Aktorė P. Kinski šiurpių kaltinimų savo tėvui pažėrė praėjus 22 metams po jo mirties. Neseniai išleista moters knyga „Vaiko lūpomis“ (Kindermund) aktoriaus talento gerbėjams turėtų būti tarsi šaltas dušas.
Joje su šiurpą keliančiomis detalėmis pasakojama, kaip „Daktaro Živago“, „Nosferatu: nakties vaiduoklio“ ir kitų filmų žvaigždė savo iškrypėliškas aistras tenkindavo su penkiamete dukra. Kai Polai buvo devyneri, tėvas pirmą kartą ją išžagino.
Prigrasindavo tylėti
Primygtiniai apkabinimai, geidulingi bučiniai, kas kartą giliai į burną įsiskverbęs liežuvis. Mažametė visu tuo šlykštėdavosi, tačiau dar nesuprato, kodėl tėvas taip daro. Tik instinktyviai jautė, kad tai yra blogai.
„Jis kvėpuoja labai garsiai. Skundžiasi savo gyvenimu. Man bloga. Pagaliau pasidaro tylu ir tamsu. Mano kūnas sustingęs. Esu mirusi. Aš žengiu jūros paviršiumi“, — taip savo pojūčius knygoje aprašo tėvo prievartos auka.
„Vaiko lūpomis“ — tai nutraukta tyla. Tai šauksmas. Sunkiai suvokiamoms vaikystės nuoskaudoms autorė suteikė literatūrinę formą.
Pirmą kartą tėvas Polą išprievartavo viešbučio kambaryje. Tuomet devynmetė rengėsi Pirmajai komunijai ir turėjo pasipuošti balta suknele, simbolizuojančia tyrumą ir nekaltybę.
Po kiekvieno išprievartavimo K.Kinski įsakmiai pareikalaudavo, kad mergaitė niekam nepasakotų, kas įvyko. Esą tai, ką jis jai daro, yra normalu, tai gražiausios jųdviejų gyvenimo akimirkos.
Viliodavo dovanomis
Pristatydama knygą Pola negailėjo karčių žodžių ir savo motinai dainininkei Gislinde Kühbeck. Autorė sako, kad jautėsi savo šeimos palikta likimo valiai.
Polos tėvai buvo išsiskyrę. Mergaitės motina ištekėjo antrą kartą. Pola augo su ja ir patėviu, bet nesijautė esanti priimta į naują šeimą.
„Visi aplinkui jautė, kaip kenčiu, bet nenorėjo to pastebėti. Aš kentėjau viena, užsidariusi, — sakė P.Kinski. — Man buvo sakoma, kad turiu džiaugtis, jog patėvis priglaudė ir mane. Klausas Kinski mane dievino.“
Jis apipildavo dukterį dovanomis ir lengvai įviliodavo į spąstus. „Jis nuolat rašydavo laiškus, skambindavo. Jaučiausi taip, lyg jis būtų siekęs mano rankos“, — prisimena P.Kinski.
Ir baugino, ir traukė
Nors tėvas nuolat prievartaudavo, mergaitė, lyg veikiama nematomos jėgos, vis važiuodavo pas jį.
„Buvau tarsi valdoma nuotoliniu būdu. Darydavau viską, ko jis norėdavo“, — savo knygoje rašo K.Kinski duktė.
Polai reikėjo tėvo meilės. Ta meilė buvo iškreipta, tačiau kitokios ji nepatyrė.
Savo motiną smerkianti P.Kinski nieko bloga negali pasakyti apie antrą tėvo žmoną Ruth Brigitte Tocki. Ji įsitikinusi, kad ši moteris nieko nenutuokė apie sutuoktinio piktadarystes.
Tuo metu, kai K.Kinski, atsiviliojęs į namus prievartaudavo Polą, gretimame kambaryje Ruth niūniuodama lopšinę migdydavo jųdviejų dukterį Nastassją.
Motinos žodžiai gniuždė
Devyniolikmetei merginai iš monstru tapusio tėvo valdžios pavyko išsivaduoti po vienos košmariškos nakties, kai K.Kinski elgėsi itin šiurkščiai.
Aktorius liepė dukrai nusipirkti prezervatyvų ir puolė prie jos. „Nieko nebejaučiu. Mano kūnas sustingęs, mano galva — tuščia. Bet mano siela gyva. Ji šaukia, šaukia, šaukia“, — tos nakties išgyvenimus knygoje „Vaiko lūpomis“ aprašo P.Kinski.
