Įvairūs iššūkiai V. Radzevičiui tikrai nėra svetimi. Vienas iš jų – mezgimas. Ir nors šis procesas Vytarui visuomet atrodė sudėtingas, žinomas vyras neslėpė, kad dar labiau jį intriguoja galimybė išmokti kažką naujo. Todėl šį šeštadienį jis ir vėl susitiko su mezgėja Rita. Vytaras tikėjosi, kad kitoks požiūris į procesą padėjo geriau suprasti šio meno paslaptis.
„Man sužibo viltis, kad, galbūt, mezgimą aš įvaldysiu. Man tikrai pasiseks“, – nuoširdžiai sakė Vytaras.
Tiesa, jis neslėpė – neužtenka pradėti, 10 minučių pasimokyti ir jau megzti be jokių vargų. Anot Vytaro, viskam reikia laiko ir praktikos.
Taip pat Vytaras laidoje dalijosi, kad ne visus kaimo darbus pavyksta suplanuoti iš anksto – kai kurių jis imasi pagautas įkvėpimo.
„Miesčionio gyvenimas kaime yra suskirstytas į tam tikrus darbus. Tai tokia klasifikacija: vieni darbai yra planuoti, kiti – neplanuoti, ir dažniausiai juos pasako žmona. O kai kurie darbai yra spontaniški – kai ateina įkvėpimas ir tiesiog kažką padarai“, – su šypsena veide pasakojo Vytaras.
Vienas iš tokių darbų, kuriuos Vytaras ilgą laiką atidėliojo, buvo inkilo gamyba. Jo mintyse projektas brendo ketverius metus, tačiau jį įgyvendinti jis ryžosi tik dabar. O štai rezultatu jis galėjo džiaugtis kur kas greičiau – sparčiai sukurtas inkilas tapo ne tik paukščių namais, bet ir pasididžiavimo objektu!
„Tas 3–4 metus planuotas projektas įvyko realiai per maždaug 17 minučių. Tik tiek ir tereikėjo, ir štai – uoksinis inkilas“, – sakė jis su šypsena.
Vytaras džiaugėsi ne tik atliktu darbu, bet ir šio inkilo istorine reikšme: „Jei kas atvažiuos ir klaus, kas tai, aš atsakysiu, kad čia – senovės lietuvių prūsų būdas paukštelius laikyti.“
O kaip Vytaras toliau planuos ir įgyvendins savo idėjas, sužinosite šį šeštadienį.