„Hario Poterio“ ir „Vargdienių“ žvaigždė H. Bonham-Carter šiurpina Holivudą

2013 m. sausio 12 d. 15:23
lrytas.lt
Nežinia, kuri baisesnė — susenusi ir išprotėjusi nuotaka ponia Havišem filme „Didieji lūkesčiai“ ar plėšikė ir kūtvėla madam Tenardjė „Vargdieniuose“. Abi jas nuostabiai įkūnija anglų aktorė Helena Bonham-Carter (46 m.). Šios juostos rodomos Lietuvos kino teatruose.
Daugiau nuotraukų (1)
Aktorės H. Bonham-Carter pažiūras ir gyvenimo filosofiją atskleidžia garsi nuotrauka, kurioje moteris išdidžiai žengia raudonuoju kilimu. Viena koja apauta raudonu batu, kita — žaliu.
„Nusibodo priekaištai dėl mano drabužių, tai parodžiau, ką apie juos manau, — nusijuokė aktorė. — Ir nepamirškite, kad ant raudonojo kilimo tenka vaipytis maždaug pusantros valandos.“
Geriausias patarimas jaunam aktoriui? „Nesijaudinti dėl žmonių nuomonės.“
Vadovaudamasi šiuo principu aktorė gražiai gyvena su Kalifornijoje augusiu režisieriumi Timu Burtonu (54 m.). Pora kartu kūrė septynis filmus — jis režisuoja, ji vaidina.
Pora įsikūrusi atskiruose namuose, esančiuose šalimais, ir lanko vienas kitą. „Jis į mano namą netilptų, aš netilpčiau į jo. Tačiau jų nejungia požeminis koridorius“, — smalsuoliams aiškina aktorė.
Tiesa, per remontą teko tilpti po vienu stogu. Sekėsi stebėtinai gerai — kaip atostogos nuo įprasto gyvenimo. „Kai žinai, kad tave išgirs, kyla noras parėkauti. Ir šiaip jauku. Vaikams labai patiko.
Filmavimo aikštelėje vadovauja Timas, namuose — aš, — bendro gyvenimo smulkmenas atskleidė H.Bonham-Carter. — Jis moka išvirti ryžių, pašildyti maistą ir sumaišyti kokteilius. Savaitgalį jis spaudžia vaisius ir ruošia kokteilius. Duktė net pasiūlė, kad jis vietoj kino imtųsi sulčių spaudimo.“
„Esu įkūnijusi tiek jaunų mergelių, kad nejučia kilo noras imtis tamsesnių vaidmenų, — pasakoja aktorė, prisiminusi Belatriks iš „Hario Poterio“, kurią vaidinant prireikė baisių dantų protezų. — Kai kas sako, kad Timo Burtono filmai — maniakiški. Bet man geriau patinka ponia Lovet iš „Svynio Todo“ ar Raudonoji Karalienė iš „Alisos Stebuklų šalyje“ negu aukštuomenės gražuolė.“
Po „Hario Poterio“ H.Bonham-Carter ir toliau mielai bendrauja su jaunosiomis filmo žvaigždėmis. Emmą Watson ji apibūdino kaip labai protingą, o Danieliui Radcliffe’ui netgi davė interviu.
— Jūs kilusi iš garsios giminės. Joje buvo ministras pirmininkas, politikų, režisierius, diplomatas, apdovanotas Teisuolio medaliu. Jūsų motina — psichoterapeutė. Ar intelektuali aplinka vaikystėje neslegia? — paklausė D.Radcliffe’as.
— Motina ir tėvas mūsų visiškai nespaudė, iš mūsų nieko nesitikėjo. Jokių didžiųjų lūkesčių. Ir tai buvo nuostabu. Gyvenk, kaip nori. Bet buvau labai savikritiška ir reikli sau. Vėliau kiek apsigydžiau. Kuo senyn — tuo lengvyn. Senatvė sudarko kūną, bet įkrečia proto.
— Kadangi nesimokiau vaidybos, mane kamuoja nevisavertiškumo kompleksas...