Pola atsivėrė motinai, bet jos reakcija merginą pribloškė. „Taip ir maniau, — motinos žodžiai kirto tarsi peilis. — Kiekvieną kartą iš tėvo grįždavai tokia sutrikusi.“
Devyniolikmetė iš motinos nesulaukė pagalbos. G.Kühbeck prieš buvusį vyrą nesiėmė jokių veiksmų.
Pati Pola taip pat nesiryžo kreiptis į teisėsaugos pareigūnus. „Siaubingai jo bijojau“, — prisipažino P.Kinski.
Prievartautojo auką stabdė ne tik baimė. Net ir iširusios šeimos gėdą reikėjo nutylėti. Juk Polos tėvas — daugelio dievinamas aktorius, o motina — žymi dainininkė.
Todėl P.Kinski skaudžią savo istoriją ryžosi papasakoti tik sulaukusi 60-ies.
„Visada atsižvelgdavau į kieno nors interesus: motinos, tėvo, savo šeimos. Dabar jau galiu nepaisyti nieko. Kalbu tik apie save“, — sakė P.Kinski.
Paguoda — pavėluota
Dėl savo kančių ji kaltina ne tik tėvą, bet ir kitus šeimos narius. „Jei mano vaikystė būtų buvusi kitokia, jei mane būtų tikrai mylėję, galbūt būčiau radusi jėgų priešintis.
Į jo spąstus įkliuvau todėl, kad jaučiausi labai vieniša. Ieškojau jo meilės, o jis manimi pasinaudojo“, — prisipažino P.Kinski.
Pati tris vaikus užauginusi moteris su apmaudu sako: „Mane reikėjo apsaugoti. Jei pastebėčiau, kad kuris nors mano vaikas toks sutrikęs, suglumęs, tikrai pasidomėčiau kodėl.
Dabar kai kas iš mano artimųjų sako: Dieve, mes nežinojome, kad tau buvo taip blogai, apgailestaujame. Tai pavėluoti žodžiai.“
Kėsinosi ir į kitą dukterį
Kai kurie K.Kinski pažinoję žmonės sako negalį patikėti, kad jis taip elgėsi su savo dukterimi. Jie mano, kad Pola viską išsigalvojo.
Tačiau legendinis aktorius ne kartą yra pasakojęs apie savo liguistą polinkį į seksą. Jis mėgdavo girtis meilės nuotykiais su visiškai jaunomis moterimis.
O knygoje „Man reikia meilės“ (Ich brauche Liebe) K.Kinski aiškiai leido suprasti turėjęs intymių ryšių ir su kita savo dukterimi — tuomet 18-mete Nastassja, kuri vėliau tapo garsia aktore.
„Nastassja — neįtikėtinai graži. Aplankiau ją, kai 1979 metais Šiaurės Prancūzijoje ji filmavosi „Tesėje“. Kartu praleidome savaitę. Būdamas šalia jos negaliu užmigti, nerandu ramybės. Taip jos trokšdamas negaliu būti laimingas“, — atvirai rašė K.Kinski.
Į tokį atvirą prisipažinimą Nastassja reagavo piktai: „Tas, kuris prasimano tokias kvailystes dėl kraujomaišos, man nebe tėvas. Tai tikras sekso žvėris.“
Po Polos išpažinties 51 metų Nastassja prisipažino, kad tėvas ir ją bandė išprievartauti.
„Jis mane visuomet per daug liesdavo. Jis taip stipriai apkabindavo, kad manydavau neištrūksianti. Tuo metu man buvo ketveri ar penkeri, — prisiminė Nastassja. — Instinktyviai jausdavau, kad tai negali būti mylinčio tėvo apkabinimas, kad tai šis tas daugiau.“
Seserį vadina didvyre
N.Kinski prisipažino verkusi skaitydama netikros sesers išpažintį. „Mano sesuo yra didvyrė, nes išvadavo savo sielą ir savo ateitį nuo siaubingos paslapties naštos. Nuoširdžiai ją palaikau.
Esu pasibaisėjusi tuo, kas nutiko, bet didžiuojuosi Polos stiprybe, kurią ji pademonstravo rašydama šią knygą“, — sakė N.Kinski.
N.Kinski tikisi, kad knyga „Vaiko lūpomis“ atvers visuomenei akis ir paskatins kitas aukas taip pat papasakoti savo istorijas.
„Tokios knygos kaip Polos atsiminimai padeda lytinę tėvų prievartą patyrusiems vaikams, jaunuoliams ir jų motinoms, kurie bijo ir todėl užgniaužia savo skausmą“, — sakė N.Kinski.
