Garsios blondinės - pasaulio užkariautojos?

Net jei blondinė būtų triskart Nobelio premijos laureatė, bet kuris vairuotojas dėl mažiausio jos neatsargumo kelyje apibertų nemaloniais žodeliais ir dar pridurtų: „Ko norėti, juk ji — blondinė!“

Vienos šviesiaplaukės tokiems sugeba šmaikščiai atsikirsti, kitos stengiasi nugalėti stereotipus, trečios pasinaudoja joms peršamomis elgesio normomis, kaip, pavyzdžiui, Holivudo žvaigždės Reese Witherspoon herojė iš romantinės komedijos „Užsispyrusi blondinė“. Pristatome kelias blondines, kurios plaukų spalvą pavertė savo išskirtiniu požymiu ir išgarsėjo visame pasaulyje.

Marilyn Monroe (1926—1962 m.)

Iš vaikiškų garsiausios pasaulio blondinės nuotraukų žvelgia garbiniuotų rusvų plaukų mergaitė.

Norma Jean Baker gimė 1926 m. Los Andžele. Kai 1934-aisiais jos motina pateko į psichiatrijos kliniką, gražioji mažylė beveik visą vaikystę praleido našlaičių prieglaudose. Būdama 16-os ji pasijuto suaugusi: metė mokyklą, ištekėjo ir pradėjo dirbti gamykloje.

Norma taip ir būtų likusi niekam nežinoma rusvaplaukė cecho darbininkė, jei 1944-ųjų pabaigoje jos nebūtų pastebėjęs vienas karo fotografas. Jis pasiūlė pozuoti už 5 JAV dolerius per valandą.

Po metų gimė legenda, kurią įkvėpė būsimos aktorės kirpėja. Būtent ji įtikino Normą ištiesinti garbanas ir nudažyti jas akinamai balta spalva. Vargu ar kirpėja įtarė, kad jos rankos sukūrė garsiausios visų laikų blondinės paveikslą. O pasiimti močiutės pavardę mergina sugalvojo pati.

Pirmoji jos santuoka subyrėjo 1946-aisiais, užtat karjeros kreivė pradėjo žaibiškai kilti. Marilyn Monroe pakviečiama vaidinti kine — iš pradžių kaip statistė, o 1948 m. į kino teatrus atkeliavo „Choristės“, kur ji atliko vieną pagrindinių vaidmenų.

Po to — septynerių metų sutartis su kino studija „20th Century Fox“, daugybė vaidmenų, nuotraukos ant žurnalų viršelių, tarp jų — ir ant pirmojo „Playboy“ numerio, populiariausios aktorės vardas (1954 m.), sekso simbolio šlovė ir net nuosava korporacija „Marilyn Monroe Productions“.

Bet populiariausios ir įžymiausios visų laikų blondinės asmeninis gyvenimas nesusiklostė: santuokos iširdavo, o vienas jos sutuoktinių garsusis amerikiečių dramaturgas Arthuras Milleris rašė: „Man atrodo, kad ji yra mažas vaikas, aš jos nekenčiu!“

Pirmoji platininė blondinė, užkariavusi stipriosios lyties protus ir pažadinusi moterų troškimą ją pamėgdžioti, gimė 1911 metais. Jau vaikystėje jos mielas veidelis traukė aplinkinių dėmesį.

Būdama 16-os Jean pabėgo iš namų ir slapta susituokė su jaunu turtuoliu, bet greitai jį paliko. Motinos prašymai elgtis protingai dukters ausis kažkodėl pasiekė tik po skubotų vestuvių. Persikėlusi gyventi į Los Andželą Jean paklausė draugės patarimo — pradėjo varstyti kino studijų duris ir filmuotis masinėse scenose. Norėdama išsiskirti iš minios ji nusišviesino plaukus.

J. Harlow neteko ilgai laukti, kol sėkmė pasibels į jos duris. 1930 m. ji nusifilmavo verslo magnato, dėl lėktuvų ir filmų pamišusio turtuolio Howardo Hugheso „Pragaro angeluose“.

Tai buvo įgarsintas nebyliosios kino juostos perdirbinys, kuriame negalėjo vaidinti originalo aktorė švedė, angliškai kalbanti su siaubingu akcentu. Malonus J. Harlow balsas pakerėjo ne tik H. Hughesą, bet ir žiūrovus, kurie plūdo į kino teatrus dėl „Pragaro angelų“, anuomet labai brangaus filmo.

