Prieš pusę šimtmečio pasaulis buvo sukrėstas dėl žymiausios visų laikų dievaitės – M. Monroe mirties. Kol tūkstančiai gerbėjų liejo ašaras dėl vos 36-erių sulaukusios gražuolės, laikraščiai mirgėjo ne tik nuo liūdną žinią skelbiančių antraščių, bet ir nuo žymiosios nuotraukos iš filmo „The Seven Year Itch“.
Visiems gerai pažįstamas vaizdelis, kuriame Marilyn nerūpestingai stovi ant Niujorko šaligatvio virš metro grotelių, kol pralekiančio požeminio traukinio vėjas kelia jos klostuotą baltą suknelę, atidengdamas kur kas daugiau, nei buvo galima įsivaizduoti.
„Ar tai ne gardumėlis?“ - žvaigždė surinka, kai tuo tarpu vėjelis švelniai vilnija aplink jos apvalias šlaunis.
Tai akimirka, kuri tikriausiai yra pats gyviausias reginys visoje Holivudo istorijoje, įžiebusi geismo ugnį viso pasaulio vyrams, paversdama M. Monroe sekso simboliu ir pačia geidžiamiausia moterimi planetoje.
Tačiau po daugelio metų čia galima įžvelgti nemažai ironijos. Mat pati Marilyn nebuvo vyrų trokštanti sirena, kaip signalizavo minėtas vaizdelis. Nepaisant to, kad ji ištekėjo ir išsiskyrė bent tris kartus, iš tikrųjų ji buvo – ir tai žino tik keletas žmonių – lesbietė.
Aktorė ir dainininkė savo psichiatrui Ralphui Greensonui prisipažino, kad buvo seksualiai suartėjusi su aktorėmis Joana Crawfor, Barbara Stanwyck, Marlena Dietrich ir Elizabeth Taylor, taip pat su abiem savo vaidybos repetitorėmis – Natasha Lytess ir Paula Strasberg.
Padėkos bučinys 15-mečiam gerbėjui
Itin įdomius faktus atskleidžia Michelle Morgan savo naujoje M. Monroe biografijoje, kuriai parašyti buvo atlikta daugybė tyrimų.
Knygoje rašomi vieno vaikino atsiminimai apie žymiąją blondinę: „Ji buvo uždara ir neįspėjama, aš sutikau ją vos vieną kartą, kai buvau dar penkiolikmetis moksleivis. Nepaisydamas pagiežingo ir pikto jos trečiojo vyro, dramaturgo Arthuro Millerio žvilgsnio ir beprotiškai savininkiško Strasbergo (jis buvo žvaigždės vaidybos mokytojas), aš jai padovanojau puokštę jau bevystančių rožių, kai ji važiavo į „Parkside House“, ištaigingus rūmus, kuriuos ji ir Milleris nuomojosi Surėjuje, kol filmavosi juostoje „Princas ir šou mergina“ 1956-aisiais.
Jai teko išlaviruoti pro didžiules policijos apsaugininkų pajėgas tam, kad paimtų iš manęs gėles. Ir tada ji padarė kai ką visiškai netikėto. Ji pasilenkė ir pabučiavo mane į lūpas.
Tačiau tame bučinyje nebuvo jokios erotikos. Tai buvo švelnus ir nekaltas bučinys, kurį gali duoti vaikas. Aš nuvažiavau savo skolintu dviračiu nustebęs ir priblokštas.“
Sudėtingos savęs paieškos ir sielvartas gyvenant su vyrais
Praėjus šešeriems metams po garsenybės mirties apie ją atsiliepė Jeanas Negulesco, kuris režisavo filmą „Kaip ištekėti už milijonieriaus“.
J. Negulesco ketino perimti paskutinio Marilynos filmo „Something's Got To Give“ režisūrą.
Viena diena anksčiau, kai jis turėjo susitikti su aktore, M. Monroe rasta negyva.