Erzino tėvo garbintojai
P.Kinski tvirtina tiesą apie savo tėvą pasakyti ryžusis dėl to, kad nebegalėjo pakęsti jo gerbėjų žavėjimosi.
„Po tėvo mirties susižavėjimas juo ėmė virsti dievinimu, — su apmaudu kalbėjo Pola. — Man visur ir visada būdavo sakoma: „Jūsų tėvas — didis! Genijus!“ O aš žinojau, koks jis buvo iš tiesų, todėl klausytis tokių pagyrų tapo nepakeliama.“
Esą net jos motina, kuri daug prisikentėjo nuo K.Kinski, jį taip pat idealizuoja.
Knygos pabaigoje P.Kinski prisimena tėvo mirtį: „Vėlų 1991 metų rudenį, anksti rytą suskambo telefonas. Mano motina pranešė: „Tavo tėvas mirė.“ Nenuliūdau. Bet ir nepasijutau laiminga. Jokių jausmų.
O motina pasakė: „Aš nepykstu ant jo. Juk jis buvo toks žavus!“
Padėjau telefono ragelį. Atrodė, kad mano oda ima atsiskirti. Jaučiau kiekvieną savo kūno skaidulą. Aš pradedu ieškoti savo sielos.“
Demonai — talento palydovai
■ Klausas Kinski — rusų ir lenkų kraujo turintis vokiečių aktorius.
■ Jaunystėje Paryžiaus teatro scenoje jis garsėjo moterų vaidmenimis.
■ K.Kinski buvo beveik fanatiškai atsidavęs darbui. Kai juostoje „Nosferatu: nakties vaiduoklis“ kūrė vampyro vaidmenį, jis keletą mėnesių miegojo karste, kad geriau įsijaustų.
■ K.Kinski bene talentingiausiai vaidindavo maniakus ir mistinio polėkio apsėstus fanatikus.
■ Michaelio Schultzo mokslinės fantastikos filme „Timestalkers“ (1987 m.) jis įkūnijo žiaurų žudiką, o Wernerio Herzogo juostoje „Fitzcarraldo“ (1982 m.) vaidino ekscentrišką svajotoją.
■ K.Kinski atliko pagrindinį vaidmenį W.Herzogo dramoje „Voicekas“ (Woyzeck, 1979 m.), kurios veiksmas vyksta XIX amžiuje. Mažame miestelyje kariuomenėje tarnaujantis Voicekas stengiasi išlaikyti savo meilužę ir sūnų. Kario atlyginimas menkas. Tad Voicekas ryžtasi už pinigus dalyvauti medicinos eksperimente.
■ K.Kinski taip pat išgarsėjo filmais „Agirė — Dievo rūstybė“ (1972 m.), „Paganini“ (1985 m.).
■ Filmavimo aikštelėje K.Kinski pasižymėdavo ne tik talentinga vaidyba, bet ir nevaldomais įtūžio priepuoliais. Supykęs aktorius niokodavo viską, kas pasitaikydavo po ranka.
■ Režisierius W.Herzogas buvo įsitikinęs, kad gerą jo bičiulį K.Kinski nuolat apsėdantys demonai — būtini didelio talento palydovai. Apie aktoriaus pykčio protrūkius jis pasakoja dokumentiniame filme „Mano geriausias draugas“.
■ K.Kinski buvo vadinamas ir pamišėliu, ir genijumi.
Pasimylėjo su 1000 moterų?
■ K.Kinski dažnai keisdavo meilužes. Kalbama, kad visos paliktos moterys jį prisimindavo su keistu virpuliu.
■ Aktorius yra gyręsis, kad per savo gyvenimą pasimylėjo su tūkstančiu moterų.
■ K.Kinski buvo vedęs tris kartus. Su kiekviena žmona jis susilaukė po vaiką. Pola (60 m.), Nastassja (51 m.) ir Nikolai (36 m.) pasekė tėvo pėdomis — tapo aktoriais.
■ Atrodo, kad aktorius ne tik pats lytiškai išnaudojo savo dukras. Jis visiškai nesijaudino, kai 15-metė Nastassja tapo tuomet 42 metų režisieriaus Romano Polanskio meiluže. Režisierius buvo ką tik pabėgęs iš Amerikos, kur už 13-metės išžaginimą jam grėsė kalėjimas.
■ K.Kinski mirė Kalifornijoje sulaukęs 65 metų. Vykdant aktoriaus valią jo pelenai buvo išbarstyti Ramiajame vandenyne šalia San Fransisko.