Aktorės paveikslas susidėliojo iškalbingo pavadinimo juostoje „Platininė blondinė“ (1931 m.). J. Harlow dar labiau nušviesino plaukus, nusiskuto storus antakius ir nupiešė plonyčius — būtent taip atrodanti aktorė įėjo į kino istoriją.

Šviesių garbanėlių, šaltų akių ir grobuoniškos šypsenos J.Harlow idealiai tiko akiplėšiškų viliokių vaidmenims. Kaip ir jos herojės, aktorė visais būdais stengėsi prisivilioti patinkančius vyrus.

J. Harlow mirė būdama vos 26 metų nuo inkstų nepakankamumo. Per tokį trumpą gyvenimą ji spėjo ne tik nusifilmuoti beveik 40 filmų, bet ir tapti stiliaus dievaite, legendine blondine.

Kokia plaukų spalva galėjo būti mergaitės, kurios mamos pavardė buvo Fortini, o tėvo Ciccone?

Madonna Louise Veronica Ciccone gimė 1958 m. griežtų katalikų šeimoje. Augo be motinos, nes ji mirė, kai mergaitei buvo vos penkeri. Paauglė įkalbėjo tėvą, kad šis leistų lankyti baleto pamokas. Baigusi mokyklą Madonna įstojo į šokių mokyklą.

Būdama 19-os mergina išvyko į Niujorką. Ten pinigų ji užsidirbdavo šokdama, pozuodama meno mokykloje ir pardavinėdama spurgas. Be to, pradėjo muzikinę karjerą: mušė būgnus bičiulio roko grupėje, paskui išmoko groti gitara ir galiausiai uždainavo.

Smarkiai pasišviesinusi plaukus apsukri dainininkė įkūrė grupę, į kurią pakvietė savo buvusį vaikiną, ir pradėjo žygius po Niujorko naktinius klubus. Netrukus Madonna buvo supažindinta su „Sire Records“ įkūrėju Seymouru Steinu. Žvelgdamas į timpėmis apsitempusią blondinę ryškiu makiažu jis įžvelgė būsimą popmuzikos karalienę.

Ir neprašovė: per 25 metus įžūli naktinių klubų dainininkė tapo pasaulio žvaigžde ir pateko į Guinnesso rekordų knygą kaip didžiausios sėkmės sulaukusi atlikėja, kuri net ir būdama 54-ejų nenusileidžia jokiai jaunai žvaigždutei.

Ši įspūdingų kūno formų moteris karjerą pradėjo kaip fizinio lavinimo mokytoja Vankuveryje (Kanada) ir nebuvo tokia jau ryški blondinė. Pamelos kelias į šlovę prasidėjo netikėtai: per futbolo rungtynes operatorius, nusprendęs parodyti žiūrovus, savo kamerą nukreipė į iškilaus biusto merginą, apsitempusią žydros spalvos sportinius marškinėlius.

Žinoma, kitą rytą ji neatsibudo garsi, bet gražuolę pastebėjo Hugh Hefneris ir 1989 metais pakvietė nusifotografuoti žurnalui „Playboy“. Iš leidinio puslapių jau žvelgė tikra blondinė: žurnalo įkūrėjas H. Hefneris visada žinojo, ko reikia „Playboy“ skaitytojams.

Jo padedama kanadietė persikėlė į Los Andželą, pripildė krūtinę ir lūpas silikono ir tapo vis panašesnė į dabartinę P. Anderson. Šviesiaplaukės karjera pradėjo kilti: pasirodžiusi keliuose televizijos šou ji gavo vieną pagrindinių vaidmenų seriale „Gelbėtojai“.

Serialas tapo sensacija, o į raudoną maudymosi kostiumėlį įsispraudusi P. Anderson — nacionaliniu Amerikos sekso simboliu.

Kanadietė niekada neneigė, kad kūnas — jos pagrindinis instrumentas. Savo grožybes ji su malonumu demonstravo visur: už muzikanto Kido Rocko tekėjo vilkėdama ne puošnią suknelę, o mažytį baltą maudymosi kostiumėlį.

Ant žurnalo „Playboy“ viršelio aktorė puikavosi net 13 kartų, o kiek paauglių ją matė savo sapnuose, suskaičiuoti nėra galimybės.

Beje, būdama 40-ies, P. Anderson nustebino „Playboy“ įkūrėją H. Hefnerį jo 82-ojo gimtadienio proga — nuoga sušoko jam erotinį šokį.