— Oi, man irgi taip buvo. Nuo to kenčia visi. Bet kai susilauki savo vaikų, sensteli, tai tampa nesvarbu. Aš prastai jaučiausi, kad nestudijavau universitete, kad nesimokiau vaidybos ir dar dėl daug ko. Tai išvargina, galiausiai jaustis nevisaverčiam pasidaro nuobodu.
— Ir tas nuobodulys priverčia visus pasiųsti velniop.
— Dabar aš vadovaujuosi „velniop“ filosofija.
— Žmonės mano, kad iki Timo Burtono buvote „normali ir graži“ aktorė, o paskui tapote „ta keistuole“.
— Keistuolė buvau nuo pat pradžių. Jaunam žmogui lengva susukti galvą, aš prikalbėdavau spaudai visokių nesąmonių, paskui stebėdavausi — nejaugi aš tokia, kaip apie mane rašoma?
Tada vaidindavau kostiuminiuose filmuose. Pamenu, kaip Timas paskambino ir atsargiai, bijodamas įžeisti pasakė, kad jam atrodo, jog būtent aš geriausiai įkūnyčiau šimpanzę „Beždžionių planetoje“. Neįsižeidžiau. Pamaniau, kad pagaliau atsirado žmogus, kuris mane supranta.
— Jūsų Belatriks iš „Hario Poterio“ yra reto šlykštumo. Bet ji — viliūgė ir netgi seksuali.
— Knygoje ji buvo baisi. Bet pamaniau, kad vaikams patinka išdykauti, todėl ir bjaurybę reikia vaidinti smagiai.
Man teko anksti suaugti — tėvas sirgo, buvo paralyžiuotas. Išmokau dėl daug ko prisiimti atsakomybę.
Norėjosi jam padėti, tad susiradau agentą ir kibau į darbą. Gal šiek tiek ir palengvinau jo ligą. Reikia tik pasiryžti.
— Nejaugi pakanka vien pastangų?
— Darbui dažnai taip. Štai visada norėjau išmokti šokti stepą, bet vis nebuvo laiko. Galiausiai sau pasakiau — kada, jei ne dabar? Ir jau pramokau.
Dar mokausi kalbėti kaip XIX amžiaus Amerikos užkampio prasčiokė paleistuvė. Pravers kitam vaidmeniui. Tingu, žinoma, bet reikia prisiversti ir daryti.
— Prisimenu, kaip „Hario Poterio“ aikštelėje repetavote „Svynio Todo“ dainas.
— Dievinu miuziklus ir visada norėjau vaidinti ponią Lovet. Timas tada pasakė: „Žadu filmuoti „Svynį“. Gali dalyvauti atrankoje, jei nori.“ Timas norėjo, kad gaučiau vaidmenį, bet tai priklausė ne vien nuo jo. Kol sulaukiau patvirtinimo, mūsų santuokai buvo sunkus metas. Čia toks posakis, mes oficialiai nesusituokę — iš tingumo veikiausiai.
— Na, vaikai jau yra rimtas įsipareigojimas.
— Mūsų namai susituokę. Ir namai beveik trys, nes viename žaidžia vaikai.
— Niekas nespaudžia tuoktis?
— Vaikai turi Burtono pavardę. Duktė Nell norėtų gražios suknelės per vestuves. Sūnus Billy įsivaizdavo, kad mes susituokę, nes matė vestuvinę nuotrauką, nors ji daryta „Svynio Todo“ aikštelėje, kur mes su Timu kvailiojome su kostiumais.
Kai pagalvoju apie vestuvių organizavimą, nežinau, ar to noriu. Gal kada nors. Kaip apsispręsti? Ką kviesti?
— Namuose iš Timo veikiausiai nedaug naudos. Užtat jis kuria gerus filmus.
— Kartais net pagalvoju, kodėl vėl dirbu su juo. Tada prisimenu, kad turime du vaikus. Timas — šalia. Tai kodėl turiu grūstis į kitą pasaulio kraštą ir dirbti su kitu?
Be to, Timas Burtonas yra genijus. Negalima jo atstumti vien todėl, kad su juo gyveni ir augini du vaikus. Būtų beprotybė. Iškrypimas. Neteisinga ir kvaila.