„Aš vis dar manau, kad būčiau galėjęs ją išgelbėti, jei tik būčiau atvykęs laiku, - apgailestavo jis. - Visas jos gyvenimas buvo nuolatinės savo tapatybės paieškos ir jos seksualinė tapatybė buvo absoliutus melas. Kartą ji man pasakė, kad niekuomet per visą gyvenimą nėra patyrusi orgazmo su vyru.“
Tuo be galo sunku patikėti, ypač prisimenant tą banguojančią baltą suknelę virš Niujorko metro grotelių. Ir vis dėl to J. Negulesco pareiškimą patvirtina Marilynos psichoanalizės seanso įrašas jos gyvenimo pabaigoje.
„Tai, ką jums sakiau, kai pradėjau pas jus lankytis, yra tiesa. Aš niekuomet nepatyriau orgazmo. Aš gerai prisimenu jus sakant, kad malonumas patiriamas protu, ne genitalijomis“, - sako ji savo psichiatrui įraše.
Ji taip pat pakartoja kitą daktaro Greensono patarimą sakydama: „Jei aš daryčiau tiksliai tai, ką liepėte, aš patirčiau malonumą... kokį didžiulį skirtumą daro vienintelis žodis. Jūs sakėte "aš patirčiau", o ne "galėčiau patirti". Būkite palaimintas, daktare. Jūsų žodžiai man tarsi evangelija...“
Celeste Holm, aktorė, pasirodžiusi su Marilyn filme „All About Eve“, teigė, kad žymiosios blondinės seksualinės problemos buvo įsišaknijusios giliai vaikystės traumose.
Neteisėtai gimusi neištekėjusiai moteriai 1926-aisiais Los Andželo visuomeninės ligoninės labdaros namuose, ji buvo pavadinta Norma Jeane Mortenson. Tai buvo dvidešimt ketverių metų filmų juostų montuotojos Gladys Pearl Monroe Mortenson, kuri sirgo šizofrenija, vaikas.
Abu Gladys tėvai, Otis Elmer Monroe ir Della Monroe Grainger, praleido savo gyvenimo saulėlydžio metus psichiatrijos institucijose, o Gladys broliui Marionui buvo diagnozuota pananojinė šizofrenija. Taigi nė kiek nenuostabu, kad mergaitė, vėliau tapusi Marilyn Monroe, užaugo su giliai įsišaknijusia paveldimų psichinių ligų baime.
Tai, kaip teigė Celeste Holm, visam gyvenimui įskiepijo Marilyn baimę tapti nėščia.
Be nerimo, kad gali pagimdyti nenormalų vaiką, žvaigždė kentėjo nuo naikinančių endometriozės priepuolių – intensyvių dubens skausmų, dieglių ir skausmingų menstruacijų.
Šios problemos darė įprastus intymius santykius sudėtingus ir nepatogius.
C. Holm paaiškino, kad dėl to Marilyn niekuomet negalėjo mėgautis seksu su vyrais: „Ji to bijojo.“
Po to, kai Marilyn tapo pasaulinio garso sekso simboliu, jos pirmasis vyras Jimas Dougherty gyrėsi: „Niekada daugiau nesusidūriau su mergina, kuri būtų taip mėgavusis lytiniais santykiais. Tai pavertė mūsų mylėjimąsi tyriausiu džiaugsmu.“
Tokie pareiškimai buvo toli nuo tiesos.
„Asmeniškai man Jimas guodėsi, kad didžiąją laiko dalį jų santuokos pradžioje moteris praleisdavo užsirakinusi vonioje, - sakė Jimo draugas Martinas Evansas. - Ji turėjo knygų ir sekso vadovų, kurie jai buvo padovanoti, bet nė vienas iš jų nepadėjo. Ji bijojo. Kiek man žinoma, ji netgi klausė, ar ji negalėtų su Jimu būti tik draugais ir niekuomet nesimylėti.
Jei nuoširdžiai, aš netikiu, kad jų intymus gyvenimas kada nors buvo geras, nepaisant to, ką vėliau kalbėjo Jimas.“
C. Holm taip pat atskleidė, kad „Marilyn metų metus buvo įsikabinusi į idėją būti Bette Grable (keturiasdešimtųjų žvaigžde, žinoma kaip „Mergina su milijono dolerių vertomis kojomis“).