Vaikystėje Sharon Vonne Stone buvo ne pagal amžių išsivystęs bjaurusis ančiukas: būdama penkerių pradėjo lankyti mokyklą, o 15-os išskirtinėmis sąlygomis įstojo į universitetą. Ir tik ten suprato, kad gamta jai nepašykštėjo ne tik proto, bet ir išvaizdos.

„Suvokiau savo galimybes. Iš pradžių plaukus nusidažiau juodai, paskui tamsiai rudai ir pagaliau — šviesiai. Savo išvaizdą laikiau tarsi uždaviniu“, — pasakojo Sh. Stone.

Reikia pripažinti, kad pilkųjų ląstelių nestokojanti Sharon šį uždavinį išsprendė vertinimui „labai gerai“. Ji dalyvavo viename iš grožio konkursų, pasirašė sutartį su modelių agentūra ir išvyko užkariauti Paryžiaus bei Milano.

Kai modelio karjera įkyrėjo, Sharon nusprendė tapti aktore ir atvyko į Niujorką. Į ją atkreipė dėmesį ne bet kas, o garsusis Woody Allenas ir davė vaidmenį filme „Prisiminimai apie „Žvaigždžių dulkes“. Beje, juostoje jai neteko ištarti nė žodžio.

Nusifilmuoti tokio įžymaus režisieriaus kino projekte — garbė, bet tikroji šlovė Sh. Stone užklupo pasirodžius erotiniam trileriui „Esminis instinktas“. Tai, kad vienoje scenų aktorė nemūvėjo kelnaičių, žino net tie, kurie filmo nematė.

Sh. Stone tapo dešimto dešimtmečio pradžios sekso simboliu, asmenybe, kurioje dera bjaurybė, intelektualė ir blondinė.

Holivude mėgstama pakalbėti apie „Esminio instinkto“ žvaigždės charakterį. Esą ši blondinė visiškai pateisina savo pavardę („Stone“ anglų kalboje reiškia akmenį. — Red.).

Reese Witherspoon (36 m.)

Laura Jeanne Reese Witherspoon gimė 1976 metais medikų šeimoje. Būdama septynerių ji jau turėjo savo pirmą sutartį — tapo gėlių parduotuvės veidu. Vaikų modelio karjera nė kiek netrukdė Reese mokykloje rinkti gerus pažymius, bet aktorė prisipažįsta vaikystėje save laikiusi botanike ir atgrasia įkyruole.

14-metė R. Witherspoon netikėtai gavo pagrindinį vaidmenį filme „Žmogus Mėnulyje“ ir už jį pirmą kartą buvo nominuota Jaunojo aktoriaus apdovanojimui.

Nekreipdama dėmesio į likimo ženklus Reese nenorėjo siekti aktorės karjeros ir įstojo į Stanfordo universitetą. Tačiau nuo savęs nepabėgsi: jau po pirmo kurso mergina mokslus metė dėl filmavimo aikštelės.

R. Witherspoon karjeros proveržiu tapo komedija „Užsispyrusi blondinė“, kur ji vaidino rožinę spalvą ir mažus šuniukus dievinančią šviesiaplaukę. Jos herojė Elė Vuds ne tik patvirtina prasimanymus apie blondines, bet ir juos paneigia.

Po „Užsispyrusios blondinės“, kur R. Witherspoon atsiskleidė kaip puiki komedijos aktorė, honorarai šoktelėjo kone iki dangaus, ji buvo nominuota Auksiniam gaubliui. Tačiau gudruolei Reese pavyko išvengti tipiškos blondinės statuso.

Garbingiausią ir visų geidžiamiausią apdovanojimą — „Oskaro“ statulėlę — Reese gavo 2006-aisiais už tamsiaplaukės Džunos Karter vaidmenį filme „Ties jausmų riba“. Čia atsiskleidė R. Witherspoon kaip dramos aktorės talentas.

2007 m. aktorė tapo pirmąja „Avon“ geros valios ambasadore. R. Witherspoon yra garbės pirmininkė „Avon“ fondo, kuris užsiima krūties vėžio gydymo ir prevencijos bei kovos su smurtu prieš moteris finansavimu ir pagalba ištikus didelėms nelaimėms.

R. Witherspoon turi savo žvaigždę Holivudo Šlovės alėjoje.

Parengė Ona Kacėnaitė