1. Eleanora Roosvelt (1884–1962). Istorikai bei biografai teigia, jog šios įtakingos pirmosios ponios ir jos vyro, JAV prezidento Franklino D. Roosvelt‘o, šeima įkūnija posakį, jog už kiekvieno didžio vyro yra tokia pati moteris. Iki šiol E. Roosvelt vertinama kaip visų laikų įtakingiausia šalies pirmoji ponia. Visuomenės akyse ji buvo didžiausia vyro užtarėja. Būtent E. Roosvelt po Didžiosios depresijos padėjo vyrui ir visai JAV patikėti, jog šaliai pavyks atsitiesti. Įtakinga moteris nesislėpė vyro šešėlyje, ji aktyviai veikė žmogaus teisių srityje, ypač daug dėmesio skyrė dirbančių moterų klausimams bei Afrikos ir JAV pilietinių teisių judėjimui. Po vyro mirties E. Roosvelt nenutraukė politinės veiklos, atvirkščiai – ji prižiūrėjo, kad sklandžiai vyktų komiteto, kuris ruošė žmogaus teisių deklaraciją, darbas, o 1945 m. prezidento Harrio S. Truman‘o buvo paskirta Generalinės Asamblėjos delegate. Už gyvenimo nuopelnus E. Roosvelt buvo įvertinta net 48 garbės apdovanojimais.
2. Clementine Churchill (1885–1977). Žymiojo Britanijos politiko, Ministro Pirmininko Winston‘o Churchill‘io, žmoną biografai apibūdina kaip drovią, atsidavusią bei itin stiprią asmenybę. Vienas įtakingiausių pasaulio politikų itin vertino bei gerbė savo žmonos nuomonę – visuomet prašydavo Clementine‘os patarimų politiniais bei asmeniniais klausimais ir teigė, jog žmona yra viena svarbiausių jo politinių patarėjų. Ūmaus būdo vyras, politinės krizės, du pasauliniai karai – C. Churchill itin narsiai išlaikė šiuos išbandymus. Nuolat stebėdama bei vertindama vyro darbą C. Churchill rado laiko ir socialinei veiklai – II pasaulinio karo metais vadovavo Raudonojo kryžiaus organizacijos paramos Rusijai fondui, taip pat buvo kelių kitų paramos organizacijų vadovė.
3. Betty Ford (1918–2011). JAV prezidento Gerald‘o Ford‘o žmona gali būti laikoma viena prieštaringiausiai vertinamų pirmųjų šalies damų. Per trejus vyro valdymo metus (1974–1977) ji pasižymėjo kaip viena iš svarbiausių feminisčių, kovojusių už abortus ir lyčių lygybę darbe. Be to, B. Ford skatino krūties vėžio prevencijos iniciatyvas, kadangi pati sirgo šia liga. Visuomenėje plačiai nuskambėjo ir žinia apie B. Ford priklausomybes nuo alkoholio bei narkotikų. įveikusio sėkmingos reabilitacijos, G. Fordo žmona Kalifornijoje netrukus įkūrė priklausomybės ligų kliniką, pavadintą „Betty Ford Center”. Ši klinika iki šiol išlieka viena žymiausių tokio pobūdžio įstaigų visame pasaulyje.
4. Eva Peron (1919–1952). Pirmoji Argentinos dama, visiems geriau žinoma kaip Evita, išgarsėjo dėl itin aktyvios politinės, vadinamosios properonistinės, veiklos. Argentinos prezidento Juan‘o Peron‘o žmona itin daug dėmesio skyrė darbininkų problemoms bei teisėms. E. Peron vadovavo Darbo bei Sveikatos ministerijoms ir siekė užtikrinti lygias nemokamos sveikatos priežiūros galimybes. Ji savo tautai buvo puikus paramos, pasitikėjimo pavyzdys bei įkvėpimo šaltinis. Argentiniečiams labai padėjo sėkmingai veikęs Evos Peron paramos fondas, o pirmoji jos įsteigta Argentinos feminisčių partija – „Moterų peronisčių partija“ – skatino moterų politinę savimonę. Nepaisant didelio kariuomenės bei elito nepasitenkinimo jos veikla, tautos numylėtinė išvengė didesnių pasipriešinimo veiksmų.
5. Nancy Davis Reagan (1921). N. Raegan buvo kur kas labiau suinteresuota savo vyro, JAV prezidento Ronald‘o Reagan‘o, politiniais reikalais nei galimybe siekti asmeninės karjeros valdžioje. Būtent todėl valdinga moteris nukreipė savo energiją į R. Reagan‘o politinės aplinkos formavimą – itin kontroliavo jo bičiulių bei kolegų ratą. Neabejojama, jog moters sprendimu iš prezidento kabineto buvo pašalintas ne vienas jai neįtikęs prezidento komandos narys. Visuomenę ypač nustebino atviras pirmosios poros prisipažinimas, jog N. Reagan ilgą laiką naudojosi astrologės pagalba tam, kad galėtų suplanuoti svarbiausius vyro darbotvarkės klausimus – netgi kelionių ar susitikimų datas. Moteris teigė, kad tokios pagalbos ėmėsi kaip alternatyvios galimybės apsaugoti savo vyrą po to, kai 1981 m. buvo pasikėsinta į jo gyvybę.