Ji sekė Betty visur, kur tik galėjo, studijavo jos elgesį visą laiką ir jį kopijavo. Tuo tarpu Betty, leiskite man pabrėžti, buvo laimingai ištekėjusi už Harry Jameso, turėjo dvi dukteris ir nė kiek nebuvo tam linkusi, tačiau suprato Marilyną ir buvo su ja kantri.“
1969-aisiais B. Grable sakė, kad jai M. Monroe rodomas dėmesys kartais būdavo gąsdinantis, bet „turėdavo suprasti, kad visos jos problemos kilo iš to, kad ji negalėjo turėti vaikų. Ji būtų buvusi nuostabi motina ir tai būtų išgelbėję jos gyvenimą, jei tik ji būtų galėjusi turėti vaiką“.
Dar viena moteris, kurios Marilyn siekė, buvo Judy Garland, kuri buvo ištekėjusi už trijų homoseksualų tarp iš viso penkių savo vyrų.
„Viename vakarėlyje M. Monroe sekiojo mane iš vieno kambario į kitą, - sakė J. Garland. - Ji sakė, kad nenori nuo manęs atsitraukti.“
Meilužių sąraše – tiek Holivudo žvaigždės, tiek vaidybos mokytojos
Šiek tiek anksčiau 1948-aisiais Marilyn pasirašė sutartį su „Columbia Pictures“, kur ji sutiko Natashą Lytess, nesėkmingą aktorę, kuri studijoje dirbo vaidybos trenere.
„Noriu tave perkurti, - taip ji pasakė Marilyn. - Aš turėčiau iš tavęs sukurti nuostabią aktorę, kokia, aš įtariu, tu gali būti. Bet kad tai pavyktų, tu turi man paklusti. Ar supranti?“
Natashos noras dominuoti ir intencijos buvo aiškios.
1950-aisiais garsioji dievaitė persikėlė į jos butą lydima savo naujo globotojo, garbaus Holivudo agento Johny Hyde'o. Kai J. Hyde'as mirė nuo širdies smūgio 1950-ųjų gruodį, Natasha išgelbėjo Marilyną nuo savižudybės perdozuojant vaistų.
Žvaigždė savo artimam draugui, aktoriui Tedui Jordanui, sakė, kad ji miegojo su Natasha. „Kodėl ne? - samprotavo ji. - Mylėjimasis yra tai, ką darai su žmonėmis, kurie tau patinka. Kas gali būti negerai natūraliame akte?“
Natasha prisipažino savo draugei: „Tu nuostabi. Aš myliu tave.“
Pati Marilyn kartą atsiliepė apie Natashą štai kaip: „Ji buvo puiki mokytoja, bet labai pavydėdavo vyrams, su kuriais aš susitikinėdavau. Ji manė, kad yra mano sutuoktinis!“
Natasha tiesiog neapkentė beisbolo žaidėjo Joe DiMaggio, su kuriuo M. Monroe ėmė susitikinėti 1952-aisiais ir vėliau už jo ištekėjo. Pats Joe Natshą įžeidžiančiai pravardžiavo Mirtiše.
„Jei tai būtų mano valioje, Mirtišė turėtų ilgą pasivaikščiojimą nuo prieplaukos, - gąsdinančiai kalbėjo Joe. - Galbūt aš galėčiau prie Marilyn prieiti, jei neturėčiau su tuo kovoti. Tai ją sunaikins, sakau jums.“
Psichoanalizės seansų įrašuose M. Monroe taip pat prisipažino dėl išsiskleidusių homoseksualių jausmų su biseksualia Joana Crawford.
„O taip, Crawford, - sako ji. - Mes nuėjome į Joanos miegamąjį, ji patyrė gigantišką orgazmą ir klykė kaip maniakė. Kitą kartą, kai sutikau Crawford, ji norėjo antro raundo... Kai ją atstūmiau, ji pasidarė kandi ir užgauli.“
Joaną Marilynos lesbietiškuose nuotykiuose pakeitė kitos dvi Holivudo veteranės Barbara Stanwyck ir Marlena Dietrich.
