” ir „Oskarų” teikimo ceremonijoje šokęs, fleita grojantis ir originalia tapyba stebinantis Michaelas – devyndarbis pramogų verslo veteranas, iki šiol dalyvaujantis savo suburtų šokio trupių treniruotėse.
Prieš „Lord Of The Dance” viešnagę Lietuvoje šou pasaulio garsenybė atsakė į keletą „Lietuvos ryto” klausimų.
– Ar pamenate, kokiomis aplinkybėmis sušokote pirmuosius airiškų šokių žingsnelius?
– Kai buvau vienuolikos, tėvai nutempė į šokių pamoką. Tad pradėjau gana vėlai. Netrukus man pradėjo patikti – treniravausi kiekvieną dieną. Airių šeimose šis pomėgis labai skatinamas.
– Jei ne šis likimo posūkis, ką šiandien veiktumėte?
– Visada labai domėjausi archeologija, galbūt tai būtų mano profesija.
– „Lord Of The Dance” – vienas populiariausių šou pasaulyje. Ar jį kurdamas numatėte tokią sėkmę?
– Taip, aš visada tikėjau, kad šis reginys sulauks šlovės, nors, tiesą sakant, tai buvo vienas sudėtingiausių ir iššūkių keliančių darbų mano gyvenime.
– Kurios šio šou istorijos akimirkos jums įsiminė labiausiai?
– Jų gausybė, visų neišvardysi. Bet vienas nuostabiausių momentų – 1997-ųjų pasirodymas per „Oskarų” teikimo ceremoniją.
Tai aukštumos, kurioms sunku prilygti.
– Kur, jūsų nuomone, slypi fenomenalios „Lord Of The Dance” sėkmės paslaptis?
– Galima kalbėti apie pačią spektaklio struktūrą, scenarijų, bet pagrindinė priežastis yra šokėjų energija, sunkus darbas ir atsidavimas. Nežinau, ką mano kiti, bet, mano akimis, „Lord Of The Dance” yra geriausias šou reginys pasaulyje.
– Pats nebešokate šiame spektaklyje. Kai jis keliauja per pasaulį, ar pasitaiko, kad neįspėjęs apsilankote renginyje, kad patikrintumėte, ar nekrito pasirodymo kokybė?
– Esu keletą kartų taip daręs. Bet su manimi dirba geriausi profesionalai planetoje, tad galiu būti ramus – atlikimas visada būna aukščiausio lygio.
Kartais aplankau trupę, bet dažniausiai visi žino, kad atvyksiu. Kartu mankštinamės, parepetuojame. Šokėjai, kaip ir aš, mėgsta preciziškai šlifuoti kai kuriuos šou elementus, mokytis naujų žingsnelių ar repetuoti scenas pagal naują muziką.
– Jūs ne tik šokate, bet ir puikiai grojate fleita. Pripažinimo sulaukė jūsų paveikslai, kuriuos kuriate šokdamas ant drobės, pamirkęs pėdas į dažus. Ar yra kūrybos sričių, kurias dar ketinate išbandyti?
– Man siūloma labai daug naujų projektų, bet, nepykite, kol kas negaliu visko atskleisti. Sužinosite po kelerių metų.
– 1991-aisiais pasiekėte pasaulio rekordą už daugiausia sušoktų žingsnelių per sekundę. Kiek jų galėtumėte atlikti dabar?
– Mano rekordas tuomet buvo 35 žingsneliai per sekundę. Ir šiandien pasiekčiau rezultatą, kuris nebūtų labai nutolęs nuo to. (Juokiasi.)
– Debiutavus „Lord Of The Dance” atsirado nemažai trupių, kurios kopijuoja šį šou ir keliauja po pasaulį kitais pavadinimais. Ką apie tai manote?
– Jei žmonės nori tave mėgdžioti – tai lyg ir komplimentas. Airiški šokiai nėra mano išradimas. Tik norėčiau, kad kiti šokėjai išlaikytų šią gražią meno formą aukščiausiu lygiu.
Tikrai skauda, kai pamatau kokį pigų šou, sumestą į krūvą tik tam, kad būtų galima greitai uždirbti pinigų.
– Per pastaruosius keletą metų nekart sugrįžote į sceną keletui pasirodymų savo sukurtuose spektakliuose. Tai jums – lyg narkotikas?
– Ne. 2011-aisiais pasitraukiau iš scenos ir daugiau ten nebešoksiu.
Dabar man didžiausias malonumas – būti tėvu ir vyru.
Tačiau ir toliau patinka dirbti su šokėjais, įkvėpti jiems pasitikėjimo savimi ir mokyti mėgautis gastrolėmis taip, kaip tai dariau aš.