— Beje, dėl kvailysčių — kas sugalvojo tuos skirtingų spalvų batus?
— Marcas Jacobsas (Amerikiečių dizaineris. — Red.). Aš mėgstu puoštis ir su geru fotografu fotosesija panaši į seksualų šokį.
Seniai nebesiekiu niekam įtikti, bet Holivudą mados pramonė jau prarijo. Ten dėl netinkančios suknelės ant raudonojo kilimo gali negauti kito vaidmens. Reporteriai ten seniai nieko neklausinėja apie filmą, o tik kokio dizainerio drabužius kas vilki.
— Geriau persirengti scenoje.
— Aktoriui moka už tai, kad jis vis persirengia. Kiekvienas drabužis verčia jaustis kitaip. Pavyzdžiui, ponią Havišem „Didžiuosiuose lūkesčiuose“ galima vaidinti vien dėl drabužių. Juk ji amžina nuotaka.
— Be abejonės atrodote nuostabiai.
— Tikiuosi. Man netgi toptelėjo juokinga mintis — ta ponia Havišem juk yra susenusi Belatriks. Režisierius M.Newellas turėjo mane įtikinėti, kad dabar mano amžius tam vaidmeniui pats tinkamiausias, nes man atrodė, kad ta klasikinė ponia Havišem turėtų būtų sukriošusi senolė. Na, bet kai paskaičiuoji pagal romaną, jai maždaug 45 metai. Ta moteris turėjo daug laiko planuoti kerštą visai vyrų giminei.
— Grįžkime prie protėvių. Pasirodo, kad šis bei tas jus sieja ir su „Vargdieniais“. Prancūzų finansininkas ir politikas Achilles Fouldas, jūsų kažkelintos eilės pusbrolis, dirbo kartu su „Vargdienių“ autoriumi Victoru Hugo. A.Fouldas palaikė Napoleoną III, V.Hugo sakė, kad jis išdavikas, o A.Fouldą išvadino „chameleonu kruvinomis rankomis“.
— Na, jūs žinote daug daugiau už mane. Aš kaip madam Tenardjė irgi išmokau naudingų dalykų. Pavyzdžiui, galiu pasakyti, kas jūsų kišenėse. Matau, kas kur ne vietoje padėta, ką galima nugvelbti. Mano vyrą Tenardjė vaidinantis Sacha Baronas Cohenas dar ne to moka. Pasimokiau kišenvagystės — išeina puikiai.
— Tenardjė šeimyna literatūroje galėtų pretenduoti į šlykštynių „Oskarus“.
— Tie gyvenimo nuskriausti žmogeliai įsivaizduoja, kad dėl savo negandų turi teisę skriausti kitus, jie lieja pagiežą ant niekuo dėtų žmonių. Jie keršija visuomenei, nors patys jai nedavė ničnieko.
Jiems vis labiau patinka jų piktadarystės, jiems smagu. Šiaip „Vargdieniuose“ džiaugsmo nedaug — ten visi nelaimingi. Todėl tas niekšų džiūgavimas dar labiau krinta į akis.
— Šis filmas jau dabar kvepia „Oskarais“ ir Auksiniais gaubliais.
— Jei negausime „Oskarų“, pasaulis nesiliaus suktis, o aš vaidmens siekiau todėl, kad mėgstu dainuoti ne tik vonioje.
„Vargdieniai“ (Les misérables). Muzikinė drama. Didžioji Britanija, 2012 m. Režisierius Tomas Hoperis. Vaidina Hugh Jackmanas, Russellas Crowe, Anne Hathaway, Amanda Seyfried, Sacha Baronas Cohenas, Helena Bonham-Carter.
8,2 balo iš 10 (imdb.com lankytojų vertinimas)
„Didieji lūkesčiai“ (Great Expectations). Drama. JAV, Didžioji Britanija, 2012 m. Režisierius Mike’as Newellas. Vaidina Helena Bonham-Carter, Ralphas Fiennesas, Robie Coltrane’as, Jeremy Irvine’as, Jasonas Flemyngas, Sally Hawkins.
6,2 balo iš 10 (imdb.com lankytojų vertinimas)
Parengė Renata Šutovaitė („TV antena")

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.