Po gražuolės skyrybų su Joe DiMaggio 1954-aisiais jis prisipažino Niujorko dienraščio redaktoriui Walteriui Winchellui, kad tikroji santuokos žlugimo priežastis buvo Marilynos potraukis tai pačiai lyčiai.
Jos galutinis išsiskyrimas su Natasha Lytess buvo žiaurus. Aktorė persikėlė į Niujorką ir pradėjo studijuoti „Actors Studio“ su Lee Strasbergu ir jo žmona Paula, su kuria M. Monroe įsitraukė į dar vienus aiškiai homoseksualius santykius.
Natasha buvo paprasčiausiai palikta. Išmesta iš darbo „20th Century Fox“, ji bandė susisiekti su buvusia meiluže, kuri atsisakė atsakyti į Natashos skambučius.
Kartą ji atvyko nekviesta, kur Marilyn buvo apsistojusi, ir tik prieš užtrenkiant duris išgirdo agentą Lew Wassermaną sakant: „Jūsų reikalai su studija yra ne panelės Monroe rūpestis.“
Kai Natasha išėjo, ji matė Marilyną, kuri žiūrėjo į ją pro langą šaltu veidu. Daugiau jos niekuomet viena kitos nematė.
Prieš mirdama nuo vėžio 1964-aisiais N. Lytess kalbėjo apie Marilyną: „Tiesa ta, kad mano gyvenimas ir jausmai buvo jos rankose. Aš buvau vyresnė, aš buvau mokytoja, bet ji žinojo, kaip giliai aš prie jos prisirišusi, ir ji naudojosi tais jausmais taip, kaip tik gražus ir jaunas žmogus gali. Ji sakė, kad aš buvau vargšė. Deja, buvo atvirkščiai.“
Trečias kartas nemeluoja
Sekdama žvaigždės santuoką su dramaturgu Arthuru Milleriu 1956-aisiais Paula Strasberg keliavo su jais į Londoną kaip Marilynos vaidybos mokytoja ir atliko netgi dar svarbesnį vaidmenį jos gyvenime nei prieš tai Natasha. Šie santykiai taip pat turėjo homoseksualių atspalvių.
Britų filmų žvaigždė Jean Kent, kuris pasirodė su Marilyn filme „Princas ir šou mergina“ sakė: „Marilyn niekuomet nebūtų pajudėjusi ar žengusi žingsnio be Paulos sutikimo. Kažkas girdėjo, kaip Paula sakė jai, kad ji buvo pati populiariausia persona visoje žemėje, populiaresnė net už Jėzų!“
Po penkerių metų, grįžusi į JAV, žymioji šviesiaplaukė užmezgė dar vieną ryšį su moterimi – šįkart su viena žymiausių pasaulio moterų.
1961-ųjų birželio 7-ą, Franko Sinatros kabareto atidaryme Las Vegase ji turėjo seksualinių santykių su savo varžove kaip Holivudo karaliene Elizabeth Taylor, kuri buvo šešeriais metais už ją jaunesnė.
„Jos prisilietimai buvo jaudinantys, - E. Taylor apie M. Monroe rašė savo dienoraštyje. - Aš norėjau pažiūrėti, kaip toli ta kalė gali nueiti. Bet ji turėjo atlikti visą darbą.“
Marilynos santuoka su trečiuoju vyru Arthuru Milleriu taip pat pasitvirtino kaip nepatenkinanti jos seksualiai, kaip ir santykiai su Doughterty ir DiMaggio. Pora išsiskyrė 1961-ųjų sausį. Po šių skyrybų ji tapo vieniše.
Nors buvo daug rašyta apie moters santykius su Kennedy ir ji tiek prieš, tiek po mirties liko nepakeičiamu vyrams sekso simboliu, daktaras Ralphas Greensonas patvirtino, kad M. Monroe neturėjo intymių santykių nei su Kennedy broliu, nei su bet kokiu kitu vyru savo gyvenimo pabaigoje.
Ar tai tik ne dėl to, kad savo emocinio lūžio momentais, kurių buvo tiek daug jos gyvenime, didžiausią laimę ir pasitenkinimą Marilyn atrado su moterimis?