6. Rosalynn Carter (1927). Ši JAV pirmoji dama, buvo itin atsidavusi savo vyro Jim‘o Carter‘io pagalbininkė. Paties prezidento teigimu, žmona jam padėjo susidoroti su patirties stoka bei tapo svarbiausia politine patarėja. R. Carter nebuvo tokia garsi savo pareiškimais ar tiesioginėmis politinėmis veiklomis kaip E. Roosvelt ar B. Ford, tačiau jos kontrolė Prezidento kabinete buvo akivaizdi. Ponia Carter dalyvaudavo daugumoje Prezidento kabineto susitikimų, aukščiausio rango išvykų bei nebyliai priėmė ne vieną svarbų politinį sprendimą. Vyro prezidentavimo laiku R. Carter buvo paskirta Psichinės sveikatos komisijos garbės vadove. Moteris iki šiol dirba su įvairiomis paramos bei labdaros organizacijomis.
7. Jacqueline Kennedy (1929–1994). Tautos mielai vadinta Jackie, istorikų ji vertinama kaip viena įtakingiausių politikų žmonų. Nors John‘o Kennedy valdymo laiku Jackie nebuvo suinteresuota politika bei nesivėlė į 7-ojo dešimtmečio pilietinius ar politinius judėjimus, ji tapo tikra ikona JAV visuomenei. Ji pirmoji atvėrė atnaujintų Baltųjų rūmų duris tautai ir į savo namus įsileido televiziją. Menų mylėtoja J. Kennedy garsėjo puikiu, išlavintu skoniu. JAV moterys dievino Jackie dėl jos rafinuoto stiliaus, o tarptautiniai politikos lyderiai itin vertino šios prezidentienės atvykimą į tarptautinius susitikimus. Moters stiprybė ir pasišventimas savo vyrui bei tautai buvo geriausiai matomas jos tylaus gedulo metu, tragiškai žuvus J. F. Kennedy.
8. Raisa Maximovna Gorbačiova (1932–1999). Michailo Gorbačiovo žmona buvo pirmoji Sovietų Sąjungos lyderio žmona, kuri pasisakė už Rusijai neįprastas naujoves visuomeniniame gyvenime bei politinėje erdvėje. M. Gorbačiovas savo naujausioje autobiografinėje knygoje „Vienas su savimi“ rašo, kad Raisa „itin sunkiai taikstėsi su nauja santykių sistema“ – pasipūtimo, netakto ir pataikavimo mišinys, vyravęs aukštesniuose sluoksniuose, piktino intelektualią ir tolerantišką Sovietų Sąjungos prezidento žmoną. Tad ji atsiribojo nuo „Kremliaus žmonų“ ir atsidavė filantropinei bei socialinei veiklai. Jau minėtoje knygoje M. Gorbačiovas su didele pagarba ir meile atsiliepia apie svarbų žmonos palaikymą ir jos atvirai viešojoje erdvėje rodomą ištikimybę jo įsitikinimams. Sovietų Sąjungos prezidento žmonai buvo įdomus kultūrinis gyvenimas – jos iniciatyva buvo įkurti Rusijos kultūros išsaugojimu besirūpinantys fondai. Ji taip pat užsiėmė neįprasta veikla – ieškojo naujų Rusijos talentų bei padėjo jiems siekti aukštumų meno pasaulyje. M. Gorbačiova buvo elegancijos etalonas – M. Gorbačiovas knygoje „Vienas su savimi“ taip pat rašo: „Raisa jautė kažkokį vidinį poreikį gerai atrodyti visais atvejais. Per visus drauge nugyventus metus Raisa nė karto nepasirodė man rytą susitaršiusi.“ Dinamiška R. Gorbačiovos persona bei išskirtinis stilius buvo naujiena sovietinėje erdvėje, tai leido sušvelninti Rusijos įvaizdį pasaulyje bei buvo teigiamai vertinama Vakarų žiniasklaidos ir politikos analitikų.
9. Hillary Rodham Clinton (1947). Ji yra neabejotinai viena svarbiausių XX a. JAV pirmųjų damų, tapusi ryškia vyro, JAV prezidento Bill‘o Clinton‘o, konkurente. Moters interesų zonoje visuomet buvo socialinės moterų bei vaikų problemos, įvaikinimo klausimai. Pasibaigus antrajai B. Clinton‘o kadencijai, H. Clinton karjera patyrė spartų šuolį. Ji tapo Niujorko valstijos senatore, o dabartinis JAV prezidentas Barack‘as Obama pirmosios kadencijos metu H. Clinton paskyrė valstybės sekretore. Antrosios kadencijos metu politikė šio posto atsisakė. Ypatingą savo stiprybę H. Clinton parodė žymiojo Baltųjų rūmų skandalo metu, kuomet palaikė savo vyrą, įtariamą romanu su tuometine savo praktikante Monica Lewinsky.
10. Janet Kataaha Museveni (1948). Ugandos prezidento Yower‘io Museven‘io žmona analitikų vertinama kaip viena įtakingiausių Afrikos pirmųjų damų. Po daugybės metų praleistų Kenijoje, Tanzanijoje bei Švedijoje, bėgant nuo karo gimtoje Ugandoje, J. Museveni šiuo metu yra itin aktyvi šalies politikė. Moteris veikia Ugandos parlamente bei Ministrų kabinete. Itin vertinamos J. Museveni iniciatyvos, kurios skatina Ugandos vaikų edukaciją. Jau ilgą laiką ši politikė yra įsitraukusi ir į prieš AIDS kovojančias kampanijas. Vienu svarbiausių ir sėkmingiausių J. Museveti iniciatyvų iki šiol laikoma jos įsteigta organizacija „Ugandos moterų pastangos išsaugoti našlaičius“, kuri Ugandoje gelbsti beglobius vaikus ir žmonėms diegia socialinės atsakomybės suvokimą.
